Akibrokštas Kauno regiono ligoninėje: iškabino „gėdos lapą“

DELFI montažas
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Raseinių ligoninėje Priėmimo skyriaus gydytojams iškabintas analogų neturintis skelbimas. Jame – gydytojų pavardės ir skaičiai, kiek vidutiniškai medikas per vieną vizitą pacientui atliko tyrimų. „Mūsų gėdos stulpas,“ – DELFI sakė viena ligoninės gydytojų.

Ligoninė teisinasi tesiekianti racionalesnio išteklių valdymo ir gydytojų diskusijos. Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija kategoriška: toks ligoninės elgesys neetiškas ir gali demotyvuoti gydytojus. Be to, pacientams turi būti suteikiama reikiama pagalba.

Gydytojų lyderių pavardės, kurie per vizitą tyrimų vidutiniškai atlieka daugiausiai, pažymėtos geltona spalva. Ką toks lapas reiškia? „Ar tai teisėta?“ – susimąstė kalbinta medikė.

Ligoninėje iškabinta statistika / DELFI nuotr.

DELFI susisiekė su Raseinių ligoninės vadovu Vidmantu Merkliopu. Pateikiamas pokalbis:

– Jūsų ligoninėje buvo pakabintas lapas, kuriame nurodyta, kiek kuris gydytojas vidutiniškai per vieną vizitą atlieka tyrimų.

– Na, čia tokiai vidinei apskaitai, tokia vidaus vartojimo analizė buvo padaryta, tiesiog palyginimui. Nes yra milžiniški skirtumai. Žiūrėjome į racionalesnį tyrimų atlikimą ir mūsų įstaigos politiką, kad tyrimų reikia daryti tiek, kiek reikia ir kada reikia. Bet ne be reikalo. Skirtumai tarp gydytojų labai ryškūs. Tiesiog kartais, po keletą kartų skiriasi.

– Ar tai reiškia, kad kai kurie gydytojai piktnaudžiauja?

– Aš nedrįsčiau taip sakyti, žodis piktnaudžiauja gal ne visiškai tinkamas, bet čia gal ir patirtis nulemia, kai kurie tyrimai paskirti tokie, kur, pavyzdžiui, priėmimo skyriuje arba skyriuje, kur gydytojas negydo tos patologijos, bet atlikinėja tyrimus, kur visiškai, kad juos ir padaro, jis jų nelabai vertina. Jei kardiologas arba šeimos gydytojas atlieka cholesterolio tyrimą, tai viskas gerai. Kitas gydytojas gydo vieną patologiją, bet jis pridaro dar iš kitų patologijų daugybę tyrimų.

– Bet ar nemanote, kad tų tyrimų nebus per daug, gydytojai tyrimus paskiria siekdami išsiaiškinti, o vėliau kitiems gydytojams specialistams nereikia atlikti tyrimų, nes jie jau būna padaryti kitų.

– Tada turi būti nukreipimas pas tuos specialistus, o pas juos nenukreipiama, tai tada gal ir be reikalo padaryta?

– Tai jūs šiuo lapu siekiate tik racionalesnio išteklių valdymo?

– Taip, tik racionalesnio. Mes jo neišdalinome viešai, tik siekiame, kad gydytojai padiskutuotų, kad būtų racionalus tyrimų atlikimas. Tai nereiškia, kad mes apribojame tyrimų atlikimą, tiesiog norime, kad jie tarpusavyje padiskutuotų, pažiūrėtų ir įvertintų. Jie ir patys pripažino, kad yra didelių ir labai ryškių skirtumų.

– Bet nuostolio jūs neturėtumėte patirti dėl per daug skiriamų tyrimų, nes Valstybinė ligonių kasa lėšas skiria už pacientą ir paslaugas, kurios jam priklauso.

