Dar vienas žingsnis link „Sodros“ lubų: kaip tai paveiks piniginę?

Asociatyvi / Finansų ministerijos nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Penktadienį Seimo nariai po svarstymo pritarė įstatymų projektams, kuriais keičiamos įmokos „Sodrai“ ir išmokos iš jos. Kaip tai paveiks jūsų piniginę?

Už balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 16, susilaikė – 26.

Tai priešpaskutinis žingsnis galutinai priimant įstatymus Seime. Dėl visų projektų, susijusių su mokesčių ir pensijų reforma, Seimas turės balsuoti dar kartą. Tai planuojama daryti jau kitą savaitę.

Kad įstatymai įsigaliotų, juos dar turės pasirašyti prezidentė.

Atlyginimo ir išmokų perskaičiavimas

Valstybinio socialinio draudimo, taip pat su juo susijusių kitų įstatymų projektuose numatytas darbuotojų gaunamo atlyginimo ant popieriaus perskaičiavimas. Iki įstatymo įsigaliojimo (numatoma iki 2019 m. sausio 1 d.) kiekvienas darbdavys turės perskaičiuoti darbuotojo bruto darbo užmokestį, jį padidindamas 1,289 karto ir atitinkamai pakeisdamas darbo sutartį su darbuotoju be išankstinio jo sutikimo.

Įstatymas neleidžia perskaičiuoti atlyginimo taip, kad į rankas darbuotojas gautų mažiau pinigų.

Dalis „Sodros“ išmokų ir įmokų dydžių yra susietos su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu (VDU) ir minimalia mėnesine alga. Prireikus taikyti šiuos du dydžius, jie taip pat bus dauginami iš 1,289.

Naujas įmokų tarifas

Įstatymo projektas įpareigoja Vyriausybę teikiant kitų metų „Sodros“ biudžetą jame nustatyti proporcingai perskaičiuotus darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokos tarifus. Darbuotojo bendrasis socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos tarifas būtų 19,5 proc. dydžio, darbdavio – 1,47 proc.

Taigi, jei iki šiol didžioji dalis „Sodros“ įmokų buvo priskirta darbdaviui, tai dabar teoriškai jas mokės. Faktiškai ir toliau pinigus už darbuotoją perves darbdavys.

Vis dėlto jei darbuotojas dirba ne visą etatą ir uždirba mažiau nei minimali mėnesinė alga (MMA), įmokas nuo ne mažesnės sumos nei MMA, darbdavys už darbuotoją privalės mokėti ir toliau.

„Sodros“ įmokų lubos

Tarp pačių valdančiųjų buvo kilę daug nesutarimų dėl „Sodros“ įmokų lubų (t. y. maksimalios pajamų ribos, kurią viršijančios įmokos nemokamos). Tačiau Socialinių reikalų ir darbo komitetas iš antro karto pritarė Ramūno Karbauskio teiktai pataisai įvesti įmokų lubas.

Priėmus įstatymą, 2019 m. įmokų nereikės mokėti už algos dalį, kuri viršys 120, 2020 m. – 84, o 2021 m. ir vėliau – 60 VDU sumą. Taigi, jei žmogus per mėnesį uždirbs daugiau nei 10 VDU (2021 m. 5 – VDU), už didesnes sumas mokėti „Sodros“ įmokų nereikės.

Tiesa įmokų lubos nebus taikomos sveikatos draudimo įmokoms. Jos ir toliau bus skaičiuojamos nuo viso darbo užmokesčio.

Išmokų pokyčiai

Iš principo „Sodros“ išmokos yra skirtos kompensuoti dėl draudiminio įvykio (pvz., ligos ar vaiko gimimo) netenkamas darbines pajamas. Kadangi šios bus skaičiuojamos kitaip, tai ir išmokos skirsis.

Pvz., ligos išmoka, kurią moka darbdavys 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, negalės būti mažesnė negu 62,06 proc. (dabar 80 proc.) ir didesnė negu 100 procentų išmokos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio.

Jeigu žmogus dabar uždirba 1000 Eur ant popieriaus, tai 80 proc. būtų 800. Kaip minėta, popierinė alga po reformos bus padauginta iš 1,289. Na, o 62,06 proc. nuo 1289 Eur ir bus beveik tie patys 800 Eur.

Analogiškai nuo 3 ligos dienos iš „Sodros“ mokama išmoka sieks 62,06 proc. gyventojo kompensuojamojo uždarbio dydžio (tai būtų 80 proc. dabartinės neperskaičiuotos algos).

Motinystės, taip pat tėvystės ir vaiko priežiūros iki 1 metų išmoka būtų 77,58 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio. Jeigu bus pasirinkta gauti vaiko priežiūros išmoką, kol vaikui sueis 2 metai, šios išmokos dydis iki vaikui sueis 1 metai bus 54,31 proc., o iki vaikui sueis 2 metai – 31,03 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Išmokos bedarbiams

Kaip dabar, taip ir po pakeitimų, nedarbo draudimo išmoka susidės iš pastovios ir kintamos dalies.

Pastovią nedarbo draudimo išmokos dalį sudarys 23,27 proc. MMA. Kintama nedarbo draudimo išmokos dalis apskaičiuojama taip: 1) 1–3 išmokos mokėjimo mėnesį – 38,79 proc. apdraustojo vidutinių mėnesinių pajamų; 2) 4–6 mėnesį – 31,03 proc. pajamų; 3) 7–9 mėnesį – 23,27 proc. pajamų.

Bet kokiu atveju nedarbo draudimo išmoka negalės būti didesnė kaip 58,18 proc. šalies vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio.

Planuojama, kad kitą savaitę Seimas toliau svarstys (ir, kaip tikisi Vyriausybė, priims) likusius mokesčių ir pensijų reformos įstatymus.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

1 KOMENTARAS
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Atsinaujins dar vienas Kauno parkas: Šilainiuose jau pluša darbininkai

Kaune duris atvėrusio medicinos centro tikslas – aptikti ligą anksčiau nei pradėsite sirgti

Darbuotojai įtariami piktnaudžiaujantys „biuleteniais“: veiksmus išduoda socialiniai tinklai

Kauno LEZ pradedamos 95 mln. eurų vertės gamyklos statybos

Kaunas muša rekordus: miesto valdžia svečių nakvynėms išleido keturis kartus daugiau nei sostinė

Rusijos pavežėjimo paslaugų įmonė „Yandex Taxi“ liepos pabaigoje ims veikti Lietuvoje

Prabilo mįslingai mirusio kario artimieji: mirties priežastis yra visiškai neaiški

Avarija netoli Lapių: susidūrus dviems automobiliams, į įvykio vietą lėkė specialiosios tarnybos

Kauniečių iniciatyva: plinta tradicija dalintis sodo gėrybėmis

N. Venckienė į Lietuvą greitai negrįš: aiškėja, kiek truks ekstradacijos teismo procesas