Ilgus metus Ramybės parką bjaurojęs fontanas pavirto margu akcentu | Kas vyksta Kaune

Ilgus metus Ramybės parką bjaurojęs fontanas pavirto margu akcentu

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Ramybės parke, šalia vienintelės Lietuvoje mūrinės mečetės, įgyvendintas dar vienas „Kauno akcentų“ projektas. Miestą netikėtomis įvairių tikrovės sluoksnių jungtimis marginančio menininko Morfai iniciatyva, pridėjus ranką savivaldybei, vietoje apleisto fontano parke įrengta margaspalvė aikštelė, turinti ir pramoginę vertę.

Naujuoju akcentu savo „Facebook“ paskyroje pirmadienį suskubo pasidalinti Kauno vicemeras Povilas Mačiulis, pasidžiaugęs, kad seniai nenaudotas fontanėlis prikeltas naujam gyvenimui.

Viešosios įstaigos „Inovatyvūs kūrybiniai projektai“ „Kauno akcentų“ konkursui pateiktas projektas, kurio autorius – žinomas Kauno gatvės menininkas Morfai, oficialiai ir vadinosi „Fontanas“. „Kas vyksta Kaune“ kalbintas projekto sumanytojas prisiminė apleistą įrenginį šioje vietoje stovėjus nuo gilaus sovietmečio.

Ramybės parko fontanas prieš atliekant darbus / Asmeninio albumo nuotr.

„Niekas jau, turbūt, ir neatsimena, kada jis veikė. O Kauno miesto savivaldybė organizuoja konkursą „Kauno akcentai“ – man taip susivedė, kad iš tos apleistos vietos galima kažką išspausti, – kalbėjo menininkas. – Norėjosi tiesiog sutvarkyti, nes labai jau bjauru – pats netoli gyvenu, ilgai niekas nekreipė dėmesio ir atrodė reikalinga kažko imtis.“

Natūraliai kilo vaikų žaidimų aikštelės mintis, bet tuo pačiu kūrėjui norėjosi ir ko nors išskirtinio. Kad aikštelė nebūtų kaip visos kitos, sugalvota sumontuoti batutą – tokio sprendimo kitur Kaune Morfai tvirtino nematęs.

Viduryje aikštelės įleistas stačiakampio formos batutas – būtent juoda dalis skirta šokinėjimui. Likusį plotą margina ne iš piršto laužti Islamo raštai.

„Varčiau internete šios religijos archyvą, kad tai nebūtų mano sugalvota, o pataikytų į temą. Apskritai norėjosi priderinti aikštelę prie mečetės, susieti su maldos namais, galiausiai – paryškinti jos egzotiškumą“, – aiškino pašnekovas, patikslinęs, kad aikštelės dugnas padengtas smulkinta padanga, o viršutinį sluoksnį sudaro smulkinta spalvota guma.

Guminės dangos gamyba, anot projekto autoriaus, buvo gana įdomi – ją liejusiai bendrovei šis darbas tapo nemenku iššūkiu. Paprastai esą visi taupo ir užsako didelį plotą padengti vienos spalvos guma. O įrenginėjant šią aikštelę su Morfai pagalba markeriais teko žymėti visas linijas – darbininkai menininkui sakė pirmąkart turėję žymėti tokius smulkius raštus.

Projektą finansavo Kauno savivaldybė, prisidėjo ir Kauno miesto musulmonų religinė bendruomenė, kadangi darbai vyko valstybės žemėje, kuri nuomojama minėtai bendruomenei.

Kaip „Kas vyksta Kaune“ pateiktame komentare detalizavo Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas, fontano sutvarkymo darbai ir idėjos išpildymas savivaldybės administracijai kainavo 16 599 eurus. Kauno musulmonų religinė bendruomenė skyrė 3 tūkst. eurų. Akcentą prie tarpukariu statytos mečetės nuspręsta realizuoti 2017 m. liepą.

„Planuota vykdant mečetės tvarkymo darbus apleistą fontaną tiesiog sulyginti su žeme, o mes jį dar visai panaudojome. Štai, ant bortų padaryti suoliukai“, – ilgai parką darkiusio elemento pritaikymu džiaugėsi Morfai.

Aikštelė, pažymėjo jis, yra atvira kauniečiams – visi kviečiami apsilankyti, ypač vaikai. Tik šokinėti ant batuto rekomenduojama po vieną, mat keliese galima susidurti ir užsigauti.

Tai jau trečias Morfai įgyvendintas akcentas: praėjusiais metais buvo atnaujintas „Žvaigždžių sėjikas“, o šiemet Studentų miestelyje suręsti aukštyn ratais apversto automobilio formos vazonai – „Ekomobiliai“. Savivaldybės žiniomis, kol kas daugiau patvirtintų, bet neįgyvendintų Morfai darbų, skirtų „Kauno akcentams“, nėra.

Pasinaudodamas „Kauno akcentais“ Morfai jau sugrąžino sėjiko krepšin žvaigždėtas sėklas ir automobilius pavertė 100 proc. draugiškais gamtai / Asmeninio albumo nuotr.

Kaune kitų kūrėjų nubrėžtų akcentų yra ir daugiau. Vieni naujausių – sutvarkyta Birštono gatvės požeminė perėja, Mažojo princo planeta botanikos sode, neįprasti dviračių laikikliai prie Kauno arkikatedros bazilikos, Abraomo Mapu skulptūra Senamiestyje ir „Zen triušis“, nutūpęs ant tos pačios požeminės Birštono gatvės perėjos. Daugiau apie įvykdytus ir vykdysimus darbus skaitykite čia.

Jau kelis „Kauno akcentų“ etapus įvykdžiusi Kauno savivaldybė finansuoja iki 100 proc. išlaidų projektams-laimėtojams realizuoti. Pagrindiniai meninių akcentų vertinimo kriterijai: originalumas, dermė su supančia aplinka, estetiškumas, skulptūros patvarumas ir ilgaamžiškumas bei ekonominis pagrįstumas.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA