Nemaloni staigmena abiturientams: gerokai šoktelėjo populiariausių studijų kainos

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Didysis studijų kainų šuolis įvyko dar 2009 metais. Kelerius metus kainos nekito, vėliau ėmė pamažu kilti, o per pastaruosius metus kai kurių populiariausių studijų kainos gerokai šoktelėjo.

Švietimo mokslo ir ministerijos teigimu, studijų kainas universitetai reguliuojasi savo viduje. Ministerija gali reguliuoti tik normines kainas. Norminės ir aukštųjų mokyklos kainos gali skirtis, nors kai kurie universitetai teigia, kad kainos kilo tik todėl, kad pakilo norminė studijų kaina.

Norminė studijų kaina – lėšos, skiriamos iš valstybės biudžeto už studentus, kurių mokslą finansuoja valstybė, universitetinė kaina – suma, kurią už studijas moka studentai.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, 2017-aisiais metais tarp stojančiųjų populiariausia specialybė buvo medicina Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU). Pirmuoju numeriu šią specialybę pernai įrašė net 724 kandidatai.

Deja, ne visi patenka į valstybės finansuojamas vietas. Pernai į mokamą vietą patekę studentai už pirmuosius studijų metus turėjo pakloti 3150 eurų, šįmet turės susimokėti 3200 Eur.

Tačiau kai kurios studijos pabrango kur kas labiau.

Mažiausiai universitetinė kaina pakilo programų sistemų ir psichologijos programoms – po 30 eurų. Nežymiai pakilo ir Lietuvos Sporto universiteto (LSU) studijų programos Treniravimo sistemos kaina – 61 euru.

Daugumos specialybių universitetinės kainos aukštesnės nei norminės, tačiau gerokai išsiskiria LSMU Odontologijos studijų kaina. Norminė šių studijų kaina – 3294, o universitetinė – 4250 Eur. Kainų skirtumas – 956 eurai.

Nors lyginant universitetines kainas, šios LSMU studijos per metus pabrango tik 100 eurų.

Tiesa, yra ir tokių studijų, kuriose tiek universitetinės, tiek norminės kainos yra vienodos: VU Programų sistemos ir KTU Programų sistemos bei VU Psichologija – po 2274 Eur, o LSU Treniravimo sistemos – 3294 Eur.

Norminės kainos, lyginant 2017 ir 2018 metus, daugiausia pakilo LSMU Odontologijos ir LSU Treniravimo sistemų studijoms – kaina padidėjo 47 eurais (nuo 3247 iki 3294 Eur).

Didžiausi universitetinių kainų šuoliai – Vilniaus universiteto (VU) studijoms. Medicinos studijos VU per metus pabrango 600 eurų, programų sistemų ir psichologijos – 30, teisės – 500, ekonomikos – 540, o politikos mokslų – 330.

Brangiausiai iš šių studijų kainuoja medicina, už pirmuosius studijų metus būsimiems pirmakursiams, kuriems nepasiseks įstoti į valstybės finansuojamas vietas, nuo šių metų rudens teks pakloti po 3300 eurų, pernai užteko 2700 Eur.

Į populiariausių studijų dešimtuką nepatekusi, tačiau didelio studentų dėmesio sulaukianti VU studijų kryptis Verslas ir teisė per metus pabrango 540 eurų. Dar 2017-ųjų rudenį šios krypties studentai už metus studijų mokėjo 1500 Eur, o šįmet į Verslą ir teisę įstosiantys studentai turės sumokėti po 2040 per metus.

Kainas kelia ir ministerija, ir universitetai

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Ekonomikos departamento direktorė Eglė Radėnienė teigia, kad kiekvienas universitetas kainas reguliuojasi savo viduje.

„Valstybė nustato normines studijų kainas. Jos šiais metais, lyginant su pernai, kilo apie 1,5 proc. dėl pareiginės algos bazinio dydžio kėlimo nuo 130,5 iki 132,5 euro. Pavyzdžiui, pirmosios studijų pakopos socialinių mokslų studijų kaina universitetuose kilo 1,34 proc. nuo 1268 iki 1285 eurų. Brangiausiai kainuojančių – pilotų – studijų universitetuose kaina augo 1,5 proc. nuo 11576 iki 11750 eurų“, – įvardijo E. Radėnienė.

