Žinutes vagims siunčiame patys: kaip apsaugoti namus atostogų metu?

Asociatyvi archyvo nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Kiekvieną vasarą lietuviams išsiruošus poilsiauti, ilgapirščiai naudojasi tuo, kad žmonių namai lieka be priežiūros ir taikosi į juos įsilaužti. Būtent vasarą vagysčių iš gyvenamosios paskirties pastatų fiksuojama beveik trečdaliu daugiau nei bet kuriuo kitu metų laiku. Tuo metu policija pastebi, kad gyventojai ne visada tinkamai pasirūpina savo namų saugumu, o retkarčiais netgi patys privilioja vagis ir dėl to gerokai nukenčia.

Pasigyrė „Facebook“ – prišaukė vagis

Metų pradžioje Lietuvoje nuskambėjo istorija apie tai, kaip vagys apšvarino atostogaujančiųjų butą. Tokių pasekmių jie galėjo išvengti, jei šeimos atžala apie tuščius namus nebūtų paskelbęs socialiniame tinkle „Facebook“. Kaip tuomet išsiaiškino policijos pareigūnai, jaunuolis internete pranešė tikslią datą ir netgi laiką, kada visa šeima žada išvykti iš namų. Tuo pasinaudoję vagys surengė nelegalų vizitą į jų namus ir pasisavino dalį vertingų daiktų.

Anot Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio, toks atvejis – ne vienintelis mūsų šalyje. Dėl panašių aplinkybių, kai apie savo išvykimą viešai pranešama internete, yra nukentėję daugiau gyventojų. Anot R. Matonio, tokie veiksmai ypač neatsakingi ir gali turėti skaudžių pasekmių.

„Negalima dalintis svarbia asmenine informacija, žiniomis apie savo šeimą ar draugus, ypač namų adresais, telefonais ir kt. Taip pat labai nepatariama viešinti informacijos, kada planuojama išvykti iš namų, kiek laiko ketinama atostogauti ir netgi kelti į socialinius tinklus kitose šalyse tuo metu daromų nuotraukų, parodančių, kad žmogaus ar šeimos šiuo metu nėra namuose. Neatsargu netgi būnant savo šalyje ar mieste siųsti socialinių tinklų draugams, ypač nepažįstamiems, pranešimus, kad esate vienoje ar kitoje vietoje“, – sako R. Matonis.

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktorius Gytis Matiukas pataria nuotraukas iš kelionių į socialinius tinklus kelti jau grįžus iš kelionės, o ne jos metu. „Tokiu būdu nesuteiksite galimybių vagišiams sekti jūsų buvimo vietos realiu laiku ir tuo pasinaudojus ramiai švarinti jūsų būstą“, – teigia draudimo ekspertas.

Labiausiai taikosi į nedidelius, bet vertingus daiktus

Policijos duomenimis, vagysčių, įsibraunant į gyvenamąsias patalpas, skaičius kiekvienais metais mažėja. Praėjusiais metais jų skaičius viršijo 2 tūkst., o šiais metais per pirmus penkis mėnesius policija fiksavo 843 atvejus, kai vagys pasikėsino į gyventojų namus – 11 proc. mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.

G. Matiukas tvirtina, kad ilgapirščiai dažniausiai kėsinasi į butus, rečiau – į nuosavus namus ar kotedžus. Priklausomai nuo patalpų, į kurias vagys patenka, padaryta žala gali siekti nuo kelių šimtų iki keliolikos tūkstančių eurų.

„Vagys dažniausiai iš anksto pasirenka savo auką. Tuomet jie ruošiasi savo nešvariam darbui ir kurį laiką stebi nusižiūrėto turto savininką, seka jo darbotvarkę ir netgi socialinius tinklus. Tinkamai progai pasitaikius – imasi konkrečių veiksmų. Kartais vagims pakanka vos kelių minučių, kad jie patektų į patalpą ir iš jos dingtų nepastebėti kartu su vertingu grobiu“, – pasakoja G. Matiukas.

Draudimo ekspertas priduria, kad vagys dažnai taikosi į lengvai gabenamus nedidelius daiktus, kurių vertė yra didelė – grynieji pinigai, papuošalai, kompiuteriai, telefonai, laikrodžiai ir pan.

Pilna pašto dėžutė – signalas ilgapirščiams

Be to, kad apie savo išvykimą praneštų internete, pasak draudimo eksperto, žmonės daro ir daugiau klaidų. Palikdami savo namus jie neretai pamiršta uždaryti langus ir užrakinti visas namų durų spynas. Jei namai paliekami ilgesniam laikui be priežiūros, G. Matiukas siūlo apie tai informuoti savo artimuosius ar kaimynus, kuriais pasitiki, kad jie galėtų kartais patikrinti, ar namai vis dar saugūs.

„Beje, net ir toks įprastas dalykas kaip pilna pašto dėžutė išduoda apie tuščius namus, tad ją kaimynai arba artimieji turėtų ištuštinti. Pačiuose namuose, be abejo, vertingų daiktų nereikėtų palikti ant palangių ir kitose akivaizdžiai matomose vietose. Taip pat namie nelaikykite didelio kiekio grynųjų pinigų. Vagys dažniausiai žino įvairias slaptavietes, kur gali būti laikomi pinigai ar papuošalai, todėl pirmiausia ieško būtent jų. Net ir seife vertybės nebus saugios, nes jei tik bus galimybė – ilgapirščiai išsineš visą seifą“, – perspėja G. Matiukas.

Norint išsaugoti savo turtą atostogų metu, draudimo ekspertas rekomenduoja namuose įsirengti apsaugos sistemas, vaizdo stebėjimo kameras, vertingus daiktus specialiai pažymėti, o visą turtą apdrausti. Tokiais atvejais, net jei vagims pavyks apvogti namus, bus galimybė susekti nusikaltėlius, susigrąžinti prarastus daiktus, o draudikai kompensuos vagių padarytą žalą.

0 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Rado priežastį, kodėl Kaune dingsta elektra – kalti vagys

Pareigūnai aiškinasi, kas neatsispyrė svetimoje piniginėje buvusiems pinigams

Akibrokštas investuoti į kiemo tvarkymą besiruošiantiems gyventojams: paliko su problema

Kaunas pasipuošė nauju dviračių taku

Fiksuoja skaitytojas: su tokia „akcija“ smarkiai nesutaupysite

Šimtai kauniečių penktadienį šturmuos gatves - prasideda kova dėl 2000 eurų

Geriausia šalies buriuotoja dalyvaus regatoje Kauno mariose: savo šalyje šiemet plauks vienintelį kartą

Dovana Kauno rajono gyventojams – pristatytas daugiafunkcio centro projektas

Kaune įsikūrę vežimėlių gamintojai stebina pasaulį inovacijomis

Kauno bendrovės sprendimas: skirs stipendiją ir garantuos darbo vietą