Tikriausiai nerasime Lietuvoje žmogaus, kuris nežinotų Kauno valstybinio choro, nė sykio nebūtų girdėjęs jo dainavimo ar nebūtų matęs šio sambūrio įkūrėjo bei vyriausiojo dirigento – Petro Bingelio. Lietuvos muzikiniame peizaže choras egzistuoja tarsi savaime: be įtampų, perdėtų pastangų ir triukšmingų anonsų. Toks taurus buvimas, nelyginant pats dainavimas, liudija – šio choro dalyvavimas Lietuvos ir netgi Europos muzikinio gyvenimo procese yra natūralus, reikšmingas, būtinas.
Dažnai choro šlovė ataidi iš labai toli: garsių tarptautinių festivalių, didžiųjų koncertų salių, svečių šalių rūmų ir pilių… Tačiau norintys jį girdėti čia, Lietuvoje, taip pat turi daug progų. Choras dainuoja mūsų šalies koncertų salėse, gieda šventovėse, o vasarą – dar ir Pažaislio bei kituose Lietuvos muzikos festivaliuose.
45 – metį šiemet pasitinkantis kolektyvas į brandos ir išminties amžių įkopia nešinas reikšmingais kūriniais, kurių centrinė ašis – Ludwigo van Beethoveno manuskriptai.
Sausio 12- ąją Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre skambėjo Kauno valstybinio bei LNOBT chorų, solistų bei orkestro atliekamos paskutiniojo Vienos klasiko „ Missa solemnis“. Prie dirigento pulto stojo maestro – Juozas Domarkas. Šį 5 dalių, itin sudėtingomis chorinėmis partijomis išsiskiriantį veikalą pats kompzitorius laikė svarbiausiu, sudėtingiausiu ir novatoriškiausiu savo kūryboje.
Dirigentas Petras Bingelis „ Missa solemnis“ taip pat priskiria prie reikšmingiausių kūrinių choro veikloje: „Choro brandai, darnai, ypatingam susiklausymui lemiamos reikšmės turėjo keturios partitūros: W. A. Mozarto „Requiem“, J. S. Bacho „Kalėdų oratorija“ ir Mišios h-moll bei L.van Beethoveno „Missa solemnis“. Šiuos veikalus choras parengė dar sovietiniais metais, kai daug kam atrodė, jog nekintanti Mišių prasmė yra religinės ideologijos reliktas. Tuomet mes elgdavomės atsargiai ir apdairiai. Visų pirma. šiuos veikalus atlikdavome Maskvoje, P. Čaikovskio konservatorijos salėje. Tenykščiams muzikos kritikams ir žurnalistams negailint pagiriamųjų žodžių choro pateiktai muzikos interpretacijai, šie kūriniai netrukus suskambėdavo ir Lietuvoje. Čia nebūdavo kam ir kaip priekaištauti: juk pati Maskva jų atlikimą įvertino teigiamai!“
Sausio 30 d. Vilniaus Kongresų rūmuose vykusiame koncerte, skirtame Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro 25-mečiui, choras drauge solistais – Irena Bespalovaite (sopranas), Jovita Vaškevičiūte (mecosopranas), Edgaru Montvidu (tenoras), Mikhailu Kazakovu (bosas), diriguojant Gintarui Rinkevičiui, atliko vokiečių klasiko 9-osios simfonijos finalą.
9-oji simfonija – kūrinys, kuriam choro koncertinės veiklos istorijoje tenka ypatinga vieta: jį kolektyvas yra atlikęs su tokiais dirigentais kaip Yehudi Menuhinu, Mstislavu Rostropovičiumi, Justus Frantzu.
Bene įsimintiniausias – 9-osios simfonijos atlikimas Berlyno koncertų salėje „Am Gendarmenmarkt“ 2003 m. sausio 12 d., kuomet Kauno valstybinis choras dalyvavo iškilmingame koncerte, surengtame UNESCO nutarus simfonijos rankraštį įtraukti į Pasaulio dokumentų paveldo katalogą („Memory of the World“). Šia iškilia proga choras koncertavo drauge su Tautų filharmonijos orkestru, diriguojamu J. Frantzo. Kiek vėliau jis pripažino: „Aš visuomet rodau šiltas emocijas Kauno chorui – talentingiausiam dideliam dainininkų kolektyvui pasaulyje, vadovaujamam talentingiausio maestro – Petro Bingelio“.
Balandžio mėnesį L. Beethoveno kūrybos ir Kauno valstybinio choro gerbėjų laukia dar vienas įsimintinas muzikinis susitikimas, kuriame nuskambės įspūdinga L. van Beethoveno vokalinė – instrumentinė partitūra – oratorija „Kristus Alyvų kalne“.
