Lietuvos verslo alėja: ar žinote prie Kėdainių stūksančių baltų kalnų atsiradimo istoriją?

Asmeninio archyvo nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Tikriausiai ne vienam iš mūsų teko regėti lietuviškomi Alpėmis kartais pavadinamus šalia Kėdainių stūksančius didžiulius baltus kalnus. Tačiau tikrai ne visi žinome šių „kalnų“ atsiradimo istoriją ir medžiagų, iš kurių jie supilti, sudėtį bei atsiradimo procesą, kuris yra neatskiriama lietuviškų trąšų gamintojos bendrovės „Lifosa“ veiklos dalis. Bendrovė yra Lietuvos valstybės 100-mečio proga Kaune atidarytos Lietuvos verslo alėjos ir Verslo skvero rėmėja.

Pirmąjį kartą šalies gyventojai baltus kalnus šalia Kėdainių pamatė 1967 metais, kai į sąvartą buvo atvežtos pirmosios tonos gamybos metu susidarančio fosfogipso, kuris yra fosforo rūgšties gamybos atlieka. Susidomėjimas, anot įmonės atstovų, augo kartu su pačiais kalnais ir su didėjančiu įmonės atvirumu – tapo viešo aptarimo tema ir vasaros metu čia net organizuojamos edukacinės ekskursijos.

Lietuviškos alpės

Tiesą sakant, smalsuolius nustebinantys „balti kalnai“ šalia kėdainių tėra gamybos proceso metu susidarančio šalutinio produkto sankaupa. Baltoji medžiaga – fosfogipsas. Ši medžiaga susidaro gaminant fosforo rūgštį iš fosfatinės žaliavos ir sieros rūgšties. „Lifosa“ atstovai pastebi, jog su šios medžiagos susidarymu susiduria tie trąšų gamintojai, kurie jų gamybai naudoja tokiu būdu pagamintą fosforo rūgštį.

Akcinės bendrovės „Lifosa“ administracijos direktoriaus Juozo Baniotos teigimu, dėmesio fosfogipso kalnai sulaukia itin dažnai, o tai skatina įmonę organizuoti „atvirų durų“ dienas. „Gegužės 1 – spalio 1 dienomis organizuojame edukacines ekskursijas mokymo įstaigoms, kurių metu mūsų įmonėje apsilanko daugiau nei tūkstantis moksleivių, studentų ir pedagogų. Atvirų durų dienų metu, kurios organizuojamos kartą metuose, sulaukiame daugiau nei 600 svečių, atvykstančių iš įvairių Lietuvos vietų“, – pasakoja J. Baniota.

Sąvartą renkasi menininkai ir kūrėjai

Be anksčiau paminėtų renginių, taip pat bendrovė sulaukia daug užklausų iš įvairių meninių kolektyvų, kurie fosfogipso sąvartoje nori įgyvendinti tam tikrus meninius projektus.

Vienas tokių projektų sudrebino pasaulį 2013- aisiais. Tada savo dainai „Things we lost in fire“ vaizdo klipą šalia Kėdainių sumanė susukti britų muzikos grupė „Bastille“. Tačiau tai – tik vienas iš daugelio projektų, kurių įgyvendinimui puikiai tiko įmonės aplinka.

„Ukrainiečių kūrybinė grupė mūsų teritorijoje filmavo vaidybinio filmo „Eglė žalčių karalienė“ scenas. Čia taip pat įamžinti kai kurie Algimanto Puipos filmo „Miegančių drugelių tvirtovė“ bei armėnų kilmės režisieriaus iš Lietuvos Marato Sargsyano trumpametražio filmo „Lernavan“ vaizdai. Fosfogipso sąvartą taip pat ne kartą pasirinko mados pasaulio atstovai, kad įamžintų naujai sukurtas mados kolekcijas, ar muzikantai, kuriantys savo muzikos kūrinių vaizdo klipus,“ – atvirai dėsto įmonės administracijos direktorius.

Produkciją pritaiko prie pasaulio poreikių

Tačiau šis įmonę garsinantis trąšų gamybos elementas – šalutinis, tiksliau tai, kas lieka nepanaudota. Pagrindinė įmonės produkcija, atvėrusi kelią į tarptautines rinkas, yra per daugiau nei pusšimtį veiklos metų įmonės gaminamos aukščiausios kokybės mineralinės azoto-fosforo trąšos.

Lietuvos ūkis, anot pašnekovo, sunaudoja tik nedidelę dalį įmonėje gaminamos produkcijos, tad šalis itin taikosi prie pasaulio tendencijų. Šiuo metu net 98 proc. visos parduodamos produkcijos yra eksportuojama – tai įrodo, jog ūkininkai visame pasaulyje vertina bendrovės produkciją.

Pagrindinė įmonės sėkmės priežastis, J. Baniotos teigimu, yra ištikimybė pagrindinėms „Lifosa“ vertybėms – atsakomybei, profesionalumui, skaidrumui ir pagarbai. „Atsakingas įmonės darbuotojų požiūris ir profesionalus jų darbas lėmė, kad dėl gaminamos produkcijos kokybės mūsų produkcija yra paklausi visame pasaulyje. Pastaraisiais metais mūsų produktai pasiekė 57 pasaulio valstybių rinkas,“ – kalbėjo administracijos direktorius.

