Kaip Jonines švenčia žinomi kauniečiai Jonai?

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Šiandien, sekmadienį, ypatingo dėmesio bei sveikinimų sulaukia visi Jonai ir Janinos. Šia proga portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai kalbėjosi su trimis žinomais kauniečiais Jonais. Pašnekovai dalijosi mintimis apie Joninių, dar vadinamų Rasomis, asmeninėmis šventimo tradicijomis ir prisiminimais apie labiausiai į atmintį įsirėžusią birželio 24-ąją.

Teko pakęsti kirminukus dideliame ąžuolo lapų vainike

J. Jučas festivalio „Kaunas Jazz 2018“ scenoje (dešinėje antras) / R. Tenio nuotr.

Festivalio „Kaunas Jazz“ įkūrėjas Jonas Jučas, dažnai laiką leidžiantis Nidoje, neslepia, jog šioje Kuršių nerijos gyvenvietėje pastaruosius kelerius metus švęsdavo ir Jonines. Tačiau šiemet, atsižvelgdamas į niūrias sinoptikų prognozes, pranašaujančias prastą orą bei vėsą, sako tikriausiai paminėti šią datą liksiantis Kaune.

„Man visada patinka, kai per Jonines būnu papuošiamas ąžuolų lapų vainikėliu. Artimieji ar draugai kartais suorganizuoja, kad gaučiau ir paparčio žiedą (aut. past. šypsosi). Prisipažinsiu, Joninių ypač smarkiai švęsti nesu linkęs, bet artimųjų ir bičiulių rate šventę paminime įvairiai – kadangi esu visuomeniškas, kartais trumpam nueinu į renginius, kur galiu sutikti daugiau Jonų ir Janinų, o kartais susirinkti visą dėmesį tenka ir vienam (aut. past. šypsosi).  Džiaugiuosi, kad esu Jonas ir viskas! Ką čia ir bepridursi“, – šypteli festivalio „Kaunas Jazz“ siela.

Paklaustas apie labiausiai įsiminusią Joninių šventę, J. Jučas prisiminė įvykį, kai Lietuvoje svečiavosi Anglijos karalienė. Tais metais, sako pašnekovas, Jonams bei Janinoms Prezidentūroje, kai šaliai vadovavo Valdas Adamkus, buvo surengtos iškilmės.

„Į šį renginį pakvietė ir mane – uždėjo tradicinį didelį ąžuolo lapų vainiką. Tąkart man sunkiai sekėsi ramiai išstovėti vietoje, nes kaip ir daugelyje tokių vainikų, taip ir manajame, buvo kirminukų. O stebint karalienei, prezidentui ir kitiems iškiliems asmenims, negalėjau muistytis – teko kirminukus pakęsti“, – šmaikščiai atviravo „Kaunas Jazz“ įkūrėjas.

Per Jonines draugai padovanojo gyvą asilą

J. Mačiulis / DELFI nuotr.

Kaunietis krepšininkas ir buvęs žalgirietis Jonas Mačiulis prasitarė, jog šios Joninės bus tokios pat kaip ir daugelis praėjusių – paminėtos namuose su draugais. „Po krepšinio rungtynių sezono, dažniausiai per Jonines, kartą per metus susirenka draugų kompanija. Todėl, galima sakyti, kiekvienos Joninės būna tarsi tokios pat, bet kartu ir šiek tiek skiriasi, pavyzdžiui, oras ar nuotaika“, – kalbėjo jis.

Pasiteiravus, ar per Jonų ir Janinų šventę tenka pasipuošti ąžuolų lapų vainiku, krepšininkas užsiminė, jog tokia atrakcija pasitaikydavo tik tada, kai Joninės būdavo švenčiamos drauge su tėvais ir pasveikinti atvykdavo šeimos vyresnėliai – dėdės, tetos. Dabar tai nutinka retai, nes birželio 24-oji paminima atskirai.

„Praėjusiais metais per Jonines draugai padovanojo man išskirtinę dovaną – gyvą asilą. Jis dabar auga ir šlamščia žolę kieme kaip žoliapjovė (aut. past. šypsosi). Kartais bičiuliai nustebina, tačiau nesame tokia kompanija, kurioje staigmenos – dažnas reiškinys“, – atviravo J. Mačiulis.

Jono vardas perduodamas iš kartos į kartą

J. Vaičenonis / Asm. archyvo nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Jonas Vaičenonis sako, jog Joninės jam yra sietinos su šeimos švente.

„Jono vardo dieną paminime siaurame artimųjų rate. Ši tradicija gyvuoja nuo senų laikų. Mano abu šviesios atminties seneliai – ir mamos ir tėvo tėčiai buvo Jonai. Todėl Joninių šventimas kartu su seneliais giminę lydėjo daugybę metų. Tradicija palietė ir mane – trečiosios kartos Joną“, – šypteli jis.

Paprašytas prisiminti įsimintiniausias Jonines, J. Vaičenonis, sako, jog dažnai nutinka taip, kad Jonų ir Janinų varduvių data sutampa su VDU diplomų šteikimo švente. „Prieš daugelį metų kartu su studentais teko dalyvauti vakaronėje, kurioje pasipuošėme ąžuolų lapų vainikais švęsdami universiteto baigimo šventę“, – mintimis dalijosi istorikas.

J. Vaičenonis prasitaria, jog jo giminės medyje galima atrasti ne vieną Joną, vardo ištakos siekia net protėvius, o vardas iki pat šių dienų perduodamas iš kartos į kartą. „Smagu išgirsti, kad ir nūdienoje daugelis bičiulių savo vaikams suteikia Jono vardą“, – džiugesio neslėpė VDU profesorius.

 

1 KOMENTARAS
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Keturkojo pareigūno dėka galimas vagis sulaikytas greičiau nei pastebėta vagystė

Kariai Kauno rajone vaikams įrengė pojūčių taką

Kaune žiedus sumainė šokėjai V. Osadčenko ir A. Mikalajūnaitė

Svarbi informacija vairuotojams: Savanorių prospekte – dar griežtesni eismo apribojimai

Vienas garsiausių Lietuvos nusikaltėlių iš Kauno rajono pradėjo bado streiką

Kauno baldų bendrovė peržengė 100 milijonų eurų apyvartos slenkstį

Nešvarus dviejų Kauno įmonių automobilių verslas: pasisavino virš 200 tūkstančių eurų

Kanapių augintojus Kauno kriminalistams išdavė nepaprastai šiltas pastatas

Už sukčiavimą vėl nuteistas Kaune gyvenęs turkas: pelnėsi parduodamas šuniukus

Į „Continental“ gamyklos statybų pradžią Kauno rajone atvyko ir D. Grybauskaitė: ateina ne tik Vokietijos investicijos