Tarp labiausiai lietuvių vagiamų knygų – V. Adamkaus ir A. Jagelavičiūtės kūriniai | Kas vyksta Kaune

Tarp labiausiai lietuvių vagiamų knygų – V. Adamkaus ir A. Jagelavičiūtės kūriniai

J. Petronio / DELFI nuotr. / „Kas vyksta Kaune“ montažas

Elektroninių knygų populiarumas vis auga – prognozuojama, jog šiemet jos sudarys apie ketvirtį visų pasaulyje parduodamų knygų. Visgi užsukę į knygyną visuomet susimokame už naują ar net seną knygą, o internete ieškome nemokamų grobių. Dažnai – nelegalių. Juk kam mokėti, jeigu galima nemokėti?

Skirtingose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad elektroninėse skaityklėse nelegaliai atsisiųstų knygų procentas gali svyruoti nuo 20 (Jungtinė Karalystė) iki 60 (Vokietija) ar 90 (Nyderlandai), rašoma pranešime spaudai.

Intelektinės nuosavybės apsaugos centro duomenimis, Lietuvoje veikia 20 nelegalių e-knygų dalijimosi platformų, neskaičiuojant įvairių slaptų grupių socialiniuose tinkluose. Tokiose svetainėse populiariausi autoriai gali skaičiuoti iki kelių šimtų tūkstančių nelegalių parsisiuntimų.

Pavyzdžiui, LR prezidento Valdo Adamkaus knyga „Paskutinė kadencija“ iki šių metų gegužės nelegaliai parsisiųsta buvo kiek daugiau nei 200 tūkst. kartų, Balio Sruogos „Dievų miškas“ bei Algirdo Kuzmos „Himalajai“ – po 140 tūkst. kartų. Toliau populiariausių autorių sąraše rikiuojasi Agnė Jagelavičiūtė, Diana Jušmanovaitė, Algimantas Čekuolis ir kiti.

Kol grobikai džiaugiasi savo nemokama sėkme, autoriai, kurių kūriniai parsisiunčiami, lieka be atlygio ir motyvacijos kurti toliau. Su motyvacija krenta ir naujai išleidžiamų knygų skaičius.

Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė sako, jog nuo 4580 pavadinimų knygų, išleistų 2008 metais, naujai leidžiamų knygų skaičius sumažėjo iki 3272 pavadinimų 2016-aisiais. Vagystės internete – viena iš mažėjimo priežasčių.

„Vagystė visada yra skriauda. Šiuo atveju vagiama iš skaitytojų, autorių, leidėjų. Leidėjas parduoda mažiau knygos egzempliorių, tad mažėja jo galimybės investuoti į naujas knygas, naują turinį, – aiškina R. Elijošaitytė-Kaikarė.

– Piratavimo mastai Lietuvoje yra didžiuliai, o tai kelia nepatogumų ir platesniam e-knygų rinkos atsiradimui: dažnai žmonėms atrodo, jog internete visas turinys turi būti prieinamas nemokamai, tad mokėti už tokį turinį tiesiog nėra tradicijos. Dėl šios priežasties elektroninės knygos vis dar lieka nišine rinka.“

LLA vykdomoji direktorė teigia, jog būdų kovoti su vagystėmis internete yra, tačiau tam reikalingas aktyvus suinteresuotų organizacijų bendradarbiavimas, veiksmų turėtų imtis ir pati Vyriausybė, nes nelegalų turinį platinančios svetainės uždirba didžiulius pinigus, tačiau mokesčius slepia.

„Vienas iš būdų – mokestinės bazės peržiūra skatinant elektroninių knygų leidybą. Šiandien spausdintiems leidiniams taikomas sumažintas 9 proc. PVM, o skaitmeniniams – standartinis 21 proc. PVM tarifas, – sako R. Elijošaitytė-Kaikarė. – Svarbus yra gyventojų švietimas, nuolatinis kalbėjimas apie intelektinio turinio vagysčių žalą – juk Lietuvoje piratavimo mastai vieni didžiausių pasaulyje. Taip pat, vagystės internete siejamos ir su nebaudžiamumu, tad visuomenės dėmesys, griežtesni įstatymai ir baudos galėtų šį reiškinį sumažinti.“

Ji sako, jog šiandien legalios knygų skaitymo platformos tampa vis paprastesnės ir patogesnės naudoti, o knygų pasirinkimas jose džiugina.

„Elektronines knygas leidžia daugelis leidyklų, savo išleistas popierines knygas pritaikydamos elektroninėms skaityklėms: „Alma littera“, „Baltos lankos“, „Eugrimas“, „Kitos knygos“. Leidykla „Naujas vardas“ leidžia išskirtinai tik elektronines knygas. Didelis elektroninių knygų pasirinkimas yra platformose skaitykle.lt, knygute.lt, milzinas.lt“, – savo legalių platformų pasirinkimais dalinasi LLA vykdomoji direktorė.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA