Po truputį Kauno tarybos nariai rengiasi rinkimams. Ne vienas jų dairosi tinkamesnės partijos ar bent frakcijos. Politinė migracija, pasak Kauno mero Andriaus Kupčinsko, sukūrė precedento neturėjusį politinį paradoksą.
Į tarybą patekę politikai visuomet jungiasi į frakcijas. Net tie, kurie savo partijai teiškovojo vienintelį mandatą (vietą – aut. past.), mėgina šlietis prie labiausiai politines ideologijas atitinkančios jėgos. Taip daroma norint turėti didesnę įtaką taryboje ir svaresnį balsą. Daugiausiai narių turinti frakcija įprastai formuoja politinę daugumą.
Šią kadenciją Kauno taryboje yra devynios frakcijos. Tiesa, viena iš jų netrukus gali subyrėti. Tai liberalcentristų frakcija, kuriai priklauso Tautvydas Barštys, Artūras Tepelys ir Arvydas Garbaravičius. Kadencijos pradžioje liberalcentristų atstovai buvo taip pat trys – tuomet A. Tepelio vietą užėmė Kęstutis Mikėnas. Tačiau prasidėjus vidiniams nesutarimams liberalcentristų gretas pastiprino minėtas A. Tepelys ir Kazimieras Nausėda. Tačiau penkių narių darinys gyvavo neilgai. K. Mikėnas, būdamas liberalcentristu, buvo priimtas į Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų gretas, o K. Nausėda ėmė plušėti „Dirbam Kaunui” frakcijos gretose.
Politinis paradoksas, pasak A. Kupčinsko, užfiksuotas tuomet, kai A. Garbaravičius tapo oficialiu socialdemokratų partijos nariu, bet į šios politinės jėgos frakciją „neįsirašė”. Jo pavyzdžiu pasekė ir A. Tepelys, taip pat norintis būti socialdemokratu, bet priklausantis liberalcentristų frakcijai.
„Liberalcentristuose nebėra nė vieno liberalcentristo. Du soocialdemokratai ir jokiai partijai nepriklausantis T. Barštys”, – stebėjosi A. Kupčinskas.
Tuo tarpu socialdemokratai nieko smerktino, prieštaraujančio logikai ir dviprasmiško šioje situacijoje neįžvelgia. Socialdemokratas, tarybos narys Vasilijus Popovas sakė, jog partijos statutas leidžia ne pagal socialdemokratų sąrašą per rinkimus į tarybos narius išrinktiems politikams patiems spręsti, kaip elgtis.
A.Garbaravičius tvirtino taip pat neįžvelgiąs jokios problemos, juolab, kad situacija tėra laikina.
„Nei einu kur nors, nei neinu. Viską išspręs laikas”, – įsitikinęs politikas.