Produkcijos kokybę didele dalimi lemia diegiamos pažangios technologijos – per visus veiklos metus nekito tik tarpinių produktų, iš kurių gaminamos trąšos, gamyba. Visi kiti gaminami produktai buvo atnaujinami ir tobulinami. Nuolat kuriamos inovacijos gerina ir produktų kokybę, ir įmonės santykį su gamta – kasmet ieškoma būdų, kaip mažinti oro taršą. Kasmet apie 30 % investicinių lėšų skiriama naujų aplinkosauginių projektų įdiegimui, technologijų tobulinimui ir gamtinių išteklių racionaliam naudojimui.. Pergale šioje srityje įmonė itin didžiuojasi – vienas pavyzdžių – 2014 m. sieros rūgšties ceche įdiegtas naujas kontaktinės masės aparatas žymiai sumažino oro taršą ir šiuo metu „Lifosos“ rodiklis yra dvigubai mažesnis nei reikalauja Europos Sąjungos direktyvos.

Vertina kolektyvo įdirbį

Ne mažesnis dėmesys nei produkto kokybei, skiriamas darbuotojų darbo sąlygų gerinimui ir aplinkos išsaugojimui. Bendrovė nuosekliai ir nepertraukiamai investuoja, kad būtų diegiamos pažangios, draugiškos žmogui ir aplinkai technologijos, efektyvinami procesai ir dar racionaliau naudojami resursai. „Visa tai daroma skaidriai ir su pagarba tiek savo darbuotojui, tiek partneriams, tiek bendruomenei, kurioje gyvename“, – teigia J. Baniota.

Šiuo metu „Lifosos“ komandą sudaro beveik tūkstantis žmonių.

Įmonės atstovai pastebi, jog lojalus, patyręs ir kvalifikuotas kolektyvas itin prisideda prie „Lifosos“ sėkmės, tad įmonė visuomet skiria dėmesį darbuotojų saugai, sveikatai, geroms darbo sąlygoms bei visuomeniniams poreikiams.

„Visi darbuotojai yra aprūpinami geriausiomis asmeninės apsaugos priemonėmis. Papildomai visi bendrovės darbuotojai yra draudžiami sveikatos ir gyvybės draudimu. Pagal kolektyvinę sutartį, kuri yra sudaryta tarp darbdavio ir dviejų bendrovėje veikiančių profesinių sąjungų, darbuotojams sudaromos sąlygos mokytis, kelti kvalifikaciją, mokytis aukštosiose mokyklose, taip pat darbuotojams nemokamai tikrinama sveikata,“ – visus privalumus dėsto pašnekovas.

Darbuotojų motyvacijai didinti ir kolektyvinei dvasiai stiprinti įmonėje organizuojami įvairūs renginiai, kurių metai į papildomas veiklas įsitraukia didelė kolektyvo dalis.

Pasiteiravus, kur įmonė save įsivaizduoja po dar 55 metų, „Lifosos“ administracijos direktorius nedvejoja – įmonė, vedama vieningo kolektyvo, ir toliau sėkmingai veiks ir aprūpins pasaulį trąšomis.

„Trąšos yra būdas, kaip spręsti aprūpinimo maisto ištekliais problemą. Priimdami šį iššūkį, daug investuojame į inovatyvių technologijų ir efektyvesnių produktų kūrimą. Sunku tiksliai pasakyti, kokie būsime dar po 55 metų, bet akivaizdu, kad norint patenkinti vis didėjantį maisto išteklių poreikį, gamykla turės būti moderni, draugiška aplinkai, visiškai automatizuota įmonė. Ji lanksčiai, pagal vartotojų poreikius, gamins ekologiškas ir itin efektyvias mineralines trąšas, turinčias tris pagrindinius žemei reikalingus komponentus – azotą, fosforą ir kalį, ir pagal konkrečius ūkininkų poreikius, galės būti praturtintos reikalingais mikroelementais“, – viliasi J. Baniota.

Šis straipsnis yra iš ciklo „Lietuvos valstybės 100-mečiui – Lietuvos verslo alėja Kaune“, skirto supažindinti kauniečius su Lietuvos verslo ištakomis, pristatyti sėkmingai Kaune susikūrusias įmones, kurios seniai išaugo ne tik miesto, bet ir valstybės ribas, taip pat ir mažesnius verslus, be kurių miestas būtų tuščias ir neveiklus.

54 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Neranda tinkamo kandidato: vis dar laisva agentūros „Kaunas IN“ vadovo vieta

Etikos komisijai užkliuvo dar aštuoni V. Matijošaičio patarėjai

Garliavos dilema: kas svarbiau – ąžuolas, žmonės ar kvadratinis metras žemės?

Išteisinti iš epidūrio procedūrų gimdyvėms pasipelnę Kauno medikai

Iš rinkos išimamos Lietuvai Lenkijos įmonės tiektos užkrėstos šaldytos daržovės

Policija užblokavo eismą magistralėje ir surengė reidą

Kaunas ruošiasi triukšmingai paminėti Aludarių dieną: veiksmas prasideda jau šią popietę

Į kelius sugrįžta „Google Street View“ automobiliai

5 naujos vietos pavalgyti Birštone po atviru dangumi

Kodėl patvinsta Laisvės alėja