Kauno marių paplūdimį saugantis gelbėtojas P. Urbelis: visą laiką sėdėdavai ant parako bačkos

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Prieš trisdešimt metų Kauno marių paplūdimys būdavo nusėtas poilsiautojų – ant smėlio suguldavo 2-3 tūkst. žmonių, sunku net koją rasti, kur padėti. Dabar savaitgaliais susirenka iki 400 – 500, ir ilgametis gelbėtojas Pranas Urbelis su nostalgija prisimena laikus, kai atokvėpiui nebūdavo nei minutėlės, gyvenimas Kauno marių pakrantėje tiesiog virte virdavo.

Jau 40 metų gelbėtoju dirbantis UAB „Lagna“ (samdančios gelbėtojus) direktorius Pranas Urbelis portalui „Kas vyksta Kaune“ pasakoja apie Kauno marių paplūdimio praeitį ir dabartį.

Sezono metu paplūdimyje budi po 2-3 gelbėtojus

Vasaros sezono metu – nuo birželio 1 iki rugsėjo 15 d., Kauno marių ir Lampėdžio ežero paplūdimiuose (kempingo pusėje, o kita ežero pusė neprižiūrima) dirba po 2-3 gelbėtojus. Gelbėtojų darbo laikas: I-VII, 10-20 val.

Daugiausiai žmonių susirenka savaitgaliais, spiginant saulei. Kai lyja – minėtuose pliažuose dirba budintys gelbėtojai.

Lampėdžio paplūdimys./R. Tenio nuotr.

Seniau plūsdavo tūkstančiai

„Prieš kokius 30 m. į Kauno marias susirinkdavo 2-3 tūkst. žmonių, veikdavo 8 prekybos taškai, dabar – vos vienas. Būdavo, ateini ir matai 200 galvų mariose kyšo. Visą laiką sėdėdavai ant parako bačkos, nežinodavai kaip baigsis diena. Eidavai pliažu ir saugodavaisi, kaip ant galvų neužliptum, o dabar – tuščia, darbo dienomis – vos 50 žmonių, savaitgaliais – apie 400, prie Lampėdžio ežero – 500. Mažai. Žmonės išvažiavo… Prie Kauno marių dabar daugiausiai vietiniai Petrašiūnų gyventojai renkasi“, – pasakojo P. Urbelis.

Kauno marių gelbėjimo stotis./R. Tenio nuotr.

Gelbėtojais tapdavo sportininkai ir… buvę kaliniai

Pasiteiraujame, kodėl P. Urbelis pasirinko gelbėtojo profesiją? „Buvau sportininkas. Seniau gelbėtojais dažniausiai tapdavo sportininkai, nes tvirti bei buvę kaliniai, mat policija suteikdavo jiems galimybę įsidarbinti gelbėjimo stotyje. Taip pat – buvę narai, tarp jų ir aš. Įsivaizduokite: eina raumeningas vyrukas, o pliaže 2 tūkst. žmonių, iš jų 1 tūkst. mergaičių, kiek dėmesio! Aš esu sunkiosios atletikos sporto meistras, čia radau dirbančius sunkiaatlečius Saulių Misevičių, Juozą Olmistrą, Vidmantą Kiškį. Taip ir užsibuvau 40 metų“, – pasakojo P. Urbelis.

Pasak jo, gelbėtojui reikia mokėti plaukti, tačiau svarbiausia – kad jis/ji būtų geras, doras žmogus, dirbtų atsakingai.

„Svarbiausia yra profilaktiškas darbas: sužiūrėti, neleisti neblaivių į vandenį, jei per toli nuplaukė – iš karto priplaukti, įspėti apie pavojų ir paraginti grįžti į krantą. Jeigu jau reikėjo gelbėti – vadinasi blogai dirba, reiškia nesužiūrėjo, nesustabdė plaukti. Jei niekas nenuskendo, nereikėjo gelbėti – vadinasi, dirba gerai“, – dėstė kaunietis.

Įdomu, ar pašnekovui neatsibosta rutiniškas darbas? „Ką jūs! Nereikia nei atostogauti važiuoti: grynas oras, vanduo, pušys – visąlaik atostogauju. Kurortas!“ – šypsojosi P. Urbelis.

