Įvertino matematikos egzamino rezultatus: ministerija trenkėsi veidu į purvą

Asociatyvi / DELFI nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Nė vienam abiturientui valstybiniame matematikos egzamine nepavyko surinkti visų galimų taškų. Tačiau specialistai prastais rezultatais nesistebi – beveik penktadalis laikiusiųjų pirmajame pusmetyje turėjo įvertinimus nuo 1 iki 4.

Aukščiausius įvertinimus skyrė surinkusiems 53-59 taškus

Neišlaikę egzamino neperžengė minimalios išlaikymo ribos – nesurinko 8 taškų iš 60 galimų. O aukščiausius įvertinimus, po šimtą balų, gavo 206 kandidatai. Šimtą balų šįmet gavo tie, kurie egzamine surinko 53-59 taškus.

Pernai matematikos egzaminą išlaikė 94,36 proc. laikiusiųjų, šįmet – vos 87,22 proc. Ir nors šįmet egzaminą išlaikė 7,14 proc. mažiau abiturientų nei pernai, kai kurių matematikų tai nestebina. Pernai egzaminas buvo gerokai lengvesnis, tad, anot jų, lyginti reiktų su ankstesnių metų rezultatais: 2014 m. valstybinį matematikos egzaminą išlaikė 88 proc. laikiusiųjų, o 2016 m. – 89 proc.

B. Burgis: jei nė vienas žmogus nesurinko 60, tai kas čia darosi?

Matematikas Bronislovas Burgis DELFI teigė, kad svarbiausias rodiklis šiuose rezultatuose – už kiek surinktų taškų buvo skirtas aukščiausias įvertinimas – šimtas balų.

„Manęs nedomina tie bukagalviai, tinginiai, jei jie taip mokosi. Jei negali surinkti 8 taškų iš 60, tai jie ir turi gauti 0, – kalbėjo B. Burgis. – Mane domina geriausieji. Nuskriaudė juos ar nenuskriaudė? Kadangi buvo keli uždaviniai, kuriuos kai kurie įvertino kaip olimpiadinio lygio, man įdomu, ar įvertino tai ir nenuskriaudė tų, kurie mokėsi devynetais ir dešimtukais. Jei, pavyzdžiui, už 50 taškų skyrė 100 balų, aš pretenzijų neturiu. Bet jei už 55, tai sakau, kad visas centras (NEC – DELFI) yra pataikaujantis nemokšoms.“

Išgirdęs, kad aukščiausi įvertinimai buvo skirti tiems, kurie surinko 53 ir daugiau taškų, B. Burgis tai įvertino kaip neblogą, tačiau ir ne patį geriausią pasirinkimą.

„53 ne pats geriausias pasirinkimas, bet nėra labai blogai. Bet jei nė vienas žmogus nesurinko 60, tai kas čia darosi? Reiškia, visi olimpiadininkai Lietuvoje nebemoka spręsti uždavinių? Tegul Nacionalinis egzaminų centras pagalvoja galva, o ne kitomis kūno vietomis“, – piktinosi B. Burgis.

Per mažai abiturientų gavo aukščiausią įvertinimą

Aukščiausius įvertinimus iš matematikos egzamino gavo vos kiek daugiau nei 200 abiturientų. „Jei tik 200 abiturientų per visą Lietuvą yra verti aukščiausio balo, tai Nacionalinis egzaminų centras ir ministerija yra verti žemiausio balo. Tai yra patyčios iš žmonių, kurie sąžiningai dirbo dvylika metų, – kalbėjo B. Burgis. – Sakyčiau, kad mažiau nei tūkstantis yra gėda valstybei. Gėda, jei mažiau nei tūkstantis žmonių gauna maksimalų įvertinimą.“

Matematiką piktina ir merginų bei vaikinų pasiekimų skirstymas. „Tai ar vaikinai ir merginos turi skirtingai į egzaminus reaguoti? – kalbėjo matematikas. – Į kokią aš šalį pakliuvau?“

Šįmet matematikos egzaminą išlaikė 7,14 proc. mažiau laikiusiųjų nei pernai – tai matematikas laiko ne abiturientų, o visos sistemos problema. „Kur žiūri ministerija, po galais? Jei 2400 abiturientų negali gauti tų 8 taškų, ko juos mokytojai mokė tuos dvylika metų? Ar to nematė ministerija? Kodėl nepasakė moksleiviams: neikite į egzaminą, apsijuoksite. Štai, kur tragedija. Ir ji ne Nacionalinio egzaminų centro, jam uždėčiau pliusą už tai, bet ministerija veidu į purvą trenkėsi“, – piktinosi B. Burgis.

