Tarptautinių renginių organizatorius, kaunietis Paulius Šiupienius, „Grail Event Management“ renginių organizavimo įmonės įkūrėjas, pasakoja, jog pasaulyje įsigali nauja švenčių mada, kuri lietuviams dar nėra žinoma – vakarėlis su samdytais draugais.
Ar žmogus, žinodamas, kad jo šventėje dalyvauja samdyti „draugai“ gali būti laimingas?
Mums tuo dabar sunku patikėti, bet ir technikos naujoves, ypač susijusias su išmaniųjų telefonų rinka, vis labiau perprantantys lietuviai, kaip ir daugelis tautų, tampa svetimesni vieni kitiems. Kiek kartų esate matę, kad prie vieno stalo restorane įsitaisę mylimieji ne bendrauja, o kažkam rašinėja SMS žinutes arba naršo savo „Facebook“ profilyje? O bendradarbis, kuris vietoje to, kad nors trumpam atsikeltų nuo savo kėdės ir nueitų su kolega pabendrauti „akis į akį“, mieliau prie gretimo stalo sėdinčiam žmogui pateikia informaciją „Skype“? Nebetenkame artimo ryšio. Nebetekame draugų. Tai įtakoja naujas susitikimų madas ir tendencijas, kurios, pastaruoju metu į Europą plūstelėjo iš Japonijos. Pakviesti į gimtadienį ar kitą šventę žmonės tiesiog į ją nebeeina. Kad išvengtų rizikos svarbia proga likti vienas, šventės iniciatorius samdo aktorius. Jie tampa „draugais“ vienam vakarui – šnekučiuojasi, juokauja ir net dalinasi prisiminimais!
Ar teko tai matyti savo akimis?
Taip. Ir netgi organizuoti tokį vakarėlį. Tiesa, ne Lietuvoje, o Prancūzijoje. Aktoriai taip puikiai dirbo, kad net buvo sunku suprasti, jog jie – ne tikri šventės kaltininko draugai.
Kaip prasidėjo tarptautinis renginių organizavimas?
Pirmasis darbas, įvykdytas už Lietuvos ribų, buvo proginio vakarėlio rengimas vieno Anglijos banko skyriaus kolektyvui. Vykdamas į pokalbį su klientu analizavau, kuo jo pageidavimai ar norai skirsis nuo tų, kuriuos išgirstu tėvynėje. Iš anksto buvau numatęs, kokią temą šventei siūlysiu. Tačiau kai manęs paprašė tai padaryti per akimirką gimė kita idėja. Vėliau iš tų pačių klientų gavau dar kelis užsakymus verslo susitikimams, privačiai šventei. Pastebėjau, kad dažnai rusai, prancūzai, vokiečiai mėgsta atvykti į Londoną ir gerai pasilinksminti. Jie, net atskrisdami į Angliją kelioms dienoms, mėgsta samdytis renginių organizatorius, jų laukiančius su programa bei staigmenomis.
Kokius sprendimus reikėjo priimti bandant jėgas užsienio rinkoje?
Neseniai pakeičiau internetinį adresą bei įmonės pavadinimą. Anksčiau naudotas „Swings events“, kas lietuviškai reiškia „Sūpynių renginiai“, kartais sukeldavo dviprasmiškas reakcijas. Dabar vadinamės „Grail Event Management“. Pastebėjome, kad užsienio rinkose tarp kitų renginių organizavimo agentūrų atrodome kaip vadinamoji „boutique agency“ – tai reiškia, kad esame nedideli, neturime keliasdešimt darbuotojų, todėl nesiimame organizuoti daugybės renginių, o tuos, kuriuos rengiame, tai įgyvendiname kokybiškai.
Neabejotinai užsienyje atlygis už darbą yra didesnis. Ar nevertėtų „suktis“ tik svečiuose kraštuose?
Už Lietuvos ribų organizatoriai gauna didesnes pajamas. Tačiau jų ir išlaidos yra gerokai didesnės. Jau įsitikinau, kad patogiau yra nuvykti konkrečiam laikui, atlikti darbą ir grįžti.
Mano galimybės organizuoti renginius Lietuvoje yra didesnės, galiu būti operatyvesnis. Į Londoną ar kurį kitą Europos didmiestį galima nuskristi. Be to, susiradau partnerių, kurie padeda pasiruošti idėjoms įgyvendinti kitose šalyse bei jas realizuoti. Tarp bendradarbių yra tiek užsienyje gyvenantys lietuviai, tiek Anglijos, Vokietijos, Prancūzijos, kitų šalių įmonės.
Ar skiriasi Lietuvoje ir Londone organizuojami renginiai?