– Taip, bet, matot, ir praėjusiais, ir šiais metais, lėšos, kurios buvo skirtos papildomai, nukreiptos tik medicinos personalo užmokesčiui didinti. Kitoms reikmėms lėšų papildomai skirta nebuvo. Todėl mes turime racionaliai naudoti lėšas, nes jei mes išleisime žymiai daugiau kitoms reikmėms, tai neliks darbo užmokesčiui didinti.

Mes neturime atskirų finansavimo eilučių. Lėšos yra bendrai už paslaugą, o paskui įstaigos racionalus vartojimas nuo įstaigos vadybos priklauso. Mūsų tokia politika – kad mes niekada neribojame gydytojams tyrimų ir niekada neskaičiuojame ir t. t., bet kad jie turi būti pagrįstai skiriami, įvertinami <…>.

– Kai kurie gydytojai buvo įspėti, kad išlaidos gali būti nuskaičiuotos nuo atlyginimo.

– Gal buvo atskaičiuota, nesakė (juokiasi)? Palikime pajuokavimui.

– O kaip manote, pasiteisino idėja iškabinti tokį lapą?

– Neiškabinti, o padalinti (nuotraukoje matyti, kad sąrašas pakabintas lentoje – DELFI). Aš manau, kad pasiteisino. Viską reikia daryti ir lėšas reikia naudoti racionaliai.

– Bet dabar bus siekiama pacientams atlikti mažiau tyrimų?

– Atlikti tiek, kiek reikia.

– O koks turėtų būti optimalus skaičius?

– Tai nėra tokio skaičiaus ir nėra tokios analizės, matydamas pacientą, gydytojas sprendžia, kokius tyrimus daryti, nes ir patologijos, ir pacientai skiriasi, negali čia būti vieningo skaičiaus.

– Tai gali būti, kad tiems gydytojams, kurių vidutinis tyrimų skaičius yra didelis, tokie pacientai ir pasitaiko.

– Visą laiką jiems, visą laiką tokie? Tai mes ir nedarome analizės iš vieno mėnesio. Mes darome analizę iš ilgesnio skaičiaus. Nėra čia tokių skirtumų – vieną savaitės dieną būna tie, o kitą – kiti. Tai per ilgesnį laiką ta patologija išsilygina.

– Dabar tik pradėjote žiūrėti tas tendencijas?

– Visą laiką mes labai daug ką analizuojame, daugybę statistikos ir paslaugas, ir paslaugų kiekiai, ir vykdymas, ir sutarties vykdymas, labai daugybė informacijos. Nes be to neįmanoma valdyti viso šio proceso. Nei vienam neapribojome ir nė vienas nenukentėjo finansiškai.

Tyrimai įskaičiuoti

Ar toks būdas „racionaliai valdyti išteklius“ galimas ir nepažeidžia nei gydytojų, nei pacientų interesų, aiškinomės kreipdamiesi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) ir Valstybinę ligonių kasą (VLK).

„Gydymo įstaigai yra apmokama ne už atskirai atliktus tyrimus, o už suteiktą sveikatos priežiūros paslaugą. Į paslaugos kainą yra įskaičiuoti reikalingi pacientui atlikti tyrimai“, – akcentavo VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja Žydrūnė Baigienė.

Ž. Baigienė / DELFI nuotr.

Sveikatos apsaugos ministro įsakyme yra nustatytas priėmimo-skubiosios pagalbos paslaugų sąrašas ir jų bazinės kainos bei šių paslaugų apmokėjimo tvarka. Pagal šį įsakymą, priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, pavyzdžiui, apžiūrėjus pacientą ir atlikus ne mažiau nei 1 tyrimą, gydymo įstaigai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto yra sumokama 15,26 eurų už suteiktą paslaugą.

Tuo metu, jei pacientas apžiūrimas ir atliekami ne mažiau kaip 4 tyrimai, gydymo įstaigai už paslaugą apmokama 26,11 eurų. Taigi, jei atliekama daugiau tyrimų, pateikiama apmokėti brangesnė paslauga.

