Hobis, tapęs gyvenimo dalimi. Interviu su fotomenininku Dainiumi Ščiuka (foto) – Kas vyksta Kaune

Hobis, tapęs gyvenimo dalimi. Interviu su fotomenininku Dainiumi Ščiuka (foto)

2013/03/21 11:06
Asmeninio archyvo nuotr.

Dainius Ščiuka fotografas ir fotomenininkas. Prieš kelerius metus jį buvo galima išvysti Kauno Laivės alėjoje, fotografuojantį viską iš eilės. Šiandien jis yra pripažintas ir apdovanotas fotografas. Dainiaus darbai žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Dainius Ščiuka šiuo metu studijuoja fotografiją Didžiojoje Britanijoje University of Portsmouth. Vaikinas teigia, kad fotografija jam ir profesija, ir didžiausias pomėgis. Dainiaus darbai man visada atrodė kažkuo patraukiantys akį bei prikaustantys dėmesį.

Kaip ir kada pasinėrei į fotografiją?

Susidomėjau fotografija būdamas penkiolikos. Banali istorija: radau Tėvo stalčiuje seną “Zenit” fotoaparatą, nusprendžiau pabandyti įdėti juostelę ir pafotografuoti. Paskui įsigijau brangesnį, juostinį fotoaparatą, pradėjau labiau domėtis Lietuvos fotografijos kultūra. Pasikeitė aplinka, draugai, pradėjau bendrauti su žmonėmis, kurie domėjosi fotografija. Atsidūriau KTU fotostudijoje, kurios labaratorijoje praleisdavau ištisas valandas po pamokų. Ten buvau supažindintas su analoginiais fotografijos procesais. Tokia ir buvo pradžia.

Kodėl nusprendei pasilikti fotografijoje? Ar turi įkvėpimo šaltinį, mūzą?

Fotografija mane įtraukė. Stebėti šviesą iki šiol yra didelė pramoga ir hipnozė. Būna, sustoju gatvėje ir stebiu šviesą, šešėlius. Prieš gerą mėnesį fotografavau savo draugą muzikantą, jis man pasakojo, kad girdi ir derina garsus į kuriuos kiti nekreipia dėmesio. Panašiai ir man, tik su šviesa. Pastebėjau, kad fotografija man sekėsi. Man tai buvo ir tebėra didžiausia ir geriausia saviraiškos priemonė. Piešti nemoku, mokykloje sekėsi irgi prastokai, bet kai pradėjau fotografuoti, viskas apsivertė aukštyn kojom. Supratau, ko noriu gyvenime. Mano mūza, įkvėpimo šaltinis yra aplinka, žmonės, nuotaikos, muzika. Nors mūzos sąvoka man labiau asocijuojasi su Šekspyriška mūza, moterimi.

Peržvelgus paskutinius Tavo darbus, galima pamatyti, kad šiuo metu esi apsistojęs ties mados fotografija. Ar specializuojiesi ir kituose žanruose?

Mados fotografija mane labai sudomino. Kai pradėjau fotografuoti „madą“, nė velnio nežinojau kas ta mados fotografija. Mano požiūris buvo labai siauras. Jau antrus metus fotografuoju modelius, madą. Ir tik dabar pradedu suprasti, kas ta mados fotografija yra, ir kaip ji veikia. Fotografiją, kurią kuriu paskutinius metus, tikra mados fotografija nepavadinsi, bet požiūris keičiasi ir gal kada užsitarnausiu mados fotografo vardą. Bandau judėti ta linkme.

Šiuo metu studijuoju fotografiją, leidžiu sau visiškai eksperimentuoti. Išbandau save nuojuose žanruose. Fotografija tapo labai masinė, kasdien į įvairias internetines svetaines įkeliama milijonai fotografijų darbų. Man nebesinori kurti masiškai. Noriu fotografuoti mažesniais kiekiais ir kokybiškai. Mane fotografijoje traukia tik žmogus, jo portretas, asmenybė.

Kas pastūmėjo užsiimti mados fotografija? Ar mada domiesi tik iš fotografinės pusės?

Patiko fotografuoti merginas, portretus. Ieškojau daugiau modelių- pradėjau domėtis modelių agentūromis. O čia štai jau ir mada. Susipažinau su vizažistais, stilistais, kirpėjais, modeliais. Susibūrėm į labai linksmą kompaniją ir įgyvendinom bendras idėjas. O tada dauguma mūsų emigravo. (juokiasi!) Mada domėtis tik iš fotografinės pusės nelabai įmanoma, turi žinoti daugiau, nei tik kaip nufotografuoti. Turi būt atsakingas už fotografuojamą objektą, tartis su stilistu, žinoma, jei jis yra, ir pan.