Švietimo ir mokslo ministras tvirtina tik normines studijų kainas – norminės ir aukštosios mokyklos kainos gali skirtis.

„Norminė studijų kaina – dydis, rodantis maksimalią lėšų sumą, kuri gali būti skiriama iš valstybės biudžeto metams aukštosios mokyklos nustatytai studijų valstybės finansuojamoje studijų vietoje kainai apmokėti, – kalbėjo E. Radėnienė. – Aukštosios mokyklos turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę ūkio ir finansų tvarkymo veiklą. Joms suteikta teisė Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka nustatyti studijų kainą, kurią moka valstybės nefinansuojami studentai.“

VU: kainos kilo ten, kur labiausiai trūksta finansavimo

Tarp dešimties populiariausių studijų krypčių – net šešios VU studijų kryptys: medicina, programų sistemos, teisė, politikos mokslai, ekonomika ir psichologija. Pakilo visų jų kaina, nors ir skirtingai.

„Tikrai negalima teigti, kad kainos augimas palietė visas populiariausias studijas, nes tarp populiariausių yra ir fizinių bei biomedicinos studijų kryptys. Galima teigti, kad labiausiai valstybės nefinansuojamų vietų studijų kainų pokytis palietė socialinių mokslų studijų kryptis, kurių norminė kaina yra bene mažiausia ir jų rentabilumui kyla daugiausia iššūkių, nes jos gauna mažesnį valstybės finansavimą“, – teigė VU viešosios komunikacijos skyriaus vadovas Ervinas Spūdys.

Anot jo, valstybės nefinansuojamų vietų kainos nustatomos kiekvienam akademiniam padaliniui įvertinus patiriamus su studijomis susijusius kaštus – tai ir infrastruktūros išlaikymo, ir darbo užmokesčio kaštai, mokslinės prieigos palaikymas bei kitos išlaidos.

„Jeigu valstybės ekonominė būklė gerėja, auga infliacija, darbo užmokestis, prekių bei paslaugų kainos, natūraliai auga ir studijų vykdymo kaštai. Įvertinus šiuos faktorius nuolat gali būti peržiūrima ir valstybės nefinansuojamų vietų kaina, ypač, jeigu norminė studijų kaina ir valstybės finansavimas toms studijų kryptims yra neadekvačiai mažas“, – teigė E. Spūdys.

Jis pažymėjo, kad studijų kaina ilgą laiką, po 2009 metais įvestų pakeitimų, nekito. Vėliau pradėjo kisti labai nežymiai.

Medicinos ir Teisės studijų kryptys, anot VU atstovo, pabrango tik todėl, kad kilo ir norminė (ŠMM nustatoma) jų kaina. Programų sistemų studijų kaina taip pat pakilo atsižvelgiant į norminės kainos pokytį, beje, šios studijų krypties kaina buvo sulyginta visuose universitetuose. Taip pat buvo sulyginta ir Psichologijos studijų kaina.

Ekonomikos ir Politikos mokslų studijų krypčių kainos kilo įvertinus realiai patiriamus kaštus. „Kaip ir minėjau anksčiau, tai vienos iš tų socialinių mokslų studijų krypčių, kur valstybės skiriama norminė kaina yra nepakankama, tad kaina valstybės nefinansuojamose vietose augo įvertinus realiai patiriamus kaštus vykdant studijas“, – teigė E. Spūdys.

KTU studijų kainos kilo nuo 17 iki 98 eurų

Tarp dešimties populiariausių specialybių patenka Kauno technologijos universiteto (KTU) studijų programa Programų sistemos. Pernai ši specialybė studentams kainavo 2242 eurus, šįmet – 2274.

