Statistikos departamento renkami duomenys rodo, kad kainos nuo 2015 metų, kuomet buvo įvestas euras, nuosekliai didėjo. Tačiau ekonomistas tvirtina, kad tai lėmė visai kiti trys pagrindiniai veiksniai. Be to, iš konkrečių produktų kainų matyti, kad kai kurie jų, praėjus porai metų po euro įvedimo, kainavo netgi mažiau.
Lietuvoje nuo 2015 metų iš tiesų augo visų maisto produktų grupių kainos, rodo Lietuvos statistikos departamento skelbiami duomenys. Iš skelbiamų duomenų matyti, kad 2015 metais mažėjo duonos ir grūdų, mėsos, pieno produktų kainos. Pigo ir saldumynai, prieskoniai, padažai. Tačiau jau nuo 2016 metų kainos pradėjo didėti.
Ekonomistas, Vilniaus universiteto doktorantas Justinas Mundeikis paskaičiuoja, kad lyginant 2018 m. rugpjūčio mėnesį su 2015 m. vidutinėmis kainomis, bendras kainų lygis buvo tik 6,4 proc. didesnis. Maistas per šį laikotarpį vidutiniškai pabrango 3,7 proc., o alkoholiniai gėrimai net 20 proc. Daugiau nei 21 proc. brangesnės buvo ir restoranų bei viešbučių paslaugos.
Ekonomistas: kainos pradėjo didėti ne dėl euro
J. Mundeikio teigimu, šie duomenys neįrodo, kad prieš euro įvedimą kainos Lietuvoje buvo sumažintos specialiai, o po to pradėtos kelti. Ekonomistas tikina, kad kainų didėjimą lėmė universalūs pasauliniai veiksniai. Anot jo, Lietuva nebuvo vienintelė šalis, kurioje staiga 2016 pradėjo didėti kainos.
„Nieko bendro su euro įvedimu kainos neturi. Eurostatas atlikęs 2015 metų I ketvirčio tyrimą po euro įvedimo nustatė, kad realiai kainos nelabai pakito. Pagrindinis pokytis, kuris buvo nelauktas, tai paslaugų sektoriuje: kirpimo paslaugos, namų ūkio paslaugos. Visa kita realiai vystėsi pagal tas tendencijas, kurios ir buvo 2015 metais. Matome, jog iš esmės dauguma maisto produktų pigo, o tai susiję su tuo, kas vyko globaliose maisto produktų žaliavų rinkose. Apskritai buvo tam tikras maisto perteklius. Po 2014 metų dar šiek tiek atsiliepia efektas dėl Rusijos įvesto maisto produktų embargo. Pavyzdžiui, labai buvo atpigęs pienas ir jo produktai, sūris, kiaušiniai, nes nebegalėjome eksportuoti į Rusiją. Bet vaisai ir uogos brango, nes buvo kažkokie sezoniniai efektai. Kitas dalykas, buvo labai svarbus naftos produktų kainos sumažėjimas. Pagrindinis pokytis, kuris buvo nelauktas, tai paslaugų sektoriuje: kirpimo paslaugos, namų ūkio paslaugos brango.
Nuo 2015 metų kainos iš tikrųjų didėjo. Ypatingai didėjo 2016 metais, kai brango nafta. Su kuru kartu pabrangsta ir visi transporto kaštai įmonėms, taip pat mažmeninėms prekybos įmonėms. Tai persikelia į kainą. Kartu nuo 2016 metų vidurio pradėjo didėti ir maisto žaliavų kainos visame pasaulyje. Dėl to nuo 2016 metų matome bendrą kainų atsigavimą. Taip pat reikia pastebėti, kad dar 2016 metais pradėjo veikti kiekybinis skatinimas, kurį vykdo Europos Centrinis Bankas. Taigi susideda labai daug efektų, kodėl nuo 2016 metų pradeda didėti kainos: nafta, kiekybinis skatinimas, maisto žaliavos“, – aiškina ekonomistas.
Išties, imant Lietuvos statistikos departamento skaičiuojamas konkrečias vidutines metines produktų kainas matyti, kad labiausiai per du metus po euro įvedimo pabrango sviestas (1,57 Eur brangesnis), grietinė (0,38 Eur), jautiena (0,36 Eur). Tuo tarpu kiti produktai brango nežymiai arba net pigo. Pavyzdžiui, atpigo aukščiausios rūšies kvietiniai miltai.