Rezultatų negalima lyginti su 2017-ųjų metų rezultatais

Vilniaus universiteto Matematikos ir Informatikos fakulteto mokslo darbuotojas dr. Dainius Dzindzalieta teigia, kad negalima lyginti 2017 ir 2018 metų rezultatų. „Rezultatai nestebina, nes reikia lyginti pagal 2014, 2015 ir 2016 metų rezultatus. Ten irgi būdavo apie 10-11proc. neišlaikiusiųjų. 2017 metų egzaminas tiesiog buvo nesusipratimas, – DELFI kalbėjo D. Dzindzalieta. – Po šio egzamino kai kurie mokytojai kreipėsi į ministeriją, kad jis buvo per lengvas.“

D. Dzindzalietos teigimu, 2018-ųjų metų rezultatai parodo, kad matematikos egzamino sunkumas buvo panašus kaip prieš dvejus, trejus ar ketverius metus.

Matematiko nestebina ir tai, kad aukščiausius įvertinimus gavo tik kiek daugiau nei 200 abiturientų. „Kiekvienais metais šimtukų būna 1-2 proc. Kitų dalykų, pavyzdžiui fizikos, šimtukų yra vos pusė procento, – vardijo D. Dzindzalieta. – Tai tas vienas procentas nei džiugina, kad toks žemas lygis yra, nei kažkuo labai stebina. Normalus išlaikymas.“

Matematiko teigimu, tokie rezultatai nestebina dar ir dėl to, kad šįmet tą patį egzaminą laikė tiek bendruoju, tiek išplėstiniu kursu matematiką mokęsi abiturientai.

„Šįmet vienas procentas nelygus pernai metų vienam procentui, nes padaugėjo silpnesnių mokinių skaičius“, – teigė VU mokslo darbuotojas.

Didžiausia problema – pamiršo mokytis pagal programą

„Mūsų egzaminai, palyginus su kitų šalių egzaminais, yra labai lengvi. Kitų šalių specialistams net neįmanoma jų rodyti, – teigė matematikas. – Teko juos rodyti ir Lenkijos, ir Vokietijos specialistams šiuos egzaminus, tai jie netiki, kad dvyliktokų egzamine gali būti tokio lengvumo uždavinių. Reikia kalbėti apie tai, kad mūsų švietimo sistema taip smuko, kad net ir toks lengvas egzaminas pasirodė toks sunkus daliai mokinių ir yra tiek mažai šimtukų.“

D. Dzindzalietos nuomone, egzaminas buvo sudarytas pasiremiant programa. „Mokytojai skundžiasi, nors jie nesimoko pagal programą. Jie skundžiasi, kad kodėl duodami uždaviniai iš programos, kurių jie nesitikėjo, nors programoje yra numatyta, kad tokie bus“, – teigė VU mokslo darbuotojas.

NEC: buvo sunku tikėtis gerų egzamino rezultatų

Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorės S. Vingelienės teigimu, šiemet beveik penktadalis laikiusiųjų matematikos valstybinį egzaminą pirmajame pusmetyje turėjo įvertinimus nuo 1 iki 4. Taigi tokiu atveju buvo sunku tikėtis gerų egzamino rezultatų.

„Valstybinių brandos egzaminų dažniausiai neišlaiko tie mokiniai, kurių pirmojo pusmečio įvertinimas mokykloje yra nuo 1 iki 6. Tokių mokinių į šių metų matematikos valstybinį brandos egzaminą atėjo 51 proc., iš jų 25 proc. egzamino neišlaikė. Iš visų kandidatų net 18 proc. mokinių matematikos įvertinimas mokykloje buvo nuo 1 iki 4“, – įvardijo S. Vingelienė.

Ir nors po egzamino kilo įvairių diskusijų dėl užduočių sudėtingumo, NEC direktorės teigimu, neįveikiamais uždaviniais abiturientais tapo net ir paprastos užduotys.