40 m. gelbėjimo srityje dirbantis P. Urbelis./R. Tenio nuotr.

Jei parplauks nuo pusės marių – priims į darbą

Kokie bandymai keliami būsimam gelbėtojui? „Nuplukdom į marių vidurį su kateriu, iššoka ir paliekam. Ten gylis 16-20 m. Jei parplaukia į krantą – priimam, jei ne – nėra ko priiminėti“, – juokaudamas sako P. Urbelis ir čia pat surimtėja – žinoma, gelbėtojams svarbu mokėti plaukti, neprarasti koordinacijos ir nepulti į paniką, pastebėjus nelaimę vandenyje. Kandidatams reikia baigti specialius mokymus. Beje, komandoje darbuojasi ir moterys gelbėtojos, tiek joms, tiek vyrams taikomi vienodi reikalavimai.

Šalia gelbėtojų namelio stovi darbo įranga: keturios medinės valtys, du vandens dviračiai, taip pat gelbėjimo ratai, ant stalo pastatyti žiūronai. „Atstumai nedideli, tad greičiau pats nuplauki, nei su valtimi nuirkluoji. Valtys reikalingos plaukti tolesnius atstumus“, – sakė P. Urbelis.

Poilsiautojai plaukia valtele Lampėdžio ežere./R. Tenio nuotr.

Vargina vandens motociklininkai, neblaivūs plaukikai, kalnai saulėgrąžų

Šeštadieniais ir sekmadieniais Kauno mariose dažnai plaukioja vandens motociklininkai, jie sukelia bangas, nepaiso plaukikų, priplaukia arti kranto, taip trikdydami poilsiautojų ramybę. „Kartą į patį pliažą įplaukė išgėrę motociklininkai, pradėjo šustravoti, kėsinosi sukelti muštynes. Laimei, pagelbėjo operatyviai atvykusi policija“, – pasakojo P. Urbelis.

Kita problema – neblaivūs plaukikai. „Drausmini, bet neklauso, šiaip taip išlipa į krantą, bet būna tokie girti, kad net ant kojų nepastovi.“

Dar vienas rūpestis – šiukšlės. „Rytą gelbėtojai pradeda nuo šiukšlių rinkimo. Ateini į paplūdimį: kaip po karo! Ant kalniuko tiek saulėgrąžų randi, prišiukšlinta, prispjaudyta, mėtosi buteliai, picų pakuotės ir kt. Jei iš vakaro neišvalysime šiukšliadėžes – balandžiai jas išnešios 5 m spinduliu. Kovojam ir su butelių rinkėjais, jie išverčia šiukšliadėžes ir palieka“, – dėstė P. Urbelis.

Atliekų palieka ir naktinių linksmybių dalyviai, su automobiliais įsikuriantys Kauno marių automobilių aikštelėje. Vakare čia suvažiuoja 100 – 200 automobilių, po jų lieka picų dėžutės, buteliai, kitos maisto pakuotės.

Lampėdžio ežero pramogos./R. Tenio nuotr.

Trūksta dušo ir geriamojo vandens stotelės

Kaip patobulinti Kauno marių paplūdimį? Nors yra numatytas Kauno marių prieplaukos sutvarkymo projektas, tačiau šiuo metu darbai dar nevyksta, tad ko labiausiai stinga paplūdimyje? „Kai žydi marių vanduo, būna, vaikai išlenda žali žali, tad pliaže pirmiausiai reikėtų dušo bei geriamojo vandens stotelės“, – sakė P. Urbelis.

Kauno marių gelbėtojas./R. Tenio nuotr.

Kaip gelbėtis

Kauno marių pakrantėje plūdurai iki kurių leidžiama toliausiai plaukti poilsiautojams yra nutolę 50 m nuo kranto, jie žymi 1,8 m gylį.

