Kauno mariose imituotas baltasis škvalas: į dangų kilo sraigtasparnis, dirbo dešimtys gelbėtojų (foto)

Kauno marių paplūdimyje surengtose pratybose buvo imituojama ekstremali situacija: dėl gamtinės anomalijos, vadinamojo baltojo škvalo, į marias išplaukęs laivas apvirsta, o vandenyje atsiduria dešimt žmonių.

Operacijoje dalyvavo Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesiai gelbėtojai, Kauno miesto paplūdimių gelbėtojai, Karinės oro pajėgos bei greitosios medicinos pagalbos medikai. Gelbėjimo darbams iš oro buvo pasitelktas ir Karinių oro pajėgų sraigtasparnis „Mi-8“.

Šios imitacijos metu iš vandens iš viso sėkmingai išgelbėti 9 asmenys. 7 iš jų išgelbėjo ugniagesiai gelbėtojai, o 2 – Karinės oro pajėgos, pasitelkusios sraigtasparnį.

Dar vieno „skenduolio“, kurį atstojo manekenas, po vandeniu ieškojo narai. Iš viso pratybose dalyvavo iki 40 įvairių sričių specialistų.

„Pratybos vyko keturiose dimensijose: ant vandens, po vandeniu, ore ir krante“, – pratybų mastą įvertino Kauno priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kauno 5-osios komandos vyriausiasis specialistas Edvardas Čepulionis.

Skubiosios pagalbos tarnybos skubios slaugos specialistas Andrius Ragučkas pabrėžė, kad tokios bendros treniruotės yra svarbios siekiant suderinti skirtingų institucijų veiksmus: „Mūsų tarnybos yra pasiruošusios, tačiau kiekviena situacija yra skirtinga. Šiuo atveju turėjome daug nukentėjusių, nebuvo žinomas tikslus jų kiekis, trūko daug informacijos. Tai pamoka tarnyboms, kad gebėtume dirbti kaip viena komanda.“

Ugniagesių pamainos vadas Edmundas Guogas po pratybų pasidžiaugė sklandžiu operacijos valdymu: „Džiugu, kad šį kartą mūsų [skirtingų tarnybų – aut. past.] komunikacija buvo labai gera. Gerai sekėsi palaikyti ryšį tiek su sraigtasparniu, tiek su gelbėtojais.“

Pratybose dalyvavę specialistai pastebėjo, kad realioje situacijoje daugiausia sunkumų sukelia būtent pirminės informacijos rinkimas.

Papildomų iššūkių, ypač ieškant po vandeniu dingusio žmogaus, gali kelti ir nelaimės lokacija.

„Nors Kauno mariose yra ir povandeninių srovių, vien pats vandens telkinio plotas padaro gelbėjimo procedūrą sudėtingą“, – teigė E. Guogas.

Skubios slaugos specialistas A. Ragučkas taip pat pridūrė, kad laikas tokiose operacijose yra kritinis faktorius – sėkmę lemia tai, kaip greitai žmogų pavyksta ištraukti iš vandens.

Praėjusią vasarą ugniagesiai iš įvairių vandens telkinių ištraukė 31 nuskendusį žmogų, tarp jų – 5 vaikus, 16 gyventojų pavyko išgelbėti. Daugiausia nelaimių užfiksuota birželį, kai nuskendo 13 žmonių. Liepą gyvybių neteko 10, o rugpjūtį – 8 asmenys. Šiemet birželio mėnesį ugniagesiai iš vandens telkinių ištraukė 5 skenduolius (tarp jų – vienas vaikas), pernai per tą patį laikotarpį – 11 skenduolių (tarp jų – trys vaikai).

Svarbiausia – išmokti plaukti. Jei plaukti nemokate, neikite į vandenį giliau nei iki krūtinės.

Venkite maudytis vieni arba nežinomose, nuošaliose vietose. Rinkitės oficialius paplūdimius ar vietas, kuriose yra daugiau poilsiautojų ir budintys gelbėtojai.

Prieš maudydamiesi įsitikinkite, kad aplinka saugi. Nežinomose vietose į vandenį eikite pamažu, neskubėkite nerti ar šokti.

Nepalikite prie vandens ar vandenyje be suaugusiųjų priežiūros vaikų iki 14 metų.

Nerekomenduojama eiti į vandenį iškart po valgio ar apsvaigus nuo alkoholio.

Po ilgo buvimo saulėje nešokite staiga į vandenį – pirmiausia atsivėsinkite apsitaškydami.

Venkite žaisti vietose, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Taip pat vandenyje nereikėtų užsiimti pavojingais žaidimais: nardinti kitų žmonių, tempti juos už kojų ar lipti vieniems ant kitų pečių.

Nesinaudokite plaukimui nepritaikytais daiktais – pripučiamais čiužiniais, automobilių kameromis, padangomis, lentomis ar rąstais.

Jei paplūdimyje iškelta raudona vėliava, į vandenį lipti draudžiama.

Jeigu artėja audra ar tamsūs debesys, kuo greičiau lipkite į krantą. Perkūnijos metu pavojinga būti tiek vandenyje, tiek pakrantėje, nes vanduo puikiai praleidžia elektros srovę.

Pajutę, kad skęstate, stenkitės nepanikuoti. Šaukite, kvieskite pagalbą, mojuokite rankomis ir bandykite atkreipti aplinkinių dėmesį. Įkvėpkite kuo daugiau oro ir, jei įmanoma, atsigulkite ant nugaros, kad išsilaikytumėte vandens paviršiuje.

Pastebėję skęstantį žmogų, nedelsdami šaukitės pagalbos ir atkreipkite aplinkinių dėmesį. Jei paplūdimyje dirba gelbėtojai, kvieskite juos. Jeigu jų nėra, skambinkite skubiosios pagalbos ryšio numeriu 112.

Kol atvyks pagalba, skęstančiajam meskite gelbėjimosi ratą ar kitą plūduriuojantį daiktą. Niekada nerizikuokite savo gyvybe.

Ištraukus žmogų į krantą, suteikite pirmąją pagalbą. Jei nukentėjusysis nekvėpuoja, pradėkite gaivinimą ir tęskite jį iki atvykstant medikams.

Svarbu žinoti, kad gelbėti skęstantį žmogų vandenyje be specialių priemonių gali tik gerai pasirengęs plaukikas, gebantis įvertinti situaciją ir išmanantis gelbėjimo veiksmus.