Eh, ta naktinio Kauno Kalėdų dvasia… Ji ne tik baigėsi labai netikėtai, tačiau nuspėjamai, bet dar ir padovanojo tikrą šventinį stebuklą. Nakčiai sugrąžino kokius dešimt metų atgal. Į laikus, „o dabar mano bernas tave primuš”, ir kai geriausias šampanas kainavo 3.99LT, o su dvidešimt litų kupiūra galėdavom patūsint, pavalgyt, nusipirkti telefono papildymą, cigarečių ir dar grįžti namo su taxu.
Vakar buvau klube. Pavadinimas nėra svarbus. Tegul būna Maša ir lokys. Toj mašoj man visai patiko.
Tie patys (dabar jau su barzdomis) kieti bičiukai. Gazelės, ieškančios savųjų princų, bet vis dar rymančios pakampėse. Rūkomasis, kuriame visada linksmiau, nei prie didžėjaus! Ir it dūmas sklandantis „O aš va taip va…!” Kiekvieno vis kitoks. Naujas laikrodis, prisiūti plaukai, aukštesnės pareigos, „kablai” raudonais padais, palikta „ant” įėjimo žiauriai gera mašina, krabų lazdelės ir pasitenkinimas.
Apie pasitenkinimą, tiesa, reikėtų kiek plačiau. Bet gal neišsiplėsiu. Nėra ko. Ir taip viskas aišku: tie, kurie turi normaliai litų, gali būti kieti. Pavyzdžiui, Kauno elito bernai ir dėdulės (kuriems per Kalėdas labiau jau tiktų jaukus namų židinys, nei naktinė maša) nelaikantys liežuvių, vakar irgi buvo kieti.
Žaviuosi, kaip per sekundę naktinio klubo rūkomieji gali tapti kovos ringu. Dūžtančios taurės, krintantys žmonės, stalai ir šildytuvai. Išsigandusios merginos, susireikšminę ir šokinėjantys „už jį ir galvą atiduočiau” besipešančių draugeliai, nežinantys už ką, bet vis tiek duodantys į nosį, taip pat kiti, tie kurie „nieko nematę” išėjo.
Tada viskas baigiasi, viskas sušluojama ir linksmybės tęsiasi.
Blogiukus dažniausiai išmeta (būna ir atvirkščiai), jų moterys eina rinkti išmėtytų daiktų, ieško iškritusių dantų (čia kai baigiasi itin negerai), tada važiuoja namo siūtis žaizdų, arba užpudravę fanarus eina linksmintis toliau.
Tokio Kauno buvau pasiilgusi!
Vakar, po „visko” jaučiausi kažkaip labiau subrendusi, ypač už tuos likusius, kuriuos gina tėtukai, prie baro. Ir žinot, galiu pasakyti. Už jokius litus, net už žiaurias mašinas „ant” įėjimo nenusipirksi proto, santūrumo ir savigarbos…
Kad ir koks būsi elitas, siuntinėdamas merginas, labiau atsiduosi kaimo kryžkele ir žuvimi, nei kietumu. Net jei tavo batai už 3 štukas, įlipęs į š… kvepėsi taip pat, kaip ir su pirktais už šimtą.
O už tuos litus kišenėje galėsi nusipirkti klusnią, plastiko lėlę, kuri kai leisi, tau nusišypsos ir šimtą apsauginių, kurie apgins, kai tu visus pasiųsi!
Linkėjimai be visko, buvo tų, kuriuos seniai norėjosi sutikti.
Maša, mes dar sugrįšime!
