Rugsėjo 8 d. prie Vytauto bažnyčios vėl padvelks viduramžiais. Septintą kartą rengiama Hanzos šventė šiemet bus kur kas mažesnė nei pernai vykusios Tarptautinės Hanza dienos, tačiau staigmenų netrūks ir šiemet.
Apie tai – pokalbis su Hanzos šventės organizatoriumi Dariumi Rumšu.
– Kuo šių metų šventė nustebins žiūrovus?
– Po praėjusių metų šventės sėkmės ir jos mastų labai sunku kalbėti apie būsimą šių metų šventę rugsėjį. Būtų labai gerai, kad visi skirtų tarptautinę šventę – Hanzos dienas, kuri keliauja per Hanzos miestus lyg olimpiada ir jos kauniečiai sulauks grįžtant tik po kokių trijų dešimtmečių, ir mūsų jaukų viduramžių kultūros festivalį, kuris jau septintą kartą sutrauks miestiečius ir svečius į Kauno senamiestį. Šios šventės mes laukiame lyg Kalėdų.
– Kokios šiemet bus Hanzos Kalėdos?
– Nors ir negalime lyginti praėjusių metų šventės ir dabartinės biudžetų, norime pasidžiaugti, kad ši šventė bus išskirtinė ir dovanų žiūrovams tikrai netrūks.
Iš Trakų į Kauną persikelia Tarptautinis viduramžių riterių turnyras Lietuvos kariuomenės vado kalavijui laimėti, Hanzos dienomis Nemune vyks tradicinė Kauno aukštųjų mokyklų irklavimo senoviniais laivais regata. Pirmą kartą į viduramžių kaimą atkeliaus pirkliai iš Rytų, vienas iš programos saldainių turėtų tapti piratų sala.
– Piratai? Nemanote, kad tai – kitos šventės dalyviai?
– Anaiptol. Istorikai apie Baltijos jūroje siautusius piratus yra prirašę daugybę įdomiausių knygų. Baltijos jūros piratai savo nuotykiais ir legendomis nė kiek nenusileidžia Karibų piratams.
Įdomiausia tai, kad yra teigiama, jog Lenkijos ir LDK valdovai globojo laisvąją jūrų tautą ir mokėjo jiems už tai, kad šie trukdytų Hanzos ir kitų pirklių gerovę. Tad mūsų šventėje pagaliau atsiras ir linksmųjų blogiukų, kuriems vadovaus garsusis Klausas Stortebekeris. Vienoje legendoje minima, kad po išdavystės Klausas buvo įkalintas Hamburge, už savo laisvę jis pasiūlė padovanoti miestui aukso grandinę, kuria būtų galima apjuosti visą Hamburgą.
– Taigi šių metų Hanzos šventės pagrindinis akcentas bus piratai?
– Ne. Jie tik dar viena maloni staigmena prie damų, riterių, raganų, bardų ir kitų personažų. Pagrindiniu šventės akcentu šiemet turėtų tapti skulptoriaus Donato Mockaus darbas. Donatą Hanzos šventės gerbėjai turėtų prisiminti iš praėjusių metų. Būtent jo vadovaujama lietuvių ir latvių skulptorių komanda Nemuno ir Neries santakoje pastatė septynias milžiniškas skulptūras iš medžio ir šiaudų. Pastatė ir patys padegė.
Apie Tarptautinių Hanzos dienų ugnies spektaklį iki šiol kalba žmonės ir Kaune, ir užsienyje, o šventę filmavusi dokumentinių pažintinių televizijos filmų komanda iš Maskvos negalėjo patikėti, kad milijonų šiam stebuklui nereikėjo. Jų niekad nereikia – reikia išmonės, o jos Donatui Mockui netrūksta.
Šių metų šventė organizuojama rugsėjo 8 d. Simboliška, kad tai – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto karūnavimo diena. 1430 m. rugsėjo 8 d. kunigaikštis laukė savo karūnos, bet taip ir nesulaukė. Tą savaitgalį – taip pat ir Švč. Mergelės Marijos gimimo atlaidai. O juk taip iš tikrųjų vadinasi Vytauto bažnyčia. Tad skulptorius Donatas Mockus su šventės režisieriumi Andriumi Žiurausku nusprendė pastatyti smėlio skulptūrą „Vytauto karūna“. Skulptūra bus laikina, trapi – iš smėlio, nes karūnos valdovas taip ir nesulaukė. O pačią karūną sudarys Kauno miestą reprezentuojantys pastatai: Vytauto bažnyčia, Arkikatedra, Soboras, Prisikėlimo bažnyčia, Perkūno namas.
Dar įdomu, kad Vytauto karūnavimo proga visus viduramžių damų ir riterių gerų manierų mokyklėlės auklėtinius į miesto riterius ir damas šventins ne tik Kauno meras, bet ir pats Lietuvos kariuomenės kapitonas Donatas Mazurkevičius, kuris minint 600 metų Žalgirio mūšio metines, atliko Vytauto Didžiojo vaidmenį. Per Hanzos šventę jis ir vėl pasipuoš viduramžių drabužiais ir taps Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu.
