Lietuviškiausio šalies miesto šnekamosios kalbos žargonas – beveik išimtinai rusiškos kilmės, su nemenka žydų kalbos priemaiša. Tai nustatė kaunietis filologas Robertas Kudirka, išleidęs pirmą keiksmažodžių, vulgarybių ir žargono žodyną, rašo „Lietuvos rytas“.
Knygos autorius sakė pastebėjęs savitų kauniečių žargono bruožų, taip pat Kauno šešėlinio pasaulio kalbos ypatumų.
Anot tyrimo autoriaus, nenorminės kalbos tyrimai daug išsamesni, o svarbiausia – R.Kudirka kalinių žargoną, keiksmažodžius užrašinėjo tiesiogiai bendraudamas su narkomanais, vagimis, narkotikų prekeiviais.
Kaip teigia R.Kudirka, iš tiesų yra žodžių, kuriuos vartoja tik kauniečiai. Pavyzdžiui, žvejų žargono žodis „leščius“ (karšis). Jį vartoja tik Kauno žvejai.
Senas, baigiąs išeiti iš apyvartos žargonizmas „hara“ (degtinė) taip pat žinomas daugiausia Kaune.
Štai vakarietiška įtaka šnekamajai kalbai apsiribojo beveik tik vienu „fuck“. Nesvarbu, kiek metų statybininkas lenkė nugarą Airijoje, betoną jis vis tiek maišo „mešalke“, miškininkas medžius pjauna „družba“, nors ant pjūklo aiškiai parašyta „Husqvarna“. Skandinavijos šalių ar Jungtinės Karalystės kalėjimuose sėdėjęs vagis vis tiek yra „bachūras“, dalį grobio jis neša į „obščiaką“.
Tyrimo autoriaus nuomone, įvairios priežastys lemia tai, kad keiksmažodžiai tokie gajūs šnekamojoje kalboje, paprasčiausiai jie atspindi emocijas.