2018 metų konkrečių produktų vidutinių metinių kainų dar nėra, bet žvelgiant į rugpjūčio mėnesį matyti, kad kvietiniai miltai kainavo centu brangiau nei 2017 metais vidutiniškai – 0,66 Eur, centu pabrango ir pienas – iki 0,74 Eur, o jautienos kumpis pabrango 41 centu – iki 6,22 Eur/kg.
Iš viso statistikos departamentas skaičiuoja, kad 2018 m. rugpjūčio mėn. palyginus su 2014 m gruodžio mėn. procentiškai labiausiai brango obuoliai, sviestas, citrinos, grikių kruopos, jogurtai.
O labiausiai pigo bananai, cukrus, malta kalakutiena, malta kiauliena, malta natūrali kava. Tiesa, derėtų pastebėti, kad lyginamas 2018 metų vasaros mėnuo su 2014 metų žiemos mėnesiu, tad tokiems rodikliams įtakos gali turėti ir sezoniniai veiksniai.
Lietuvos statistikos departamentas prie suteiktų duomenų prideda pastebėjimą, kad kuomet nebeliko dvigubų etikečių (litais ir eurais) kainos pradėjo didėti kiek sparčiau.
Ekonomistas J. Mundeikis prideda, kad įtakos kainų augimui turėjo ir nuo 2014 metų virš 38 proc. didėjusi minimali mėnesio alga (MMA): nuo 289 iki 400 eurų.
„Tai ir labai svarus dalykas, ypatingai paslaugų sektoriuje, ten kur darbo kaštai sudaro didelę darbo sąnaudų dalį. Tą žmonės mato ir galvoja, kad visa tai yra euro pasekmė. Bet tai nėra euro pasekmė“, – konstatuoja jis.
Lietuvos statistikos departamentas informuoja, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. iš viso maistas ir nealkoholiniai gėrimai pabrango 4,5 procento.
Didžiausia problema – pajamų nelygybė
Statistika rodo, kad atlyginimai augo daug sparčiau nei kainos. Vidutinis atlyginimas Lietuvoje jau perkopė 900 eurų ribą, neatskaičius mokesčių.
Vis dėlto, J. Mundeikis pastebi, kad viskas priklauso ir nuo to, ką vartoja patys gyventojai. Jei jie linkę pirkti kitokius produktus nei įtraukti į Lietuvos statistikos departamento sudarytą prekių krepšelį, jie gali tvirtinti, kad kainos keitėsi visiškai kitaip.
„Kitas dalykas, nepaisant to, kad auga vidutinis darbo užmokestis, pas mus nemažėjo pajamų nelygybė, o gal net santykinai ir didėjo. Tai reiškia, kad tie kurie labai dideles pajamas gauna, galbūt jų prieaugis net buvo didesnis nei tų žemas pajamas turinčiųjų. Tai čia socialiniai neatitikimai visuomenėje, kurie galiausiai ir pasireiškia, kad viskas yra labai blogai ir kainos labai stipriai auga.
Bet bendrai žiūrint statistiką minimalus atlyginimas augo sparčiau nei augo kainos tame laikotarpyje. Tad taip statistiškai perkamoji gali didėjo“, – konstatuoja ekonomistas.
Nors, kaip pabrėžia ekonomistas, kainos pas mus kito panašiai, kaip ir kitose valstybėse, tai dar nereiškia, kad viskas yra gerai. Pajamų nelygybės problema vis dar ryški, nemaža dalis žmonių gyvena ties skurdo riba.
„Pas mus atlyginimai ne visada auga atitinkamai taip, kaip jie turėtų augti. Galbūt pensininkų pensijos neišaugo taip, kaip išaugo vidutinis darbo užmokestis per tą laikotarpį. Pensijų indeksavimas tik nuo 2018 metų pradėjo veikti. Skurdo problemas reikia spręsti, kitaip išeina, kad atlyginimai nepakankamai yra dideli tam, kad žmonės būtų patenkinti sumoje“, – sako ekonomistas.
Jis prideda, kad Vyriausybės planą vertinti dar ankstoka, nes „velnias gali slypėti detalėse“.
DELFI primena, kad trečiadienį Vyriausybėje premjeras Saulius Skvernelis pristatys, kokiomis priemonėmis ruošiamasi didinti konkurenciją prekybos sektoriuje ir mažinti kainas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
