„Kas vyksta Kaune“ Facebook draugai jau senokai diskutuoja apie knygą, intriguojančiu pavadinimu „Bang Lithuania“. Kaip teigia leidinuko autorius V. Roosh, tai tiesiog privalomas kiekvieno vakariečio vyro, norinčio pasiguldyti lietuvaitę, gidas.
Nors mes ir ne užsieniečiai, perskaičius tokį drąsų autoriaus pareiškimą, nelieka nieko kito, kaip tik pasiaiškinti, kas, kaip, kur ir kodėl. Knygelė nedidelė – 39 psl. – sudaryta iš penkių skyrių, kuriuose, panašu, it kokioje naudojimo instrukcijoje surašyta kaip veikia lietuvės moters smegenys.
Pirmajame skyriuje „Welcome To Lithuania: Country background and logistics“ V. Roosh pasakoja apie lietuvių kultūrą ir istorines aplinkybes, lėmusias, kad šiuo metu mes, lietuviai, gyvename ir elgiamės būtent taip ir ne kitaip. Autorius turi visus atsakymus, kokie tik gali kilti atvykėliui iš Vakarų, pavyzdžiui, kiek laiko apsistoti Lietuvoje arba kokį inventorių pakuoti į lagaminus, kad šansai vietinių merginų akyse būtų maksimalūs.
Kaip bebūtų keista, didžioji knygos dalis skirta ne krepšiniui, o kitam šalies pasididžiavimui – moterims. Autorius pastebi, kad viešojoje erdvėje sunkoka rasti stereotipų, apibūdinančių lietuvaites. Šiuo tikslu parašyti net du skyriai: „Girls: How they look and act“ ir „Game: How to pick them up and sleep with them“. Juose neišmanėliams, bet labai norintiems išmanyti, detaliai nupasakojamas lietuvės moters kūnas, įskaitant visus jo patobulinimus. „Išlipus iš lėktuvo, pirmiausia dėmesį patraukia lietuvaičių plaukai“, – teigia jis.
„Jie ilgi, išpuoselėti, todėl susidaro įspūdis, kad patekai į šampūno reklamą. Dominuojanti plaukų spalva – šviesi, tačiau sprendžiant iš tamsokų antakių, merginos nėra natūralios blondinės kaip Švedijoje ar Suomijoje ir plaukus balina peroksidu.“ Taip pat supažindinama su trimis moterų grupėmis. Tai studentės, tos, kurioms virš 20 m. ir vyresnės moterys. V. Roosh žodžiais kalbant, didžiausia tikimybė nusivilioti į lovą jauną merginą, nes reta 20-metė dar neturi vaikino. Jaunos merginos vis dar eksperimentuoja, mažiau išgyvena dėl nepavykusių meilių, todėl yra atviresnės naujiems santykiams ir avantiūroms.
Nemanykite, kad ši knyga išimtinai apibūdina tik mūsų kraštietes. Autorius suteikia vakarų keliautojui platesnį kontekstą: pasakoja, kuo skiriasi Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse „kabintų“ merginų vertybės ir elgesys. Pastebėtina, kad lietuvaitės yra gudresnės ir išmanesnės, nei jų kaimynės latvės ar estės. Jos nori bendrauti, (ypač tos, kurioms apie 25 m.) tačiau reikalams pakrypus į intymiąją pusę, lietuvaitės tampa šaltos ir vyro pastangos praleisti kartu naktį dažnai baigiasi tik bučiniais. Knygelėje pripažįstama, kad visatoje egzistuoja puikūs balansai: lietuvės moterys švyti grožiu, tačiau jų taip lengvai nesuviliosi, o lenkės, autoriaus nuomone, mažiau gražios, bet su jomis atvykėliui gali pasisekti greičiau.
Na, o jei vyras vis dėlto dvejoja savo vidiniu ir nevidiniu žavesiu, lietuvių moterų ekspertas V. Roosh, išmoko jį veiksmingiausių „kabinimo“ technikų dieną ir naktį, nurodo, kaip reikėtų kalbėti, ką sakyti, kaip išsiskirti iš konkuruojančių vyrų būrio ir galiausiai nusitempti merginą į lovą. Tik nereikia jaudintis, perskaitęs šį leidinuką, juodu viršeliu, vyras aiškiai žinos, kiek, ko ir kada daryti, kad tikslas būtų pasiektas.
Lyg norėdamas pasakyti „ir aš ten buvau, alų midų gėriau“, knygelės autorius skyriuje „Stories: Two short stories from my time in Lithuania“ pateikia kelias pamokančias ir žygiams įkvepiančias istorijas iš jo paties viešnagės Lietuvoje. Galiausiai pridedamas detalus Kauno klubų ir kitų vietų, kuriose sukasi užsieniečius mėgstančios lietuvės, gidas „City Guide: Details on the second largest city“. Autoriaus teigimu, geriausi dienos medžioklės plotai yra Kauno „Akropolis“, o jei ne baisiai šalta – tinka ir Laisvės alėja. „Savaitgalio vakarais merginos į miestą išsiruošia vėlai, todėl žvalgybinį darbą geriausia pradėti nuo vidurnakčio.
Kokteilių baruose, kaip „BarBara“, užsienietis neišsiskiria iš minios, tačiau aukšto lygio merginos – gražios ir protingos – ateina su palyda, o rimtuose klubuose, kaip „Embassy“, merginos be paliovos šoka (išskyrus tuos atvejus, kai užsakinėja gėrimus), todėl turi būti puikus šokėjas, norėdamas susipažinti ten“.
Taigi taip atvirai ir be užuolankų savo mažoje juodoje (kaip užrašų-pastebėjimų) knygelėje kalba moterų ekspertas V. Roosh. Ir vis dėlto paaiškėja, kad šis vakariečių vyrų gidas į lietuvaičių lovą gali būti naudingas ir mums – aprašomiems veikėjams: moterys atrastų įdomių pastebėjimų apie save, lietuviai vyrai pasimokytų užsienietiškų merginimo technikų, o kauniečiai ir miesto svečiai galėtų iš šalies apžvelgti lankytinas Kauno vietas bei iš naujo pamatyti jų siūlomas galimybes. Džiugu, kad esame įdomūs!