„Lyginant su pernai, kaina padidėjo 1,3 proc., o lyginant su 2011 m., kai studijų programa buvo pradėta vykdyti, kaina padidėjo 2,7 proc.“, – įvardijo Kauno technologijos universiteto (KTU) doc. dr. Kristina Ukvalbergienė, einanti studijų prorektorės pareigas.

Jos teigimu, lyginant su pernai, kainos didėjo 17-98 Eur, priklausomai nuo studijų programos priklausymo tam tikrai finansinei grupei. „Socialiniuose moksluose metinė studijų kaina didėjo 17 Eur (pernai buvo 1268 Eur, šiemet – 1285 Eur), technologijos ir fiziniuose moksluose kaina augo 32 Eur (buvo 2242, dabar 2274 Eur), muzikos kryptyje augo 78 Eur (buvo 5298, dabar 5376 Eur)“, – teigė K. Ukvalbergienė.

KTU atstovė teigia, kad kai kurioms studijoms taikoma ta pati norminė kaina, kurią nustatė Švietimo ir mokslo ministerija, tačiau kai kurioms studijoms universitetas kainas pakėlė savo iniciatyva.

„KTU valstybės nefinansuojamoms studijų vietoms taikome norminės studijų kainos dydį, t.y. tokią pačią kainą, kaip valstybės finansuojamos vietos (studijų krepšelio) dydis, – teigė K. Ukvalbergienė. – Kadangi norminė kaina yra sąlyginai nedidelė (pvz., 1285 Eur/metai socialiniuose moksluose), kai kurioms studijų programoms verslo ir viešosios vadybos bei socialinių mokslų krypčių grupėse valstybės nefinansuojamoms vietoms taikome didesnę studijų kainą (1680 Eur), atsižvelgdami į reikalingus didesnius studijų vykdymo kaštus.“

LSU kaina kilo, tačiau studentams siūlomos lanksčios sąlygos

Treniravimo sistemų studijų programos kaina LSU universitete per metus pakilo 61 euru. Pernai kainavo 3233 Eur, o šįmet – 3294.

Tačiau studentai šią specialybę gali mokytis ir mokėdami kur kas mažiau. „Ir pernai, ir šiemet įstojusiesiems į Treniravimo sistemas ir pasirašiusiesiems sutartį su Sporto ir laisvalaikio centru (nuolatinis atstovavimas LSU varžybose, savanoriavimas sporto renginiuose ir kt.), mokestis už studijas mažinamas 40 %. Metinė studijų kaina, pritaikius šią nuolaidą, 2018 m. – 1976,4 Eur (nuolatinių studijų), 1581,12 Eur (ištęstinių studijų)“, – nurodė LSU studijų prorektorė doc. dr. Jūratė Požėrienė.

„Treniravimo sistemų ir kitų studijų programų metinė studijų kaina keitėsi atsižvelgiant į ŠMM nustatytą norminę universitetinių studijų kainą“, – teigė J. Požėrienė.

Beje, LSU studijų prorektorė tikino, kad ne visų studijų programų kainos tik kilo ir įvardijo, kur kaina sumažėjo. „Gerokai sumažėjo vienos populiariausių LSU studijų krypties – Kineziterapijos – metinė studijų kaina – 2017 m. buvo 1890 Eur, o 2018 m. – 1600 Eur“, – teigė J. Požėrienė.

LSMU: pabrango studijoms reikalingos reikmės

Tarp stojančiųjų populiariausių studijų dešimtuke – dvi LSMU studijų programos: Medicina ir Odontologija. Medicinos studijos (pirmieji metai) pabrango 50 eurų, o odontologijos (pirmieji metai) – 100.

LSMU teigimu, šių studijų kainų kilimą sukėlė skirtingos priežastys.

„Medicinos studijų kainos padidėjimą lėmė 2018 m. išaugusi norminė valstybės finansuojamų medicinos studijų kaina (studijų krepšelis), o Odontologijos studijų kainą kilstelėjo pabrangę mokomosios medžiagos ir priemonės, kuriomis studijų metu universitetas aprūpina būsimuosius odontologus“, – teigė LSMU atstovai.