Paprašome ilgamečio gelbėtojo P. Urbelio pasidalinti patarimais, kaip gelbėtis, jei pradėjote skęsti? Reikia stengtis nusiraminti, sureguliuoti kvėpavimą, apsiversti vandenyje ant nugaros ir mojuoti rankomis, siekiant atkreipti į save dėmesį. Vaikus dera visada laikyti akiratyje. Rizikinga maudytis nežinomose vietose, šokinėti į vandenį, nes galima susižaloti atsitrenkus į dugne esančius daiktus. Sumąsčius paplaukioti valtimis ar kitu vandens transportu, būtina pasiimti gelbėjimosi liemenes ir kt. Ir, savaime suprantama, išgėrus alkoholio, šiukštu nelįsti į vandens telkinį.

Pamačius skęstantį žmogų reikia šaukti aplinkiniams ir skambinti 112.

Pralinksminantys vaizdai Kauno vandens telkiniuose./R. Tenio nuotr.

Tuomet reikia skubiai apžvelgti, ar šalia yra koks nors gelbėjimo (gelbėjimo rato, valties ir kt.) arba parankinis daiktas, kuris neskęsta (kamuolys, čiužinys ar kt.). Jeigu įmanoma, reikia mėginti pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka ar numesti jam virvę ir traukti į krantą. Šokti į vandenį ir gelbėti skęstantįjį plikomis rankomis – gali tik geras plaukikas.

Tykus poilsis Kauno marių pakrantėje, lankytojams daugiausiai leidžiama plaukti 50 m nuo kranto (1,8 m gylio)./R. Tenio nuotr.

„Pastaruosius 30-35 m. Kauno mariose žmonės neskęsta, sužiūrime. Pastebima, kad žmonės įprastai skęsta nuplaukę už pliažo ribų (plūdurų). Jei sutraukia koją – įgnybk į ją, nepanikuok ir mosikuodamas stenkis atkreipti dėmesį. Saugiausia per toli nuo kranto nenutolti“, – akcentavo P. Urbelis ir pridūrė:

Svarbiausia, kad krantas būtų nuožulnus, ne taip, kaip Lampėdyje, ten vietomis 5-6 m gylis, itin pavojinga. Lampėdyje saugiausia maudytis prie gelbėtojų, kempingo pusėje, o štai kitam krante gelbėtojai nebudi, tad ir maudytis nesaugu. Beje, per 40 m. gelbėtojo darbo, kiek žmonių esam išgelbėję – nei vienas ačiū nepasakė, dar ir iškolioję yra“, – pasakojo P. Urbelis.

Vasarą, 13-16 val., Kauno marių ir Lampėdžio paplūdimiuose vyksta Pirmosios pagalbos kursai, informuojama apie traumų ir nelaimingų atsitikimų prevenciją.

Kauno mariose galima paplaukioti vandens dviračiais./R. Tenio nuotr.

Gyvūnų ūkyje – gulbės ir antys

Neįmanoma nepastebėti šalia gelbėtojų namelio esančio gulbių pulko ir ančių būrelio. P. Urbelis skaičiuoja, kad Kauno marių pakrantėje gyvena 23 gulbės, tarp jų net iš Raudonosios knygos bei 9 antys.

„Vasarą gulbės įsidrąsina ir net vaikšto po pliažą, gnaibo jas šeriančius poilsiautojus, tad geriau jų nešerti, nes 3 savaites mėlynės gyja“, – įspėjo P. Urbelis.

3 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Lietuvių kelionė į Kauną: devynias valandas vėlavęs skrydis, sutrikdyta sveikata ir jokio paaiškinimo

Susiruošusiems apsipirkti į Lenkiją - puikios naujienos: tokių mažų kainų jau seniai nebuvo

Rašytojas Mantvydas Leknickas pajūryje pasipiršo savo mylimajai

Orai: savaitgalį – puikus oras, o vienai dienai atplūs tikras karštis

Keturkojo pareigūno dėka galimas vagis sulaikytas greičiau nei pastebėta vagystė

Kariai Kauno rajone vaikams įrengė pojūčių taką

Kaune žiedus sumainė šokėjai V. Osadčenko ir A. Mikalajūnaitė

Svarbi informacija vairuotojams: Savanorių prospekte – dar griežtesni eismo apribojimai

Vienas garsiausių Lietuvos nusikaltėlių iš Kauno rajono pradėjo bado streiką

Kauno baldų bendrovė peržengė 100 milijonų eurų apyvartos slenkstį