Skeptikai užčiaupti: reikšmingą Kauno sukaktį minės visa Lietuva

R.Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Kitais metais sukanka 100 metų, kai 1919 metų sausio 2 dieną iš okupuoto Vilniaus pasitraukė Laikinoji Vyriausybė ir Kaunas de facto tapo Lietuvos Valstybės institucijų darbo vieta. Šeštadienį posėdžiavęs Seimas nusprendė paskelbti 2019–uosius Laikinosios sostinės atminimo metais.

„Visą sovietinį laikotarpį mes turėjome dar aidą to nuostabaus pagreičio, kurį įgijo Kaunas, tapdamas europine sostine ir per 22 metus pakraudamas mus priešintis sovietinei absurdiškai tikrovei. Mes žinojome, kad mūsų laikas buvo stebuklingai sėkmingas“, – kalbėjo iš Kauno kilęs konservatorius Emanuelis Zingeris.

Šį siūlymą skeptiškai įvertino vilnietis parlamentaras Linas Balsys, dirbantis socialdemokratų frakcijoje. Jis dvejojo, ar dera minėti Lietuvai skaudų Vilniaus praradimo laikotarpį.

„Aš prieš tai, kad būtų paskelbta Laikinosios sostinės metai. Aš siūlyčiau, tegu būna Kauno metai, tai būtų puiku, nes nuostabus miestas Kaunas, bet laikinoji sostinė nebuvo joks mūsų pasididžiavimas, buvo šalies tragedija, kadangi mes netekome amžinosios sostinės. Skelbti tragedijos metus ir kažką švęsti, būtų nekorektiška“, – svarstė parlamentaras.

Siūlymo iniciatorius, buvęs Kauno meras konservatorius Andrius Kupčinskas teigė, kad Kauno metų pavadinimas netiktų. „Mes nenorime nei išaukštinti Kauno, nei pažeminti Vilniaus, nei supriešinti, tiesiog pakeliui į Europos kultūros sostinę 2022-siais tikrai būtų prasminga paminėti tuos laikinosios sostinės vardo šimtmečio metus“, – kalbėjo A. Kupčinskas.

Sprendimą palaikė 71 Seimo narys, šeši susilaikė. Priėmus šį sprendimą, Vyriausybei ir Kauno miesto savivaldybei bus siūloma sudaryti Laikinosios sostinės metų komisiją, kuri iki šių metų spalio 1 dienos turėtų parengti Laikinosios sostinės metų minėjimo programą.

Komentuodamas šį siūlymą, Kauno vicemeras Simonas Kairys BNS yra sakęs, kad labiau už deklaratyvias progas miestui praverstų konkreti parama puoselėjant laikinosios sostinės laikotarpio miesto architektūrinį paveldą.

Tarpukario modernistinę architektūrą Kaunas siekia įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, o virsmas iš Laikinosios sostinės į šiuolaikinį miestą yra pagrindinė 2022 metų Kauno – Europos kultūros sostinės programos tema.

5 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Naujausios žinios

Popiežiaus vizito pabaiga – ne tik atsisveikinantis stendas, bet ir stebuklu nušvitęs dangus (papildyta)

Popiežiaus malonė: svečiuodamasis Lietuvoje įteikė nemažai dovanų

Kauno rajono meras šimtametės gimtadieny: nuostabu, kai galime sveikinti atkurtos Lietuvos bendraamžius

Antrosios popiežiaus dienos apžvalga: pristato įsimintiniausias citatas

Vairuotojas sumaitojo savo „BMW“ – kalta šlapia kelio danga?

Popiežius sustojo pagerbti Lietuvos Holokausto ir sovietų okupacijos aukas

Šį savaitgalį Kaune – ne tik papamobilis, bet ir ralio automobiliai

Popiežius Kaune ragino kunigus būti arčiau žmonių: „žmonės neateina. Eik juos atrasti!“ (papildyta)

Nesuvaidintos kauniečių emocijos: pabjuręs oras popiežiaus vizito nesugadino

Vilijampolėje rastas žmogus be gyvybės ženklų: įtariamieji sulaikyti (atnaujinta)