Dar daugiau gydymo įstaigai sumokama, jei priėmimo-skubios pagalbos skyriuje pacientui atliekama ne tik apžiūra ir tyrimai, bet ir procedūros. Už vieną suteiktą paslaugą su procedūromis bazinės kainos svyruoja nuo 14 iki 160 eurų, priklausomai nuo procedūros sudėtingumo.

VLK pabrėžia, kad gydymo įstaigos privalo suteikti sveikatos priežiūros paslaugas kokybiškai ir, jei reikia, atlikti tiek tyrimų, kiek reikalinga pacientui ištirti.

Elgesį vadina neetišku: demotyvuoja medikus

SAM Ryšių su visuomene projektų vadovė Alina Žilinaitė pabrėžia, kad į gydymo įstaigą atvykusiems pacientams turi būti suteikiama reikiama pagalba.

„Visais atvejais gydantis gydytojas sprendžia, kiek ir kokių tyrimų pacientui turi būti suteikta ir tikrai negali būti taupoma pacientų sveikatos sąskaita. Įstaigoms yra sumokama už suteiktas paslaugas, į kurių kainą jau yra įskaičiuoti tyrimai. Tad gydymo įstaigos vadovybės elgesys, skatinantis neatlikti pacientams tyrimų, yra mažų mažiausiai neetiškas, – tvirtino A. Žilinaitė.

A. Žilinaitė / DELFI nuotr.

– Visi pacientams reikalingi tyrimai yra atliekami vadovaujantis tvarkos aprašais, metodikomis bei protokolais. Tad pacientų sveikatai ir saugumui turi būti teikiamas prioritetas ir jiems turi būti atliekami reikiami tyrimai.“

SAM atstovė sutinka, kad įstaigos vadovybė turi analizuoti gydymo įstaigos suteikiamas paslaugas, tyrimų apimtis ir tikslingumą. Vis dėlto Raseiniuose taikomos metodo ministerija nepripažįsta.

„Informaciją darbuotojams (įstaigos vadovybė – DELFI) turėtų pateikti nepažeisdami jų orumo ir duomenų apsaugos reikalavimų. Šiuo konkrečiu atveju galima daryti prielaidą, kad pasirinktas būdas gali demotyvuoti darbuotojus, skatinti aplaidumą darbe bei kurti įstaigoje baime ir nepasitikėjimu grįstą kultūrą, – komentavo A. Žilinaitė.

Be to, ministerijai kyla klausimų, ar gydymo įstaiga nepažeidžia duomenų apsaugos reikalavimų viešai skelbdama darbuotojų darbo rezultatus ir ar šis duomenų tvarkymas yra pakankamai reglamentuotas.

SAM pranešė, kad Raseinių ligoninės steigėjas yra savivaldybė, todėl kreipsis į savivaldybę bei pačią gydymo įstaigą. Kol kas atsakymas negautas.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

16 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Popiežiaus vizito pabaiga – ne tik atsisveikinantis stendas, bet ir stebuklu nušvitęs dangus (papildyta)

Popiežiaus malonė: svečiuodamasis Lietuvoje įteikė nemažai dovanų

Kauno rajono meras šimtametės gimtadieny: nuostabu, kai galime sveikinti atkurtos Lietuvos bendraamžius

Antrosios popiežiaus dienos apžvalga: pristato įsimintiniausias citatas

Vairuotojas sumaitojo savo „BMW“ – kalta šlapia kelio danga?

Popiežius sustojo pagerbti Lietuvos Holokausto ir sovietų okupacijos aukas

Šį savaitgalį Kaune – ne tik papamobilis, bet ir ralio automobiliai

Popiežius Kaune ragino kunigus būti arčiau žmonių: „žmonės neateina. Eik juos atrasti!“ (papildyta)

Nesuvaidintos kauniečių emocijos: pabjuręs oras popiežiaus vizito nesugadino

Vilijampolėje rastas žmogus be gyvybės ženklų: įtariamieji sulaikyti (atnaujinta)