Tik nereikia pamiršti nieko.
Užmarštis už mirtį baisesnė.
Po vokais tegu sapnas lieka,
Gomurys teatsimena kąsnį
Tartum ašaką, o delnai –
Ugnį-ledą išsiskyrimo.
Ir užmūrytus aklinai
Sūpuos mus diena atminimo.
Tokiais žodžiais po Šventųjų mišių Vilkijos šv. Jurgio parapijos bažnyčioje, kurias aukojo klebonas Virgilijus Dudonis, prasidėjo Gedulo ir vilties dienos paminėjimas prie naujai atstatyto tremtiniams skirto kryžiaus bažnyčios šventoriuje.
Prieš 22 metus, 1991 metais, statytą senąjį kryžių jau reikėjo keisti. Vilkijos miesto seniūno L. Degliaus iniciatyva per labai trumpą laiką šventoriuje iškilo naujas kryžius tremtinių kančioms atminti.
Renginio metu savo prisiminimais pasidalino buvęs tremtinys, politinis kalinys Vladas Štilpa. Vilkijos mėgėjų teatro „Vizija“ artistai: Giedrė Girdauskaitė, Justina Balčaitytė, Linas Ivanauskas, į susirinkusią bendruomenę kreipėsi istoriniais faktais ir eilėmis, atspindinčiomis birželio 14-osios dienos reikšmę ir svarbą Lietuvos istorijoje.
Aktorių žodžius lydėjo kanklių melodijos, atliekamos Salomėjos Paleckytės, o Rasuolės Laurinavičiūtės baladė apie žuvusį partizaną ne vienam išspaudė ašarą.
Jaunieji Lietuvos Šaulių sąjungos Kauno apskrities Vytauto Didžiojo šaulių antrosios rinktinės Vilkijos aštuntosios kuopos jaunieji šauliai, vadovaujami Mariaus Tavoro, stovėjo garbės sargyboje prie stendų, atspindinčių Vilkijos ir jos apylinkių tremtinių gyvenimą bei vargus Sibiro platybėse.
Šie kilnojami stendai atsirado Jaunųjų šaulių vykdyto projekto „Vilkijos tremties ir rezistencijos muziejaus stendų atnaujinimas“ dėka, kurį finansavo verslininkas Česlovas Tallat-Kelpša.
Vilkijos parapijos klebonas Virgilijus Dudonis pašventino naująjį tremtinių kryžių.
