Prieš dešimtmetį batų gatve vadinta Kauno Laisvės alėja keičia veidą. Keli buvę avalynės salonai stovi tušti. Kitų vietose įsikūrė kavinės ir kepyklos. Pėsčiųjų alėją pamėgo ir akiniuočiai – čia veikia net 8 optikos, rašo „Lietuvos rytas“.
Nesaugi, žmonių apleista ir tik avalynės salonais garsėjanti gatvė – tokia nuomonė apie Laisvės alėją prieš dešimtmetį buvo įsitvirtinusi kauniečių ir miesto svečių sąmonėje.
2007 metais miesto centre išdygus prekybos ir pramogų centrui „Akropolis“, architektas Audrys Karalius prognozavo, kad dėl to nukraujuos pagrindinė miesto gatvė.
Specialistas teigė, kad Laisvės alėja atgims, kai joje ims kurtis specifines, išskirtinesnes prekes ir paslaugas teikiantys verslininkai. Architekto žodžiai buvo taiklūs. Alėjoje batus pakeitė kavinės ir kepyklos.
Verslininkai sako, kad alėja dar pagyvėtų, jei verslininkai būtų vieningesni ir atsirastų visuomenei skirtų pramogų, pavyzdžiui „dainuojantis“ fontanas.
Prilipo pašaipus vardas
2002 metais spaudoje pirmą kartą pasirodė antraštė, kad Laisvės alėja tapo batų alėja.
Einant 1 kilometro 621 metro ilgio pėsčiųjų gatve akis rėžė bene vien avalynės salonų iškabos. „Laikinosios sostinės“ korespondentai tuomet 118 namų turinčioje pėsčiųjų gatvėje buvo suskaičiavę net 27 avalynės parduotuves.
2005 metais Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus nariai atliko net specialią apklausą ir domėjosi, kas kauniečius labiausiai erzina pagrindinėje miesto gatvėje. Žmonės tvirtino, kad kaip tik apavo parduotuvės ir darko alėją, užima vietas, kuriose turėtų veikti kavinės, barai, naktiniai klubai.
„Alėjoje gyvenu 42 metus. Prisimenu, kaip čia virė gyvenimas.
Todėl kai atkūrus Nepriklausomybę ėmė nykti populiarios užeigos, darėsi graudu, kad verslininkams rūpėjo tik pelnas.
Juk už avalynę ar drabužius galima nulupti daugiau, nei tai galėjo daryti kavinės“, – pasakojo kaunietis ekonomistas Dainius Gurevičius.
Viliojo mažesnės kainos
2007 metais pastatytas „Akropolis“ padarė meškos paslaugą. Verslininkai, gavę palankesnius patalpų nuomos pasiūlymus, vienas po kito ėmė bėgti iš Laisvės alėjos.
2008–2010 metais ji atrodė liūdniausiai. Daugybėje vitrinų plakatai skelbė, kad tuščios patalpos išnuomojamos arba parduodamos. Apleisti objektai vis labiau šiuro. Žmonės tik dienomis, pietų metu, patraukdavo į centrą. Vakarais pėsčiųjų gatvė atrodė negyva ir pavojinga.
Pasitvirtino specialistų nuogąstavimai, kad didelis prekybos centras žmones nuvilios iš alėjos ir ši merdės.
Liko 5 avalynės salonai
Dabar atidžiau pasidairius po pėsčiųjų alėją atgimimo ženklų matyti. Alėja prarado batų gatvės titulą. Joje veikia tik 5 avalynės salonai.
Keli dideli objektai, kuriuose buvo prekiaujama apavu, stovi tušti ir atrodo graudžiai.
Tačiau kituose pastatuose prisisteigė daugybė nedidelių jaunimo mėgstamų kavinių, greito maisto užeigų, kepyklų. Kitur batus pakeitė drabužius, papuošalus, grožio prekes siūlantys ir paslaugas teikiantys verslininkai.
Į alėją plūsta ir akiniuočiai. Per pastaruosius kelerius metus čia įsikūrė 8 optikos salonai. „Akropolyje“ jų vos du.
