Penktadienį Kauno miesto savivaldybės didžiojoje salėje sušauktas Ekstremalių situacijų komisijos posėdis dėl suintensyvėjusių kasinėjimo (žemės) darbų Kauno viešojo naudojimo teritorijoje.
Pradėdamas posėdį ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas Gediminas Jankus užsiminė, kad rangovai, baigę kasinėjimo darbus, neretai nekokybiškai išasfaltuoja gatvės atkarpas ar plotus aplink šulinius. Dėl to atsiranda įgriuvos, nukenčia bendra gatvių kokybė.
Posėdyje daugiausiai kritikos strėlių gavo miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis, kurio prižiūrimas skyrius buvo įvardintas kaip vieno žmogaus skyrius, nes vedėjui išėjus atostogauti, nutrūksta informacijos teikimas, skyriuje nėra žmonių, pildančių darbų žurnalus ir kt. Meras iš tribūnos net siūlė įvardinti nedirbančių specialistų pavardes ir juos atleisti.
UAB „Laboratorinių bandymų centras“ direktoriaus pavaduotojas Petras Morkūnas teigė, kad nors jie ir vykdo techninę priežiūrą, ne visada gauna informaciją iš savivaldybės, taip pat į jų tyrimų rezultatus rangovai retai atsižvelgia. „Kuomet atostogos ar atsakingas darbuotojas išeina atostogų, tuščia vieta kažką surasti. Kuomet paklausiam, kokios nuobaudos, pasirodo, kad praktiškai jokių“, – posėdyje teigė dėl netvarkos savivaldybėje pasipiktinęs privačios įmonės atstovas.
Taip pat buvo keltas klausimas, kad savivaldybė ir užsakovai nederina darbų planų. Kaip pavyzdžiai paminėti Aušros gatvėje savaitė po asfaltavimo vykę požeminių tinklų remonto darbai bei Raudondvario plentas: „Garbės turintys žmonės tokių dalykų neturėtų leisti“, sakė P. Morkūnas.
Taip pat kaip didelę problemą įmonės, vykdančios tyrimus atstovas įvardino, kad nėra aiškiai nustatoma, kur vyksta darbai, pasitaiko atvejų, kai vieni rangovai nurodyti, kiti vykdo darbus. Taip pat yra atvejų, kad pranešama, kad kasama vienoje vietoje, bet atvykus specialistai pamato, kad kasinėjama daug didesnėje teritorijoje. Taip yra piktnaudžiaujama išimant kasinėjimo leidimus.
„Aš suprantu, kad miesto tvarkymo skyrius yra sunaikintas, iš esmės reikėtų savivaldybei labai rimtai pasižiūrėti į šiuos darbus, kad miestu nevažiuotume kaip banguota jūra“, – sakė „Laboratorinių tyrimų centro“ atstovas.
Iš komandiruočių sugrįžęs Kauno meras Andrius Kupčinskas sakė, kad anksčiau komisiją tekdavo kviesti dėl gamtos stichijų ir padarytos žalos, bet dabar labiausiai krenta į akis, kai atskiros insitucijos nesusiderina tarpusavio veiksmų vykdant kasinėjimo darbus.
„Kai tvarkomas vienas šulinys, o už 10 metrų nėra tvarkomas, darbininkai atsako, kad tai mums nepriklauso. Atsakomybės ir tarnystės mūsų miestui trūksta, visiškai vienodai ir neįdomu, kad bus sutvarkytas vienas šulinys, o kitas šalia netrukus gali susmegti“, sakė meras.
Požeminių tinklų darbus mieste vykdo įvairios bendrovės, turinčios komunikacijas. Įmonių tarpe „Kauno vandenys“, „Kauno energija“, LESTO, TEO, Lietuvos dujos. Per metus būna atliekama apie 1300 kasinėjimo darbų, iš jų 300 planiniai.
Avarinę vietą pagal galiojančias taisykles pilnai būtina sutvarkyti per 5 dienas, tačiau dažnai šio termino nėra laikomasi. Dėl darbų vykdymo tvarkos pažeidimų viešosios tvarkos skyrius per praėjusius metus surašė 2 protokolus, šiemet – 5. Už kasinėjimo darbus be leidimo gali būti skirta 100 litų bauda.
