Filmų siuntimasis nelegaliai nelieka nepastebėtas: šiemet nubausta per 200 žmonių

Nuo 2026 metų pradžios Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) už autorių ir gretutinių teisių pažeidimus jau nubaudė 201 fizinį asmenį. Pasak LRTK Teisės skyriaus vedėjo Vadimo Gasperskio, absoliuti dauguma šių atvejų buvo susiję su neteisėtu kūrinių atsisiuntimu bei platinimu naudojantis „Torrent“ technologija.

„Šiemet neabejotinas lyderis pagal nustatytus pažeidimus ir nubaustų asmenų skaičių buvo filmas „Mūšis po mūšio“ (angl. „One Battle After Another“). Už šio kūrinio neteisėtą atsisiuntimą ir platinimą nubausta daugiau nei 40 asmenų“, – Eltai teigė V. Gasperskis.

Pasak V. Gasperskio, LRTK stebi tik tuos kūrinius, dėl kurių apsaugos kreipiasi patys teisių turėtojai. Dėl to į komisijos statistiką patenka ne visi populiarūs piratuojami filmai, o tik tie, kurių autoriai paprašė pagalbos.

„Tarp kūrinių, kuriuos šiemet taip pat itin dažnai fiksavo neteisėtai atsisiunčiant ir platinant, yra filmas „Vilko gomurys“, serialas „A Knight of the Seven Kingdoms“, „Hario Poterio“ filmų saga, taip pat filmai „Pietinia kronikas“, „Mikis 17“ ir „Kopa. Antra dalis“, – vardijo pašnekovas.

V. Gasperskio teigimu, komisija taiko nuoseklią procedūrą, kad būtų nustatyti tikrieji pažeidėjai, kurie siuntėsi ir vartojo ar platino nelegalų turinį.

„Praktikoje pasitaiko įvairių situacijų. Interneto ryšiu namuose dažnai naudojasi keli žmonės, todėl gali paaiškėti, kad kūrinį atsisiuntė ne sutarties turėtojas, o kitas šeimos narys – pavyzdžiui, sutuoktinis ar vaikas. Pasitaiko ir atvejų, kai turiniu naudojosi nepilnametis. Todėl kiekvieną atvejį nagrinėjame individualiai ir stengiamės kuo tiksliau nustatyti faktines aplinkybes“, – sakė V. Gasperskis.

„Jeigu tyrimo metu nėra pakankamo pagrindo konkretaus asmens administracinei atsakomybei, jis nėra baudžiamas. Tokių atvejų praktikoje taip pat pasitaiko nemažai. Mums svarbu, kad administracinė atsakomybė nebūtų taikoma formaliai vien dėl to, kad žmogaus vardu yra sudaryta interneto paslaugų sutartis“, – pridūrė jis.

Pašnekovas nurodė, jog pirmiausia, fiksavus pažeidimą, nustatomas konkretus IP adresas, tuomet per interneto prieigos paslaugų teikėją ir gaunama informacija, su kokiu abonentu tuo konkrečiu metu buvo susietas nustatytas IP adresas ir kieno vardu sudaryta interneto paslaugų sutartis.

„Tačiau vien tai, kad interneto paslaugų sutartis sudaryta konkretaus žmogaus vardu, savaime nereiškia, kad jis automatiškai pripažįstamas padaręs pažeidimą. Nustatytą abonentą kviečiame pateikti paaiškinimus, vertiname jo nurodytas aplinkybes ir kitą tyrimo metu surinktą informaciją“, – paaiškino specialistas.

Anot jo, pasitaiko atvejų, kuomet nusižengimas padaromas pakartotinai, tačiau tokios situacijos nėra labai dažnos. Pasak V. Gasperskio, daugeliu atveju žmonėms pakanka pirmojo kontakto su LRTK ir informacijos apie galimą atsakomybę, kad toks elgesys nebepasikartotų.

„Nagrinėdami kiekvieną atvejį taip pat vertiname, ar žmogus bendradarbiauja, pateikia paaiškinimus ir padeda nustatyti faktines aplinkybes. Jei asmuo į LRTK kreipimąsi nereaguoja, tai tyrimo nesustabdo – byla gali būti nagrinėjama remiantis surinktais duomenimis. Kita vertus, pasitaiko nemažai atvejų, kai, įvertinus žmogaus paaiškinimus ir visas aplinkybes, administracinė nuobauda nėra skiriama“, – teigė pašnekovas.

Specialistas Eltai nurodė, kad už tokio pobūdžio pažeidimą, padarytą pirmą kartą, Administracinių nusižengimų kodekse numatyta bauda nuo 280 iki 600 eurų, tačiau įprastai siūloma sumokėti pusę minimalios baudos – 140 eurų.

„Jeigu administracinis nurodymas neįvykdomas, byla nagrinėjama toliau ir gali būti skiriama įstatyme numatyta bauda – nuo 280 iki 600 eurų. Pakartotinai padarius tokį pažeidimą numatyta griežtesnė atsakomybė – bauda nuo 600 iki 850 eurų“, – įvardijo V. Gasperskis.

Vis dėlto, bendra situacija piratavimo srityje, pašnekovo teigimu, Lietuvoje keičiasi į gerąją pusę. Anot jo, tam įtakos turi įvairios kovos su neteisėtu turinio naudojimu priemonės, gerokai didesnis legalaus turinio platformų pasirinkimas ir jų prieinamumas, taip pat augantis gyventojų pragyvenimo lygis.

„Žinoma, pažeidimų vis dar nustatome, o noras ar pagunda turinį gauti nemokamai niekur nedingo. Vis dėlto, jeigu lygintume su situacija prieš dešimt ar daugiau metų, mūsų vertinimu, visuomenės požiūris į legalų turinio vartojimą ir autorių teisių apsaugą yra pastebimai pasikeitęs į gerąją pusę“, – akcentavo pašnekovas.

ELTA primena, kad 2025 m. LRTK už teisės aktų reikalavimų pažeidimus iš viso skyrė 146 administracines nuobaudas – 5 įspėjimus ir 141 baudą. Didžioji dalis jų buvo skirtos už Administracinių nusižengimų kodekso 122 straipsnio pažeidimus, reglamentuojančius autorių ir gretutinių teisių apsaugą.

Vienas ryškiausių praėjusių metų nelegalaus siuntimosi pavyzdžių – filmas „Pietinia Kronikas“. Už šio kūrinio nelegalų parsisiuntimą bei platinimą vien praėjusiais metais nubausta daugiau nei 30 asmenų.