Emigrantės įžvalgos sukėlė aršias diskusijas: nepagailėjo žodelio ir Kaunui

„Kas vyksta Kaune“ nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Septynerius metus Austrijoje gyvenanti lietuvė Jovita Zaleskytė–Schlager, kuri pusantros savaitės svečiavosi Lietuvoje, feisbuko paskyroje paviešino savo kelionės įspūdžius. Jie sukėlė komentarų audrą – vieni pritarė autorei dėl to, kad ji gana taikliai įvardijo Lietuvos skaudulius, kiti supyko ir teigė, jog Lietuvoje tikrai ne viskas yra taip blogai. J. Zaleskytė–Schlager sutiko su DELFI plačiau pasidalinti savo įspūdžiais.

Moteris po Lietuvą su savo vyru keliavo pusantros savaitės. „Lietuva 2018 m. birželis – liepa. Įspūdis nekoks“, – taip savo pasakojimą pradėjo J. Zaleskytė–Schlager.

„Pastebėjimas – Lietuva skurdėja, tuštėja ir labai sparčiai. Vilnius alsuoja absoliučia, nesuvaidinta laisve. Gražus, laisvas, pilnas gyvenimo. Automobilio parkavimo kaina Vilniaus centre – labai didelė (0,50 Eur/12 min.)“, – rašė J. Zaleskytė–Schlager.

O štai Vilniaus oro uostas jai pasirodė ne iš geriausios pusės. Taip pat ją nustebino kelias iš ir į oro uostą. „Tai vienos iš ES šalių sostinės oro uostas, ir dar vadinasi TARPTAUTINIU. Likome kalti, kad mūsų automobilio numeris, kaip pati aikštelių aptarnavimo įmonės darbuotoja išsireiškė, „nestandartinis“.

Įleisti į aikštelę įleido, bet išleisti jau nelabai sekėsi, nes Tarptautinio oro uosto parkavimo kompiuterinė sistema nuskaito tik lietuviškus automobilių numerius. Vadinasi, keliaujantis po Europą savo automobiliu austras, vokietis, belgas, nutaręs pigiau savaitgaliui nuvykti į Londoną, turės problemą, jei savo automobilį paliks Vilniaus tarptautinio oro uosto parkavimo aikštelėje“, – DELFI pasakojo moteris.

Vieni pagrindinių šalies oro vartų paliko prastą įspūdį / DELFI nuotr.

O štai Kaunas jai pasirodė „dulkinas ir nešvarus“. „Purvinas, smirdintis ir totaliai pasenęs viešasis transportas. Taksi automobiliai nešvarūs, purvini, smirdintys, bet paslauga labai pigi. Jei Kaune reikia nuvažiuoti trims ar daugiau asmenimis, tuomet geriau imti taksi“, – įspūdžiais dalinosi Austrijoje gyvenanti lietuvė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį į Kaune vienu metu vykstančius statybos darbus, kas, anot jos, yra labai negerai, nes dulkėtumas yra „nerealus“. „Prie visų dulkių ir papilkėjusio nuo jų miesto dar prisideda senų autobusų išmetami smardūs dūmai“, – DELFI dėstė J. Zaleskytė–Schlager.

Nesibaigiantys remonto darbai, anot emigrantės, visą Kauną skandina dulkėse / R. Tenio nuotr.

Kalbėdama apie Marijampolę, lietuvė atkreipė dėmesį į tai, kad šiame mieste – labai mažai žmonių. „Marijampolė – išgražinta, bet privačių namų rajonai skurdūs. Nauji ir labai gražūs miesto autobusai. Pačiame Marijampolės centre yra gražių drabužių parduotuvė“, – rašė ji.

Daugiausiai kritikos – dviems miestams

Bene daugiausiai J. Zaleskytės – Schlager kritikos teko Plungei ir Trakams. „Plungė – baisi ir nerealiai skurdi. Oginskio rūmai neatsveria to tragiško vaizdo, kuris juos supa. Trakai – purvini, smirdintys pigiais rūkalais, asfaltas ir trinkelės nešvarios, pilna išlaistyto alaus ir vėmalų dėmių bei smarvės. Turistus plukdančių laivelių darbuotojai pasiplaukioti kviečia tik rusų ir lenkų kalbomis. Galvės ežere skamba rusiška estrada iš laiveliuose įrengtų garsiakalbių“, – nekokį vaizdą piešė lietuvė.

Be to, jai užkliuvo, kad Užutrakio dvaras vėl yra restauruojamas, nors nepraėjo net poros metų nuo jo visiško sutvarkymo. Netoli Kauno esantys Prienai jai taip pat pasirodė labai skurdus miestas.

J. Zaleskytė–Schlager pažėrė kritikos ir Lietuvos keliams. „Patys keliai lopyti užlopyti. Nuolatinis ratų dardėjimas net važiuojant Vilnius–Klaipėda autostrada. Lopas ant lopo. Nauji vietinės reikšmės keliai taip pat ne pačios geriausios kokybės, nes jau atsiranda provėžos. Jei įsuki į kelią, kuris veda į norimą pamatyti objektą, bet nėra būtent tas, kuriuo vežiojami turistai, tai tas kelias yra klaikios būklės“, – DELFI sakė ji.

