Skaitytojo sėkmės istorija: kaip mane pastebėjo DELFIS

Asmeninio archyvo nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

„Kas vyksta Kaune“ skaitytojas Jonas, po savaitgalį įkelto vaizdo įrašo, kai jo automobilio kilometrų skaitkliukas pasiekė „nulio“ ribą, sulaukė neregėto populiarumo. Vaizdo įrašas tapęs „Kas vyksta Kaune“ savaitgalio top naujiena, pirmadienį šturmavo ir didžiausią Lietuvos naujienų portalą.

Pateikiame skaitytojo nuomonę, kaip jis šiuo metu jaučiasi.

„Pagaliau. Štai toji šlovės valanda, kuriai pasiekti atidaviau gražiausius savo gyvenimo metus. Mano veiklą, mano pastangas pagaliau pastebėjo DELFIS ir aš dėl to esu nepaprastai laimingas. Tiesą sakant, man norisi verkti iš džiaugsmo, nes kelias iki šio rezultato buvo ilgas ir duobėtas. Ačiū mamai, tėtei, savo mylimai žmonai, katinui, draugams ir bendradarbiams, kurie visada mane palaikė, skatino ir drąsino šiame kelyje.

Pasakyti, jog šiam tikslui įgyvendinti baigiau viešosios komunikacijos magistro studijas, atlikau praktiką spaudos leidiniuose ir sekiau naujienų srautus bei juos analizavau būtų tas pats, kas nepasakyti nieko.

Kad patekčiau į DELFĮ, dar dirbdamas „Ūkininko patarėjuje“ parašiau straipsnių ciklą apie Kauno rajono sodų bendrijų problemas, už ką man ne kartą dėkojo, per petį plojo ir alum vynu vaišino tų bendrijų pirmininkai bei gyventojai, bet DELFIS tai praleido pro akis.

Pramokęs fotografuoti, akis varvinau ir kvėpavau chemija fotolaboratorijoje, ruošdamas meninių fotografijų ciklą apie neformalių studentiškų vakarėlių kultūrą – niekam tai nebuvo įdomu netgi po to, kai ši serija gavo pripažinimą tarptautiniame fotografijų konkurse. Per nacionalinio transliuotojo žinias tai paminėjo, bet čia nesiskaito, nes DELFIS – nė bum bum.

Vėliau bandžiau atkreipti visuomenės dėmesį į paveldosaugos problemas, fotografuodamas begėdiškai vidury miesto griaunamą „Merkurijų“. Vėl nepavyko.

Tuomet tėškiau fotografijos mūzai į marmūzę, užkaliau fotolaboratorijos duris, prisipirkau vintažinių sintezatorių ir ėmiau kurti elektroninę muziką. Mačiau, kad visokie selai, basanovai ir somovai labai patinka žmonėms, apie juos daug rašo. Man sekėsi, bet iki šiol nesistengiu viešinti, nes kažkodėl niekas ilgai neišbūna toje patalpoje, kur groja mano muzika. Jei groju namie, katinas pasišiaušia ir rėkdamas bėga pro duris. Net kaktusas kažkaip pasislinko link palangės krašto arčiau balkono durų. Įdomu, kodėl?

Sunku žodžiais išreikšti nusivylimą, kai matai, kad ilgalaikės pastangos eina velniop. Po visų minėtų nesėkmių buvau bepradedąs galvoti apie savižudybę, alkoholį, narkotikus, emigraciją, lytinės orientacijos keitimą ir kitokį tapatybės, vertybių ir savivertės krizių sukeltą mėšlą, bet nepasiduoti skatino nuojauta, kad sėkmė – čia pat, reikia tik nepraskysti.

Vieną nelabai gražią dieną desperatiškai ieškodamas sprendimo ir naršydamas „Youtube“, pastebėjau, kad labiau už bet ką žmonėms patinka funny cat compilation. Nieko per daug nesitikėdamas, išmaniuoju telefonu nufilmavau keletą siužetų apie savo katino Lindūno nuotykius. Buvau maloniai nustebintas, kad juos pamėgo mano FB draugų vaikai ir netgi perpostino kažkokių ten traškučių ar vaikiško žurnaliuko reklaminis puslapis.

Supratau, kad mano didžiausia klaida buvo rašyti apie rimtas, realiai egzistuojančias problemas ar imtis kažko sudėtingo. Žmonėms nepatinka problemos ir menas. Problemų ir taip per daug. O tikro meno niekas nesupranta – tą puikia iliustruoja žymiausių klasikų biografijos ir valstybės finansavimas kultūrai. Šie suvokimai suteikė jėgų tolesniems bandymams.

Paskutiniosiomis dienomis atidžiai sekdamas žiniasklaidą, stebėjau, kaip į pabaigą eina Sočio olimpiada, o Ukrainos revoliucija ritasi vakarop. Jau anksčiau buvau pastebėjęs, kad po temų-maitintojų užsiraukimo visuomet gresia naujienų atoslūgis, kurio metu žurnalistai gaudo naujienas taip, kaip žuvys, išmestos į krantą, gaudo orą. Mano triumfo valanda artėjo. Reikėjo tik gerai „sukalto“ įvykio.

Ir štai, savaitgalį savo ištikimuoju VW (DAS AUTO) POLO vežu uošvius iš stoties ir kažkuriuo momentu žvilgteliu į odometrą. Rizikuodamas pažeisti KET ir užsitraukti rūsčių įstatymo sargų nemalonę, skubiai išsitraukiu išmanųjį, o toliau viską žinote patys iš DELFIO.

Pabaigai paminėsiu per kraują ir kančias surastą auksinę geros žurnalistikos taisyklę, kurios taip ir neįkirto visi tie šalkauskiai iš magistrantūros studijų – ŽMONĖMS PATINKA GERI PRIKOLAI. Artimiausiu metu ketinu išmokyti savo katiną vairuoti motociklą, šokti valsą ir įdėti siūlų kamuolį į krepšį „iš viršaus“. Esu įsitikinęs, kad DELFIUI ir Lietuvos krepšinio sirgaliams tai labai patiks“, rašo skaitytojas Jonas.

Jei norite savo nuomone ar įžvalgomis pasidalinti ir jūs, siųskite į kaunas@kasvyksta.lt

19 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Karantinas švelnėja: leidžiami masiniai renginiai, atveriamos sienos ir mokyklos

Kauno aviacijos klube karjerą pradėjęs karininkas atliko rekordinį šuolį parašiutu

Pirmą kartą Lietuvoje per vieną operaciją atliktos dvi gyvybę gelbstinčios procedūros

Šalia „Žalgirio“ arenos įsikurs nauja pramogų ir maisto erdvė

Naujausias tyrimas: Lietuvos paaugliai - tarp daugiausia rūkančių ir geriančių Europoje

Sinoptikai skelbia, kokios sulauksime vasaros pradžios

Policijos pareigūnai visoje šalyje pagerbs žuvusį kolegą

Sveiko berniuko susilaukę kauniečiai netrukus ėmė nerimauti: kraujo tyrimai atskleidė itin retą ligą

Absurdiškiausia pervaža Kaune: traukinį čia jau seniai kas bematęs

M. K. Čiurlionio muziejus kviečia apsilankyti nemokamai