Skiriasi, tačiau nedaug. Lietuvoje žmonės jau nori kokybiško maisto, muzikos, pramogų. Svarbus britų bruožas – „luxury market“ arba kitaip „prabangos rinka“ išmanymas. Klientas, skiriantis solidžią sumą renginiui žino, jog mes parinksime gerą šampaną, prestižinį floristą ir prabangią šventės vietą. Londonas galinga „pinigų mašina“, todėl klientams neretai svarbu pasirodyti prieš savo verslo partnerius ar draugus. Tai ypač aktualu ir kitai tautai – rusams. Lietuvoje svarbu ne tiek pati prabanga, kiek renginio visuma – bendras grožis, estetika. Veiksmo turi būti daug – dainininkai, mimai, iliuzionistai, šokėjai, aktoriai. Tuo tarpu anglai greičiau atsipalaiduoja, noriai dalyvauja programoje. Jiems gali užtekti vieno ar dviejų kviestų šou svečių – pavyzdžiui, vėdėjo ir dainininko. Anglai greitai įsitraukia į programą ir yra linkę ne ją stebėti, o dalyvauti.
Lietuviai – santūresni. Rengdamas šventę tėvynainiams žinau, jog turiu pateikti itin tikslų biudžetą bei renginio koncepciją. Bet koks nukrypimas yra sunkiai toleruojamas. Tuo tarpu Europos šalių užsakovams labiau įdomios detalės – koks vynas bus pateiktas, kas gamins maistą, koks muzikantas gros. Dar viena svarbi detalė: jei lietuviai užsisakė šventę restorane, tai jis dirbs tol, kol svečiai bus. Tuo tarpu Anglijoje, net už papildomus pinigus, kolektyvas nedirba ilgiau nei numatyta. Iš restorano britai eina toliau švęsti į barą ar naktinį klubą.
Bet ar patirties, įgytos renginius organizuojant Lietuvoje, užtenka tam, kad šventę galėtum rengti užsienyje?
Be abejonės, viskas yra ne taip paprasta kaip atrodo. Mokytis tenka daug ko. Ir daug kur. Jau žinau, kaip būti konkrečiam ir reikliam. Studijuoju teisę, todėl pats stengiuosi kuruoti visas mano atstovaujamos įmonės sudaromas sutartis. Kai kurie skundžiasi, jog mūsų renginių sutartys labai smulkmeniškos. Sako, kad neva niekas tokių sutarčių renginiams nerengia. Jei tai tiesa – tuomet man tai komplimentas. Juk renginių organizavimas – ne šiaip galimybė tiesiog užsidirbti. Tai – įspūdžių, emocijų verslas. Visuomet gali atsirasti nesklandumų ar pasikeitimų, tačiau reikia viską apgalvoti kruopščiai.
Ar skiriasi bendradarbiavimas su lietuviais ir kitų Europos šalių gyventojais?
Lietuviai darbštūs ir protingi, tačiau naivesni žmonės nei daugelis europiečių. Užsienietis, norėdamas gauti didesnę algą, aiškiai žino, kad reikia dirbti daug: kasdien po 10-12 valandų, stengtis, siekti savo tikslų. Tuo tarpu lietuvis mieliau palauks, kol nusišypsos laimė ar geresnis darbo pasiūlymas. Pas mus darbo diena yra 8 valandos, o daug kur užsienyje plušama 10 valandų ir daugiau.
Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje renginių rinka pripildyta paslaugas siūlančių organizatorių, įmonių. Ar konkuruojate?
Kalbant apie renginių organizavimą ne vienas gali pamanyti, jog tai – linksmas gyvenimas, naujos pažintys, vakarėliai, svarbūs žmonės ir kokteiliai. Realybė kiek kitokia – daug darbo, sutartys, scenarijų ruošimai, įvairūs susitarimai su renginio rangovais, renginio koordinavimas ir panašiai.
Dažnai per savaitgalį turime 2-3 renginius, todėl viską sužiūrėti yra nemenka užduotis.
Lietuvos rinka, nors ir nedidelė, bet veiklos užtenka visiems, kurie atsakingai dirba. Klientų yra labai įvairių. Jie renginių organizatorius renkasi pagal tai, ką mėgsta. Todėl vienas asmuo, konkuruoti su kitu, visiškai kitokio stiliaus atstovu, nė negalėtų. O vienodų organizatorių, kaip ir vienodų klientų, nėra.
Neretai kalbama apie tai, kad švęsti didelę šventę užsienyje pigiau.
Tokia nuomonė iš tiesų vyrauja. Dažniausiai renginio už Lietuvos ribų kaina nėra mažesnė nei ji būtų organizuojama čia. Galbūt dėl nemenko pasirinkimo vieta ar atlikėjai atsieis mažiau, tačiau reikia pagalvoti, jog svečiams reikės apmokėti lėktuvo bilietus, nakvynės išlaidas.
