Policija perspėja: telefoninių sukčiavimų mastas Kauno apskrityje nemažėja

Interneto archyvo nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Per 9 šių metų mėnesius Kauno apskrityje užfiksuoti 654 sukčiavimų atvejai, kai pernai per visus metus jų kiekis siekė 841, rodo Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenys. Daugumą tokių sukčiavimų sudaro telefoninių sukčių atakos, kuriomis šiuo metu dažniausiai siekiama išvilioti iš gyventojų prisijungimo prie interneto banko duomenis.

Gyventojai dar iki galo neįvertina interneto banko prisijungimo duomenų svarbos. Užtat sukčiai, turėdami šiuos duomenis, gali per 5 min. visiškai ištuštinti žmogaus sąskaitą, o pasiimti jo vardu greitąjį kreditą užtrunka tik 15 min. „Mes privalome priminti, kad prisijungimo prie interneto banko duomenys – kodai ir slaptažodis – yra daugiau, nei raktas nuo namų. Turėdamas raktą, gali tik įeiti ir pasiimti turtą, o prisijungęs prie interneto banko, gali ir ištuštinti jo sąskaitas, ir pasiėmęs to žmogaus vardu SMS kreditą palikti jį skolose“, – sakė „Swedbank“ Elektroninių kanalų skyriaus vadovė Lina Žemaitytė.

Kauno apskrities VPK duomenimis, praėjusį mėnesį e. banko prisijungimus išvilioję telefoniniai sukčiai padarė gyventojams nuo 1800 iki 3850 litų žalą ir iš apskrities gyventojų per spalį iš viso išviliojo 14410 litų. Tačiau fiksuojamos ir dešimtis kartų didesnės žalos, kai gyventojai savo valia atskleidžia prisijungimo duomenis prie sąskaitų, kuriose laikomi 25 tūkst. ar 40 tūkst. litų indėliai.

„Sukčiai dažniausiai skambina į laidinius telefonus, kurių numerius suranda telefonų knygose. Jose nusikaltėliai ieško vardų, kurie buvo populiarūs anksčiau, tikėdamiesi, kad Aldonos, Juzefos, Stanislavo, Boleslovo ar Broniaus vardus turintys žmonės bus vyresnio amžiaus ir juos apgauti bus lengviau. Tačiau vyresnio amžiaus žmonės nėra vienintelis taikinys. Jei paskambinę telefonų saugiausiųjų nerangą, sukčiai taikosi ir į vaikus – sakydami, kad tėvai pateko į bėdą ir ją išspręsti reikia pinigų. Jie iš vaikų yra išvilioję net iki 30 tūkst. litų“, – kalbėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresnysis tyrėjas Donatas Karalukas. Pasak jo, pastaruoju metu keturiais iš penkių sukčiavimų atvejų prašoma interneto banko kodų.

„Telefoniniai sukčiai veikia gerai organizuotomis grupėmis. Vienas ar keli patirties ir psichologinių įgūdžių turintys nariai skambina aukoms, prisistatydami FNTT, STT, „Sodros“, bankų ar kitų institucijų darbuotojais, gąsdindami, kad per aukos sąskaitą plaunami pinigai. Norint tai sustabdyti esą reikia perduoti savo prisijungimo duomenis ir niekam apie tai neprasitarti, nes vyksta tyrimas. Išviliotus duomenis sukčiai skubiai perduoda bendrininkui, kuris turi prisijungimą prie interneto ir per 5 minutes gali pervesti aukos pinigus į kitas sąskaitas. Kartais kiti grupės nariai jau laukia prie bankomato; gavę signalą, kad pinigai pervesti, jie akimirksniu juos išgrynina. Į apyvartą patekusius pinigus atsekti ir nusikaltimą ištirti yra labai sudėtinga. Kuo ilgiau sukčių apgautas asmuo delsia ir dvejoja niekam nepranešdamas, tuo sunkiau tokį įvykį ištirti. Todėl labai svarbu, kad įtartinų skambučių sulaukę gyventojai apie bandymus apgauti skubiai praneštų savo bankui ir policijai. Žinodami apie sukčių suaktyvėjimą, bankai ir policija gali operatyviai imtis prevencinių veiksmų“, – priduria Lina Žemaitytė.

Anot D. Karaluko, telefoniniai sukčiai – dažniausiai įkalinimo įstaigose bausmes atliekantys asmenys. Daugiausiai skambinama iš Marijampolės ir Alytaus, kartais ir iš Kybartų. Nusikaltimus vykdo grupės, kurias sudaro nuo 2 iki 5 asmenų. Dažniausiai sukčiai skambina darbo metu, o jų mėgstamiausias laikas – nuo 9 iki 11 valandos.

„Swedbank“ statistika rodo, kad tokio sukčiavimo aukomis 9 iš 10 atvejų tampa vyresnės nei 25 metų moterys. Policijos duomenimis, visos Kauno apskrityje spalio mėnesį apgautos aukos buvo 31-52 m. amžiaus moterys. Jų duomenis sukčiai randa telefonų knygose, internete, socialiniuose tinkluose.

„Didžiausia aukų klaida tai, kad jos neįvertina prisijungimo prie interneto banko duomenų svarbos. Juos išviliojus per 5 minutes galima ištuštinti žmogaus turimą kreditą, tiek pat trunka nutraukti ir į kitas sąskaitas pervesti indėlius ar pasiimti sąskaitos likutį. Nors asmens vardu paimti SMS kreditą užtrunka apie 15 min., auka dažnai ir per tiek laiko nesusipranta, kad būtina nedelsiant pranešti bankui“, – kalbėjo L. Žemaitytė.

Pasak jos, dar didesniems nuostoliams galima užkirsti kelią iškart paskambinus į banką ir įspėjus, kad duomenys pateko į sukčių rankas. Operatyviai pranešus apie tokius įvykius yra nedelsiant blokuojamos žmonių interneto banko sąskaitos ir pinigus išsaugoti pavyksta.

„Swedbank“ siūlo kiekvienam gyventojui apsaugoti savo pinigus ir sąskaitoms nustatyti tam tikrus limitus, kiek per parą iš jų galima išimti ar pervesti pinigų. Tačiau svarbiausia – suvokti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų svarbą ir jų niekam neatskleisti, nes nei banko darbuotojai, nei policijos ar kitų institucijų pareigūnai gyventojams niekada neskambina ir šios informacijos neprašo.

0 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Pravieniškėse - neregėtas Kauno nusikalstamo pasaulio lyderių išpuolis

Birželio 23-iosios gatvėje - du eismo įvykiai: pėsčiųjų perėjoje partrenktas vaikas

Nuo pirmadienio Aleksoto tiltu atnaujinamas eismas: kokios naujovės lauks?

Eiguliuose laikinai stabdomas karšto vandens tiekimas

Kauno apskrityje nuo meningokoko mirė moteris

Kauno paveikslų galerijai – naujas pavadinimas

Kauno klinikose - socialiai jautrios parodos atidarymas: apsilankė prezidento žmona

Naktinių linksmybių verslo užkaboriai Kaune slėpė 75 tūkst. eurų

Pasitikėjimą Seime pasitikrinęs S. Skvernelis kalba apie naujus ministrus ir mokesčius

Garažų ir Taikos gatvių sankryžoje – „Ford“ automobilis ant stogo