Ji atkreipė dėmesį į kelią, kuris prasideda pasukus nuo autostrados Kaunas–Klaipėda link Ventės rago. „Prieš maždaug 6 metus juo važiavau paskutinį kartą. Buvo gražūs laukai, nemažai gražiai sutvarkytų sodybų, kelias buvo visai neblogas, bet šį kartą buvo kažkas blogai. Laukai apleisti, apaugę krūmokšniais, sodybos, kurios anuomet kad ir buvo senos, bet kiemeliai sutvarkyti, gėlės pasodintos, visur švaru.

Dabar apleista, netvarkinga, kažkokios senos ir supuvusios auto technikos sąvartynai padaryti. Po to dar labai netyčia pasiklydome ir įvažiavome į žvyrkelius, o ten dar didesnis skurdas. Vienu žodžiu, iki Švėkšnos vaizdas nekoks ir nuo Švėkšnos iki Kintų. Toliau prasideda pamario regionas ir ten jau šiek tiek kitaip, nors Svencelėje ir Drevernoje taip pat pakanka skurdžių sodybų bei keliai labai prasti“, – teigė Austrijos lietuvė.

Moteriai užkliuvo ir netvarkingas lietuvių vairavimą bei tai, kad pas mus – daug greitį viršijančių vairuotojų. „Važiuodami iš Kretingos į Kryžių kalną, užsukome į kelis miestelius ir kaimelius, kurių nėra lankomų vietų sąrašuose, tai labai nekokie jausmai. Tas pats važiuojant Panevėžys–Kaunas keliu. Pats kelias labai geras, bet sodybos pakelėse prastai atrodo. Užvažiavome į Ramygalą, nes iš toli pamatėme labai didelę bažnyčią, tai ilgai neužtrukome, nes miestelio vaizdas liūdnas“, – sakė J. Zaleskytė–Schlager.

Nustebino vietos žmonių elgesys

Be pamatytų vaizdų, J. Zaleskytę–Schlager nustebino ir vietos žmonių požiūris ir elgesys. Ji pateikė du pavyzdžius: Molėtų savivaldybėje, kur, anot jos, aplinkui gražios sodybos, išpuoselėti kiemai, autobusų stotelėje mėtosi šiukšlės, nors šalia stovi šiukšliadėžė. „Nė vienas sodybos savininkas net nebandys tų šiukšlių surinkti, nes juk tai – seniūno reikalas“, – sarkazmo negailėjo lietuvė.

Kitas pavyzdys iš Kernavės – Joninių šventėje buvo dalinami nemokami ledai, prie pat ledus dalinančio kiosko stovėjo perpildyta šiukšliadėžė – žmonės popierius metė tiesiog šalia jos. Už trijų žingsnių, anot moters, buvo pastatytas didelis, švarus ir tuščias konteineris, tačiau iki jo paeiti ledų valgytojams buvo per toli. Moteris taip pat prisiminė vaizdą iš Kernavės, kur vietiniai svirduliavo ir rėkavo gatvėje su „bambaliais“ rankose.

Maloniai nustebino Telšiai

Visgi, vienas miestas ją maloniai nustebino. Tai – Telšiai. „Visai neblogai aptvarkyti, mieste daug žmonių ir automobilių. Judėjimas vyksta visomis kryptimis, gyvenimas verda kaip didmiestyje. Visur kitur labai mažai žmonių ir labai daug skurdo. Čia nekalbu apie didmiesčius“, – pabrėžė Austrijoje gyvenanti lietuvė.

Telšiams didelių pretenzijų J. Zaleskytė–Schlager neturėjo / Archyvo nuotr.

„Žinoma, Kuršių nerija, Palanga, Molėtų apylinkės, kiti kurortiniai miesteliai ir rajonai tikrai gražūs, bet tai neatspindi didžiosios dalies Lietuvos rajonų ir juose gyvenančių žmonių būklės. O tai labai liūdina. Bet Marijampolėje moteriškų drabužių mažą parduotuvę tikrai rekomenduoju. Lietuvių gaminiai, bet labai aukštos kokybės ir kainos fantastiškos“, – potyriais dalijosi J. Zaleskytė–Schlager.

Taip pat moterį nustebino, kad pačioje Klaipėdos širdyje, prie Anikės aikštės, restoranai ir kavinės nepaprastai pigūs, o tai, anot jos, reiškia, kad nėra pakankamai klientų, nes tokioje vietoje kainos neturėtų ženkliai skirtis nuo Vakarų Europos pajūrio miestų.

„Apskritai, važiuojant per Lietuvą bendras vaizdas liūdnas. Dažniausiai susidaromas įspūdis apie šalį žvelgiant nuo kelio. O pakelės Lietuvoje tikrai apgailėtinos, laukai netvarkingi, labai daug dirvonuojančių ir netvarkomų laukų, nes žmonės tiesiog neturi tam pinigų.