„Didelė mokinių dalis net nebandė atlikti užduočių, kuriose reikia parodyti uždavinio sprendimą, pagrįsti atsakymą. Po egzamino gavome įvairių atsiliepimų apie užduotis. Tačiau mokiniai neatliko ir paprasčiausių užduočių, pavyzdžiui, kiek gramų sudaro 6 proc. nuo 1,5 kg. Šios užduoties neįveikė 13,5 proc. laikiusiųjų. Nesugebėjimas atlikti paprastų užduočių yra nerimą keliantis signalas“, – kalbėjo S. Vingelienė.

DELFI pateikia penkias 2018-ųjų metų valstybinio matematikos egzamino užduotis:

1. Mažylis vienas tortą suvalgo per 30 min., o kartu su Karlsonu – per 5 min. Per kiek minučių Karlsonas vienas suvalgo tortą?

a) 5 min.

b) 6 min.

c) 15 min.

d) 25 min.

2. Telefonas kainuoja 300 eurų. Perkant išsimokėtinai, 2 metus kas mėnesį reikia mokėti 15 eurų įmoką. Keliais procentais telefono kaina išauga, perkant jį išsimokėtinai?

a) 10 %

b) 12,5 %

c) 20 %

d) 60 %

3. Cukrus sudaro 6 % arbatos gėrimo „iTea“ masės.

1) Rugilė nusipirko 1,5 kg gėrimo „iTea“. Kiek gramų cukraus yra jos nusipirktame gėrime?

2) Rugilė į 250 g gėrimo „iTea“ įspaudė 5 g citrinos sulčių ir įpylė tiek vandens, kad cukrus sudarytų 4 % gauto gėrimo masės. Kiek gramų vandens įpylė Rugilė?

4. Dvi sesutės – Irutė ir Birutė – kurį laiką gaudė pokemonus. Irutė kasdien sugaudavo po x pokemonų, o Birutė – trimis pokemonais daugiau. Irutė pokemonus gaudė viena diena ilgiau negu Birutė. Birutė iš viso sugavo 484 pokemonus, o Irutė iš viso sugavo 437 pokemonus. Apskaičiuokite x reikšmę.

5. Automobilių stovėjimo aikštelėje iš viso yra 12 stovėjimo vietų vienoje eilėje. Į šią aikštelę atvyko 8 automobiliai. Aikštelėje vienas automobilis užima vieną vietą.

1) Apskaičiuokite, keliais skirtingais būdais 8 automobiliai gali būti pastatyti šiose stovėjimo vietose.

2) Automobiliai atsitiktini buvo pastatyti stovėjimo vietose. Apskaičiuokite tikimybę, kad automobiliai buvo pastatyti iš eilės vienas prie kito, nepaliekant tarp jų tuščių stovėjimo vietų.

3) 8 automobilius atsitiktinai pastačius stovėjimo vietose, į stovėjimo aikštelę atvyko Greta. Ji mėgsta plačiai atverti vairuotojo pusės duris , todėl jos automobiliui pastatyti reikia dviejų vietų. Apskaičiuokite tikimybę, kad Greta galės šioje aikštelėje pastatyti savo automobilį ir plačiai atverti duris.

Egzaminą sudarė 24 užduotys.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

2 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Kačerginėje pakvips azartu: dideliu greičiu lėks ir sportiniai automobiliai, ir lėktuvas

Festivalis „Akacijų alėja“ Kulautuvą užliejo ramybe dvelkiančiais muzikos garsais

Prie Kauno marių iškilo skautų miestas

Vaikai iš socialinės rizikos šeimų patraukė Kauno pareigūnų dėmesį

Kauniečiai: Partizanų gatvės ruože iškasti „minų laukai“ atlieka juodą darbą

Kauniečių nuotykiai Palangos paplūdimyje: dingęs vaikas, girta moteris jūroje

Kauniečiai nestokojo išmonės: į Parodos kalną nešė ir augintinius, ir baltą mišrainę

Šiurpi nelaimė: krovininis traukinys mirtinai kliudė žmogų

Liepsnoms ryjant automobilį, užsidegė ir netoli buvęs pastatas

Sergantiems cukriniu diabetu pradėta kompensuoti insulino pompų nuoma