Papasakok plačiau apie naują projektą „Gatvių stilingieji“. Kaip kilo mintis fotografuoti stilingiausius gatvės praeivius? Ar manai, kad Lietuvoje trūksta stilingų žmonių, lyginant su užsienio gyventojais?

Projektas pavadinimu „Gatvės stilius“ yra ne tik apie stilinguosius gatvės praeivius, nemaišykit su gatvės mada, nors mane šiam projektui įkvėpė Bill Cunningham – gatvės mados fotografijos pradinininkas. Mane labiau domino žmonės gatvėje, kuriais tikiu, žmonės, kurie yra savimi. Žmonės, kurie sugeba įtikinti, kad jie jaučiasi puikiai, taip, kaip yra apsirengę. Projektą vis dar tęsiu, bet žmones gatvėje atsirenku kritiškiau, stengiuosi suderinti su aplinka, šviesa.

Būdamas Lietuvoje žmones fotografavau masiškai ir kėliau į savo facebook puslapį. Tos fotografijos man nepatinka, jos nėra išbaigtos retušavimo prasme. Tuo metu norėjau, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie šį projektą ir, manau, man pavyko. Grįžęs į Jungtinę Karalystę, atrinkau mano akimis įdomiausias fotografijas, jas sutvarkiau ir sukėliau į savo blogą. Taigi, štai kaip projektas turėjo atrodyti nuo pradžių. Lietuvoje stilingų ir įdomių žmonių tikrai netrūksta.

Kaip turėtų atrodyti mergina, kurią pamatęs norėtum nufotografuoti? Koks merginų stilius labiausiai žavi?

Paprasta arba visiškai pamišus. Viduriuko nemėgstu. Charizmatiška mergina. Nežinau dėl stiliaus, nepasakysiu kokius batus ji turėtų avėti ar kokią suknelę devėti. Įsivaizduokit: vasara, pietų pertrauka, pilnas miestas žmonių, sausakimša, tačiau visi žmonės nublanksta, prieš jos saulės apšviestą veidą, ir, atrodo, lyg saulė šviestų tik ant jos, o vėjas plevesuotų tik jos suknelę ir plaukus – taip atrodančią merginą pakalbinsiu ir paprašysiu nusifotografuoti. Ji greičiausiai pasakys ne, nes skuba pietauti. Bet tokių atvejų gatvėje daug, visi žmonės kažkuo patraukia dėmesį tam tikrą akimirką, kiekviena akimirka skirta kažkam.

Mokaisi ir gyveni Didžiojoje Britanijoje. Ar pabaigęs mokslus žadi grįžti į Tėvynę ir kurti naujus projektus vietinei rinkai, ar vis tik neapsiribosi Lietuva ir sieksi tarptautinio pripažinimo?

Nežinau ar grįšiu iškart po mokslų. Prieš tai noriu pakeliauti, pagyventi užsienyje, pamatyti kitas šalis metus ar pora. Tačiau, šiuo metu galvoju, kad tikrai grįšiu į Lietuvą. Man ten patinka. Kokiai rinkai kursiu dar negalvoju, bet tikrai kursiu.

Ar šiuo metu dirbi su kokiu nors projektu? Kokie Tavo artimiausi profesiniai planai, norai ir tikslai?

Gyvenu Anglijos uostamiestyje, kuris, atvažiavus iš Lietuvos, pasirodė ypač įdomus. Dažnai galvojau, kaip galėčiau nufotografuoti žmones gyvenančius čia. Universitete gavau užduotį – sukurti projektą. Taigi, manau atėjo mano laikas įamžinti vietinius gyventojus. Dokumentinis projektas apie žmones iš uostamiesčio. Primiršau, kaip naudotis analogine fotografija, tad šį projektą fotografuosiu su juosta. Jei projektas pavyks kaip noriu, tikrai pamatysite pas mane puslapyje arba bloge.

Mokausi spausdinti fotografijas, dirbti su įvairia įranga. Vasarą Lietuvoje surengiau parodą, tačiau ji atrodė gana vaikiškai. Jaučiuosi nusikaltęs, tad dabar dirbu prie ganėtinai didelio dydžio portfolio. Norai ir tikslai yra dideli, bet jų neatskleisiu, nes gali neišsipildyti.

Kokia, tavo manymu, didžiausia pradedančio fotografo klaida? Ar iš patirties galėtum pasakyti, su kokiais sunkumais dažniausiai tenka susidurti fotografams?

Copyright ženklas ant fotografijų. Kai pradedi fotografuoti, tau atrodo, kad būtinai reikia uždėti savo vardą per pusę fotografijos. O kai išaugi iš šito ženklo naudojimo, lieka prasčiausios fotografijos su tavo vardu ant jų. Sunkumus visada įveiksi, jei darai tai, ką trokšti daryti.

Daugiau Dainiaus darbų galite pamatyti čia.

Miglė

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT