Antradienį Seimas pritarė grupės parlamentarų paruoštai rezoliucijai dėl „Rail Baltica“ vėžės įgyvendinimo. Rezoliucija siūloma Vyriausybei įvertinti geležinkelio linijos krypties alternatyvą: Varšuva – Vilnius – Ryga – Talinas. Už rezoliuciją balsavo 43 Seimo nariai, prieš – 6, susilaikė 14 parlamentarų.
Ar kauniečiai Seimo nariai pasipriešino radikaliam „Rail Baltica“ krypties pakeitimui, kuriame nelieka Kauno miesto?
Seime yra virš 20 parlamentarų, kuriuos sieja ryšys su Kauno miestu. Aštuoni iš jų yra išrinkti miesto vienmandatėse apygardose, kiti gyvena šiame mieste arba tiesiog prisistato kauniečiais.
Tačiau dauguma jų nedalyvavo svarstant Kaunui aktualų klausimą. Gal buvo svarbesnių reikalų?
Kauno rajone išrinktas Donatas Jankauskas balsuojant susilaikė. Kauniečiai Jonas Varkala, Vincė Vaidevutė Margevičienė ir Mečislovas Zasčiurinskas netgi palaikė šią rezoliuciją.
Prieš Kaunui nenaudingą sprendimą balsavo tik keturi kauniečiai. Vida Marija Čigriejienė ir Rytas Kupčinskas ne tik nepalaikė parengtos rezoliucijos, bet ir Seimo posėdžio metu aktyviai bandė įrodyti, kad Kaunas „Rail Baltica“ projekte atsirado ne atsitiktinai.
Belieka padėkoti tiems parlamentarams, kurie supranta, kad Kaunas turi didelę reikšmę Lietuvos ekonomikai, todėl stiprinti šį regioną kaip verslo ir logistikos centrą yra naudinga visai valstybei. Gal užteks Vyriausybei sveiko proto suprasti, kad šioje „Rail Baltica“ įgyvendinimo stadijoje radikaliai keisti vėžės kryptį yra pražūtinga?
