Vos atsiradęs kinas tapo viena populiariausių meno krypčių, o dėl savo lengvo prieinamumo – vienu populiariausių laisvalaikio leidimo būdų. Iki 1919 m. Kaune kino filmai buvo rodomi nereguliariai, tam nepritaikytose vietose. 1919 m. balandį Kaune, Laisvės alėjoje, atsidarius pirmajam kino teatrui „Palas“, kinas tapo neatsiejama Kauno miesto bei priemiesčių gyventojų laisvalaikio kultūros dalimi.
Kauno miesto ir provincijos kino teatruose rodydavo visko – nuo pornografinių filmų iki dokumentikos apie naujausius mokslo išradimus. Kino teatruose buvo rodomi įtempto siužeto filmai, „tampę“ žiūrovų nervus, tačiau jie nebuvo itin populiarūs. Vakarų Europoje ir Amerikoje buvo mėgiami reviu, tačiau Kaune tokio tipo filmai populiarumo taip pat nesusilaukė. O Erotinio pobūdžio filmų rodyta išties daug: „Lietuvos aidas“ teigė, jog Kaune tokie filmai sudaro maždaug pusę visų rodomų filmų. Erotiniai filmai piktino konservatyvių pažiūrų kauniečius, todėl netgi susikūrė Antikinematografininkų kino draugija, skatinusi nelankyti kino teatrų.
Tiek Kaune, tiek jo priemiesčiuose populiariausi buvo lengvi filmai masiniam žiūrovui. Todėl į tokį repertuarą ir buvo stengiamasi orientuotis. Kauno centre atsidaręs kino teatras „Kapitol“ greit tapo vienu populiariausių visame mieste. Tą lėmė repertuaras: „lengvi vokiečių „Ufos“ ir kitų mažesnių fabrikų pagaminti farsai.“ Tokią „Kapitol“ sėkmę „Kino naujienos“ aiškino taip: „kad kauniečiai mėgsta kiek pasijuokti savo monotoniškam protestuotų vekselių ir paskolų gyvenime – ne paslaptis ir ne naujiena. Iš čia ir to kino nemažas pasisekimas.“
1931 m. žurnalas „Kino naujienos“ išspausdino reportažą, padedantį susidaryti įspūdį, kokius kino filmus ir kodėl mėgo kauniečiai 1931 metais. Reporteriui apie mėgstamus kino filmus nemažai papasakojo laikraščių pardavėjas, dirbęs Laisvės alėjoje. Jis į kiną eidavo visada, kai tik turėdavo pinigų, mėgo „scenas, kada mėtosi torielkomis ir išsitepa balta tešla (kremu?) veidą“. Vienu mėgstamiausių aktorių laikraščių pardavėjas įvardino Charlie Chaplin. Maironio g. ir Laisvės al. kampe stovėjęs ir pakalbintas šoferis į kiną vaikščiojo retai; anot jo, kino teatrai „plešia pinigus ir daugiau nieko“. Žurnalo reporteriui kirpėjas pasakojo, kad jam taip pat patiko lengvo turinio filmai, kuriuose vaizduotos gražios moterys, salionai, barai.
XX a. 3-4 dešimtmečio Kauno miesto ir priemiesčių kino teatrų publiką galima išskirti į dvi grupes. Vieni (dauguma) laikė kiną tik pramoga, kiti (mažuma) kiną laikė menu. Todėl kino meno mėgėjai nuolatos kritikavo lengvo turinio ir menkos meninės vertės kino filmus, kurie buvo labai populiarūs kauniečių tarpe. Toks neigiamas požiūris į lengvus filmus atsispindi „Kino naujienų“ žurnale: „Rimtam filmui kinai neturi publikos, o bulvarinio tipo filmai sutraukia pilnas sales žiūrovų.“
Daugiau apie tarpukario Kauno kino madas žiūrėkite Kauno viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyriaus virtualioje parodoje „Tarpukario Kauno kino teatrai“.