Universitetai dar laukia paraiškų

Paraiškas studijuoti tiek universitetuose, tiek kolegijose galima pateikti iki liepos 23 dienos. Teikti paraiškas galima jau nuo birželio 1-osios, nors brandos egzaminų sesija mokyklose baigsis tik birželio 22 dieną.

Kvietimai studijuoti paaiškės liepos 26 dieną. Vėliau bus skelbiamas papildomas priėmimas.

Šiemet stojantieji programas gali rinktis iš 36 aukštųjų mokyklų ir 75 profesinio mokymo įstaigų.

Švietimo ir mokslo ministerija skelbė, kad valstybė numato finansuoti beveik 37 tūkstančių pirmakursių mokslus: 20 tūkst. profesinėse mokyklose ir 16,8 tūkst. aukštosiose (7,8 tūkst. universitetuose ir 9 tūkst. kolegijose).

Kaip kilo norminės kainos?

Metų pradžioje ŠMM buvo patvirtintos naujos norminės kainos, stojantiems į universitetus 2018 metais.

Istorijos, archeologijos, filosofijos, teologijos, paveldo studijų, religijos studijų, kultūros studijų, menotyros, ekonomikos, politikos mokslų, sociologijos, socialinio darbo, antropologijos, visuomeninės geografijos, informacijos paslaugų, komunikacijos, leidybos, žurnalistikos studijų kryptys, teisės, verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių bakalauro studijų kaina 2017 metais buvo 1268 eurai, o 2018 pakilo iki 1285 Eur.

Matematikos mokslų studijų krypčių grupė, reabilitacijos, slaugos ir akušerijos, laisvalaikio sporto bakalauro studijos 2017 m. kainavo 1548 Eur, o 2018 pakilo iki 1569.

Lingvistikos, literatūrologijos, kalbos bakalauro studijos prieš metus kainavo 1879, 2018 pakilo iki 1906 Eur.

Architektūros, kraštovaizdžio architektūros studijos, ugdymo mokslų, informatikos mokslų, fizinių mokslų, gyvybės mokslų studijų krypčių grupės, burnos priežiūros, visuomenės sveikatos, farmacijos, mitybos, medicinos technologijų studijos, žemės ūkio mokslų, inžinerijos mokslų (išskyrus pilotų rengimą), technologijų mokslų studijų krypčių grupės, psichologijos, klasikinių studijų, filologijos pagal kalbą, vertimo, regiono bakalauro studijos prieš metus kainavo 2242 Eur, dabar – 2274.

Pakilo ir medicinos bei veterinarijos studijos – nuo 2677 iki 2715 Eur.

Dailės, dizaino, teatro, kino, šokio, medijų meno, meno objektų restauravimo, pasiekimų sporto, visuomenės saugumo, odontologijos bakalauro studijos pakilo nuo 3247 iki 3294 eurų.

Muzikos studijos pabrango nuo 5298 iki 5376 eurų.

Kilo ir brangiausių – pilotų – studijų kaina. 2017-aisiais kainavo 11576, šįmet – 11750 Eur.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

4 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Po beveik metų pertraukos Rukla sulaukė pagausėjimo – pabėgėlių sirų

Kova su kylančiomis kainomis: nebeliko daugiausiai diskusijų sukėlusių užmojų

Vairuotojai tapo taikiniu žiedinėse sankryžose: įkliūti gali kiekvienas

Policija ieško vyro ir moters, norėjusių kvepėti, bet nesusimokėjusių už prekes

Keleiviai gauna žinutes: „Ryanair“ atšaukia daugybę skrydžių

Dakaro ralyje pasirodęs lenktynininkas Lietuvos ralio čempionato finale žada intrigą

Kaip ir kodėl didėjo kainos po euro įvedimo: kaltas ne valiutos keitimas

Pravieniškių pataisos namai už šilumą permokėjo šimtatūkstantinę sumą eurų

Šaltis trečiadienio naktį stingdys be gailesčio

Dešimtmetis vlogeris iš Kauno prisipažįsta, kad mokytis tikybos buvo neįdomu (video)