Užupio dramos teatras kauniečiams šeštadienį pristato jausmingiausią visų laikų lietuvišką dramą „Mėšlungis“

Renginio organizatorių nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Spektaklis, pastatytas pagal lietuvių literatūros klasiko Kazio Sajos tragediją „Mėšlungis, arba Pasivažinėjimas dviračiais“, nustebina netikėtu jautrumu iki sielos kraujų raižo abejingą šiuolaikinio žmogaus kasdienybę. Skaudi Elijos ir Vytauto Kentros meilės istorija suteikia žiūrovams galimybę pamąstyti ir pajausti save pačius, savo likimą ir atmerktomis akimis apsidairyti aplinkui.

Užupio teatro spektaklis apie meilę ir katarsį, ištikimybę ir išdavystę, švelnumą ir mirtį dar kartą grįžta į sceną, tik šį kartą jau Kaune, kino teatro „ Romuva“ salėje. Šis spektaklis – tarsi ryškus sapnas apie tai, kaip negalime pakeisti savęs. Pasikeitus aplinkybėms mes vis vien išliekame savimi net ir blogiausiomis prasmėmis.

K.Sajos tragedijoje „Mėšlungis“ stiprus meilės motyvas. Tačiau tik kaip priemonė atskleisti ribotiems mūsų socialiniams santykiams, statiškiems moters ir vyro vaidmenims šeimoje.

K.Sajos veikėjai – Elija (ją galėtume vadinti lietuviškuoju Williamo Shakespeare’o Ofelijos atitikmeniu) ir Vytautas Kentra – neseniai santuokos įžadus priėmę jaunuoliai, pjesėje įkūnija Sizifo vaidmenį. Niekaip nesugebantys užridenti savo akmens, pakeisti savo santykių situacijos – vis krenta žemyn į nesusikalbėjimo, vienatvės, gailesčio sau ir neapykantos kitam liūną.K. Sajos tragedijos veikėjai įkalinti savo pačių santuokoje – kalėjime, kurio sienų nė vienas nebeįstengia nugriauti. Mėšlungis pjesėje – ne tik santykių metafora, tai būsena, einanti su mumis iš kartos į kartą.

Režisierė R.Urbonavičiūtė apie „Mėšlungį“: „Statyti „Mėšlungį“ pasirinkau ne atsitiktinai. K.Saja – lietuvių literatūros klasikas. Jo kūriniai yra atviri, jausmingi, turintys plačią potekstę ir, svarbiausia, tebėra aktualūs šiandien. Tikros tiesos, kad ir kokios jos būtų skaudžios, nesikeičia. Jos kaip brydė tęsiasi iš kartos į kartą, primindamos mūsų silpnumą.

Statydama šį spektaklį nesivadovavau principu „menas menui“. Man labiau priimtinas šiuolaikinio teatro santykis su žiūrovais – pritaikyti pjesę šiuolaikiniam žmogui ir stengtis kalbėti jausmų kalba. Mėgstu rizikuoti ir ieškoti sunkiai apibrėžiamų dalykų išraiškos scenoje. Spektaklyje klasika persipina su moderniųjų technologijų raiška. Einama ne tik per tekstą, bet ir per vizualumą.

Įkūnyti Elijos ir Vytauto Kentros personažus pasirinkau dar jaunus, tačiau su didžiausiu kraštutinumu savo vaidmeniui atsiduodančius aktorius Liną Barauską ir Rasą Strauzaitę. Tik piešiniais, ne rūbais, aprengtas nuogas Elijos kūnas provokuoja žiūrovus atvirai akistatai su savo vidumi, neslepiant nė vieno raumens judesio ar energijos virpesio kviečia priverstinei akistatai su savimi, savo paties abejingumu.“

Spektaklį išvysti galėsite Lapkričio 10 d. 19 val. kino teatre „ Romuva“, Kaune.

0 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Po Kauną važinėjęs ir dovanėles dalinęs Kalėdų senis riedėjo su „BMW“

Neblaivus „Volvo“ vairuotojas rėžėsi į stovintį „Audi“ ir nuvertė stulpą

Pamoka „Ryto“ sirgaliams: šešiems jų už išpuolį prieš „Žalgirio“ aistruolius skirtos tūkstantinės baudos

Vienam didžiausių „Kauno autobusų“ pirkinių - keliolikos milijonų paskola

Kauno savivaldybė: nuo kitų metų brangs šiukšlių išvežimas

Trumpinamas į kariuomenę šaukiamų prievolininkų amžius

Prie „Akropolio“ kelią užtvėrė sunkiasvorio ir lengvojo automobilio avarija

Kauniečiai yrėsi per pirmą gausų sniegą

Kauno senjorai šiuolaikiškoje virtuvėje ryžtasi keisti mitybos įpročius

I. Strazdauskaitės budeliams siūlomos griežčiausios bausmės