Verslininkai po truputį stengiasi ir pagražinti bei atnaujinti pastatų fasadus.
„Per pastaruosius kelerius metus Laisvė truputį pasikeitė. Batų ir kitur galima nusipirkti, todėl puiku, kad čia vėl kuriasi kavinės“, – džiaugėsi pėsčiųjų gatve skubėjęs kaunietis Vytautas Grigas su dukterimi Vaiva.
Batus pakeitė bandelės
Viena pirmųjų alėjoje vietoj dviejų avalynės parduotuvių kitokį verslą pradėjo Vida Armalienė.
„2009 metais buvusiose avalynės parduotuvės patalpose įkūrėme kepyklą. Tada rizikavome. Tačiau patalpų nuomos kainos buvo gana palankios, todėl ryžomės žengti į Laisvę“, – sakė verslininkė.
Rizika pasiteisino, netrukus dar vieną kepyklą kaunietė įkūrė kitose patalpose, kur taip pat buvo prekiaujama batais.
„Kartais su pavydu žiūriu į senamiesčio ir Rotušės aikštės draugijas. Verslininkams pavyko susivienyti, ir rezultatas akivaizdus. Ši miesto dalis gyva dieną naktį. Reikėtų, kad vieningesni būtų ir alėjoje dirbantys žmonės. Tačiau kol kas visi daugiau rūpinasi savo reikalais. Vienijimasis vyksta kvartalais, o ne visoje gatvėje“, – sakė V.Armalienė.
Konkurentai ėmė tartis
Gyviausia alėjos atkarpa – nuo fontano iki miesto sodo.
Čia populiarų naktinį barą įkūręs Edvinas Juškauskas sakė, kad Laisvės alėjos bendruomenė egzistuoja. Jai priklauso 5 aktyvūs verslininkai, kaip tik ir dirbantys gyvesnėje gatvės atkarpoje.
Tačiau vieningumo verslininkams stinga.
„Tik tie, kas supranta, kad susivienijus, padarius alėją gražesnę, išloštume visi. Kol dirbome pavieniui, buvo sunkiau. Kai ėmėme bendrauti, tartis, rūpintis, kad pastatai ir gatvė taptų gražesni, žmonės tai iš karto pajuto. Todėl ši gatvės atkarpa atgijo“, – sakė E.Juškauskas.
Siūlo įrengti naują fontaną
Verslininkas teigė, kad alėja sparčiau atsigautų, jei joje būtų daugiau visiems kauniečiams prieinamų įdomybių. Viena tokių – atnaujintas, pagal muziką „šokantis“, įvairiomis šviesomis apšviestas fontanas.
„Dar pernai kaip Laisvės alėjos bendruomenės nariai lankėmės pas miesto merą Andrių Kupčinską. Siūlėme nelaukiant alėjos rekonstrukcijos atnaujinti fontaną. Norėjome, kad jis taptų panašus į Druskininkuose įrengtąjį. Telefonu gali užsisakyti norimą melodiją. Už tai žmonės moka, o pinigai byra į miesto biudžetą“, – apie sumanymą pasakojo verslininkas.
Kauniečiai buvo suradę ir rėmėjus tokiam fontanui įrengti. Už neįkyrią reklamą ant fontano verslininkai būtų skyrę 0,5 mln. litų jo rekonstrukcijai.
„Tačiau iškilo įvairių niuansų. Architekto Šarūno Kiaunės alėjos rekonstrukcijos projekte numatyta, kad fontanas beveik nesikeis. Norint jį pakeisti ir įgyvendinti mūsų idėją, reikėtų investuoti daug pinigų ir laiko. Viską tektų derinti ir su paveldosaugininkais“, – sakė E.Juškauskas.
Verslininkas vasarą vėl bandys apie fontano atnaujinimą kalbėtis su miesto valdžia. Tačiau ar idėja bus įgyvendinta, kol kas nežinia.
Alėjos bendruomenės nariai tikisi, kad šią vasarą kauniečiai dažniau sugrįš į pėsčiųjų gatvę. Balandžio pabaigoje vyks Laisvės alėjos sezono atidarymo šventė.
Vėjūnė Inytė
