Ginklų gamykloje šauliai nedirba

NAUJAUSIOS ŽINIOS

Vienintelė Baltijos šalyse šovinių gamybos įmonė, esanti pakaunėje, „Giraitės ginkluotės gamykla“ (GGG) netrukus tikisi sužinoti, kokį tiksliai pelną gavo per praėjusius metus – tai bus bene vienintelis solidus valstybės valdomos kompanijos uždarbis per visą veiklos laikotarpį.

NUOTRAUKŲ GALERIJA

Nors GGG darbo pobūdis – itin specifinis ir rimtas, kalbant appie akcinės bendrovės veiklą galima įžvelgti ir keletą šmaikštesnių aspektų. Pavyzdžiui, tai, kad šovinius ES ir NATO šalims gaminančioje GGG nė vienas iš 64 – ių darbuotojų ne tik nemėgsta medžioti, bet apskritai nesižavi šaudymu.

„Keista, bet taip yra“, – su šypsena sakė GGG vadovas Raimondas Monkevičius.

Anot jo, įmonėje yra šaudykla, tačiau joje darbuotojai lankosi tik profesiniais reikalais – norinčiųjų laisvalaikiu tiesiog pamiklinti ranką neatsiranda.

GGG – itin saugoma įstaiga. Nuo 2002 – ųjų metų veikiančios įmonės 32 hektarų plotą juosia tvora, o saugumu rūpinasi apmokyti darbuotojai. Jie atidžiai patikrina visus įeinančius ir išeinančius asmenis. Per vienuolika GGG egzistavimo metų pasitaikė tik du atvejai, kai iš teritorijos bandyta išnešti po vieną šovinį. Sykį tą padarė pirmą dieną pradėjęs dirbti darbuotojas, troškęs sau suvenyro ir jį paslėpęs burnoje. Kitą sykį šoviniu susigundė užsienio delegacijos narys. Apie jo poelgį pranešta ambasadai.

GGG pastatuose yra žaliavų, dažniausiai atkeliaujančių iš užsienio, sandėlys, jų kokybės įvertinimo laboratorija, gamybos, montavimo, surinkimo, pakavimo skyriai. Pastarajame darbuotojai dirba dėvėdami pirštines, nes priešingu atveju jie rizikuoja ant šovinių palikti savo pirštų antspaudus bei netikėtai tapti įvairių įvykių kaltininkais.

Nuo 2005 – ųjų GGG pajamos ėmė augti. Tačiau ne vienerius metus gana brangią produkciją gaminanti įmonė sulaukdavo tik nedidelio galimų klientų dėmesio ir dirbo nuostolingai. Nedidelį pelną bendrovė gavo 2010 m. Jis nesiekė net vieno milijono litų. Geriausi GGG buvo 2013 – jieji, kuomet pajamos siekė nebe kelis, o keliasdešimt milijonų litų. Tokio rezultato pasiekta po veiklos optimizavimo. Neabejojama, jog planuojamas beveik trijų milijonų litų pelnas būtų gerokai didesnis, jei valstybė į įmonę investuotų apie 60 mln. litų. Taip pat tikimasi, jog valdininkai peržiūrės ir organizacijos skolą Finansų ministerijai, kurią, gaunant tokį pelną kaip pernai, geriausiu atveju būtų galima grąžinti per ketvirtį amžiaus.

6 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Finalinis akordas: paklausyti A. Mamontovo prie Kauno pilies susirinko tūkstantinė minia

Užprogramuota nelaimė: prie Aleksoto tilto apgadinti penki automobiliai

Per miesto gimtadienį kauniečių gausiai lankytoje Švč. Sakramento bažnyčioje pasigesta kelių daiktų

Kurorte ant Nemuno kranto prisišvartavo pirmas šį sezoną laivas iš Kauno

Pagalbos prašanti mama: neturi pinigų - mirk

Rinkimų štabo planus atskleidęs R. Karbauskis tikras, kad S. Skvernelis persigalvos

Kaunietis užfiksavo nemalonią situaciją šalia „Hyper Maximos“: tie žmonės labai kantrūs

K. Meschino pristatė pirmąjį vaizdo klipą: dėl šios dainos susipažino su kauniečiu R. Daškevičiumi

Rekonstruojamą kelią netoli „Megos“ uždengė dūmų kamuoliai

Studentams - dar griežtesnės baudos už sukčiavimą