Didelis skaičius netvarkingų ir skurdžių sodybų tame apleistų laukų ir pakelių kraštovaizdyje. Aptvarkyti tik turistiniai miesteliai ir kaimai, bet į juos reikia specialiai nuvažiuoti išsukus nuo pagrindinių kelių“, – įspūdžius žėrė septynerius metus svetur gyvenanti lietuvė.

Ekspertas: tai yra provokacija

Tuo metu komunikacijos specialistas Arijus Katauskas, komentuodamas J. Zaleskytės–Schlager išsakytus pastebėjimus, atkreipė dėmesį į žinutės emocinį krūvį ir pasirinktą formą.

„Šitas postas (žinutė feisbuke – red.) kuo ypatingas – jis yra koncentruotas. Ji punktais išdėlioja, apkabindama visą Lietuvą, kas yra blogai. Ir staiga atsiranda tas krūvis neigiamos informacijos. Mes paprastai turėdavome – žiūrėk, šitas dalykas blogai, bet… o čia staiga mes gauname tos neigiamos informacijos didžiulį kiekį. Taip, reikia pripažinti, kad daugelis ten paminėtų dalykų greičiausiai yra tiesa, bet nėra pateiktos alternatyvos, galimi sprendimai“, – analizavo A. Katauskas.

A. Katauskas mano, kad socialiniame tinkle paviešintos pastabos provokuoja / DELFI nuotr.

Anot jo, dauguma komentarų po įvairiais straipsniais atrodo panašiai – akcentuojama tai, kas yra neigiama, nepasakoma, ką reikėtų daryti ir lengvai iš lietuvių pasityčiojama.

„Mes pradedame jaustis nevykėliai, nes gyvename tokioje šalyje, o ypač nevykėliai, jeigu dar ir gerai joje jaučiamės. Mes nematome blogybių, ignoruojame blogybes. Tokia žinutė pasako, kad aš esu kažkoks lūzeris, demonstratyviai kažką neigiantis. Ypač kai tokios žinutės pasirodo visuotinio pakilimo metu, kai mes vienas kitą sveikiname, ir ateina tokio kiekio neigiamas krūvis, tai jis tave išprovokuoja. Niekaip kitaip šito posto negaliu vertinti, tik kaip provokaciją“, – įsitikinęs jis.

Anot komunikacijos eksperto, visai kitas reikalas būtų, jeigu atsirastų emigrantas, kuris pasakytų: „atvažiavau į Lietuvą, taip, čia yra daugybė problemų, lyginant su valstybėmis, kurios laisvos ir nepriklausomos šimtmečiais, buvo imperijos ir karalystės, bet yra tiek daug gerų dalykų – ir tas gerai, ir tas gerai, o tą išsprendus iš viso būtų pasaka“. Tokiu atveju prasidėtų diskusija, ką ir kaip reikėtų keisti.

„Mūsų ir mūsų emigrantų komunikacijoje dažnai naudojama formuluotė „viskas gerai, bet“, o tai visiškai panaikina bet kokį pasididžiavimą bet kuo. „Superinė šventė buvo, bet…“, „gerai atšventėme, bet…“ – tai yra mūsų kalbos struktūros klausimas. Tai yra apie tai, kokias tu emocijas neši. Kadangi žmogaus komunikacija neša man neigiamas emocijas, aš pradedu neigti nebe turinį, aš pradedu turinyje ieškoti klaidų tam, kad paneigčiau to žmogaus nuomonę. Ir čia neįvyksta diskusija“, – sako A. Katauskas.

Kita vertus, A. Katauskas pastebi, kad pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis labiau išsiskiria žmonių nuomonės – anksčiau vyravo labiau neigiamas kontekstas apie Lietuvą, bet dabar viskas keičiasi – vis daugėja teigiamų žinučių, akcentuojami teigiami dalykai, todėl išryškinti neigiami aspektai ir sukelia aršias reakcijas.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

208 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Neranda tinkamo kandidato: vis dar laisva agentūros „Kaunas IN“ vadovo vieta

Etikos komisijai užkliuvo dar aštuoni V. Matijošaičio patarėjai

Garliavos dilema: kas svarbiau – ąžuolas, žmonės ar kvadratinis metras žemės?

Išteisinti iš epidūrio procedūrų gimdyvėms pasipelnę Kauno medikai

Iš rinkos išimamos Lietuvai Lenkijos įmonės tiektos užkrėstos šaldytos daržovės

Policija užblokavo eismą magistralėje ir surengė reidą

Kaunas ruošiasi triukšmingai paminėti Aludarių dieną: veiksmas prasideda jau šią popietę

Į kelius sugrįžta „Google Street View“ automobiliai

5 naujos vietos pavalgyti Birštone po atviru dangumi

Kodėl patvinsta Laisvės alėja