Kas trukdo vystyti laivybą Nemune ties Kaunu? – Kas vyksta Kaune

Kas trukdo vystyti laivybą Nemune ties Kaunu?

Tai, kad Kaunas įsikūręs unikalioje vietoje dviejų upių santakoje kartojama nuolat. Deja, tuo įsitikinti plaukiant šiomis upėmis galima itin retai. Vandens turizmas Nemunu ar Nerimi ties Kaunu nėra išvystytas, tad čia galima išvysti tik pramogoms nuomojamus laivus, praplaukiantį vieną kitą katerį ar restoraną ant vandens.

„ Pažiūrėkite į Kauno marias. Kai geras oras ten kartais net sunku prisilenkti. Mariose plaukiojant žavi gamta ir pats plaukimo malonumas, o tarkime Nemune ties senamiesčiu ar miesto centru, kur tikrai galima daug išskirtinių istorinių objektų pamatyti- nėra nė vieno laivelio. Kodėl? Viena iš priežasčių-nėra jų, kur laikyti“,- įsitikinęs Vį „Vidaus vandens kelių direkcijos“ vadovas Gintautas Labanauskas.

Pristatęs 3 etapų hipotetinę vandens kelių plėtros viziją Kauno mieste, G.Labanauskas sako , kad kai kuriems sumanymas įgyvendinti nereikėtų didelių investicijų: „ Kai kur užtektų 100 – 200 tūkst. Litų, o miestui grąža būtų didelė, jau vien skaičiuojant kiek turistų tuo pasinaudotų ir kiek lėšų jie paliktų mieste pirkdami suvenyrus, valgydami, užeidami į muziejus ir t.t.“

Realiausia -pritaikyti jau esančius objektus

Pirmajame etape numatyti darbai, pasak specialistų, yra nesunkiai įgyvendinami. Jie siūlo miesto centre Neries upėje ties Kauno pilimi pastatyti prieplauką. Keleiviai būtų įlaipinami ir išlaipinami vienoje labiausiai lankomų miesto vietų, kur jau sukurta puiki turizmo infrastruktūra, įrengta automobilių ir turistinių autobusų stovėjimo aikštelė. Iš čia būtų galima pasiūlyti ir kelis plaukimo maršrutus Nemunu.

Dar viena prieplauka tiktų prie „Žalgirio“ arenos. Apie šį projektą kalbama jau ne vienerius metus, daug aks stebisi, kad ji nebuvo įrengta statant areną. Tam, anot direkcijos vadovo, reikėtų pratęsti laivakelį iki Čiurlionio tilto- apie 200-300 metrų. Dabar jis baigiasi ties senąja krovinine prieplauka H. ir O. Minkovskių g. Tinkamam vandens keliui reikėtų ne tik įrengti farvaterį, bet ir rekonstruoti šalia esančią krantinę.

1917 m. ties Karmelitų bažnyčia siaura upės prataka nuo Nemuno buvo atskirta žemės pylimu, čia susidarė įlanka, kurioje buvo įrengtas žiemos uostas – garlaivių ir kitų laivų žiemojimo vieta. Tokį uostą verta būtų atgaivinti, laivai būtų gerai apsaugoti nuo ledonešio

Anot G.Labanausko, Kauno mariose daug katerių, mat jais atplaukę žmonės juos gali čia prišvartuoti ir praleisti naktį. Tokią vietą realu įrengti ir prie Vytauto bažnyčios . Tam tereikia ūkinių-buitinių ir nutekamųjų vandenų surinkimo įrenginių krante, galimybės turėti elektrą ir geriamąjį vandenį.
Negailėta priekaištų dėl susprogdinto Panemunės tilto

Vidaus vandens kelių direkcijos specialistai stabėjosi, kad miesto valdžia neužsitikrinusi finansavimo susprogdino Panemunės tiltą. Esą dabar žmonės liko atkirsti nuo jiems svarbių objektų- darboviečių, mokyklų, darželių,- o norėdami juos apsiekti turi įveikti didelį keliolikos kilometrų atstumą. Tad vizijoje aptarta galimybė įrengti pontoninį tiltą ar keltą prie rekonstruojamo Panemunės tilto. „Žinoma, reikia paskaičiuoti kas labiau apsimoka“, – tikino G.Labanauskas

Brangūs ir kol kas utopiniai projektai

Direkcijos planuose ir mažųjų laivų uostas Lampėdžių karjere bei Marvelėje. Svarstytina galimybė iškasti kanalą ir sujungti Lampėdžių ežerą su Nemunu. Galima ir upę su uždaru telkiniu sujungti betoniniu loviu, tai galima pamatyti užsienio šalyse. O kalbant apie Marvelę, čia prieš kelis dešimtmečius jau veikė prieplauka. Tad teritoriją reikėtų išvalyti ir sutvarkyti, taip būtų įrengta mažųjų ir pramoginių laivų prieplauka su uždara akvatorija ir galimybe laivams ten žiemoti.

G.Labanauskas įsitikinęs, kad ateityje prie Kauno hidroelektrinės bus įrengtas krovininis laivų liftas arba šliuzas, deja, kol kas šias mintis būtų sunku įgyvendinti, mat prireiktų itin solidžios sumos. Nors šie planai jau svarstyti ministerijoje.

„Visi planai juda į priekį tik tuomet kai juos palaiko valdžia. Nemune ties Kaunu vidaus vandenų kelių infrastruktūra išvystyta nepakankamai, o poreikis plaukioti, statyti ir laikyti laivus yra dideli. Kol to neturime, prarandame ir dalį turistų, – teigia įmonės generalinis direktorius Gintautas Labanauskas. – Kartu su įmonės darbuotojais vis svarstome, kaip „pasikinkyti“ Nemuną krovinių ir keleivių gabenimui, kad vieną gražiausių Europos upių kauniečiai ir miesto svečiai matytų gyvą, knibždėte knibždančią laivų, gyvenamųjų baržų, valčių, valtelių, jachtų ir katerių.“

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA