Po susitikimo su Kauno meru dėl laivo į Nidą beliko skėsčioti rankomis

„Nemuno linijos“ nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Praėjusią savaitę „Kas vyksta Kaune“ paskelbė, kad yra planų prikelti „Raketos“ maršrutą Nemunu Kaunas-Nida-Kaunas, o pirmadienį įvyko ir idėjos iniciatorių iš Jurbarko susitikimas su Visvaldu Matijošaičiu. Po jo paaiškėjo, kad entuziazmą vėsina jurbarkiškių nesusitarimas su laivo savininku: noro yra, bet kuo skristi į Nidą kol kas – ne.

„Kas vyksta Kaune“ primena, kad vėl vykdyti keliones upe į pajūrį sugalvojo Vaida Vaitonė su vyru, anksčiau plukdę interesantus Jurbarkas-Nida. Šiai idėjai istorinį svorį suteikė faktas, kad atgaivintam maršrutui pasirinkta „Raketos“ tipo vandens transporto priemonė „Aistė“.

Verslininkui Alfredui Eitučiui priklausantis greitaeigis 58 vietų laivas Nemuną skrodė 2005 ir 2010 m. – visgi didelio visuomenės susidomėjimo sulaukusios reguliarios kelionės liko vieno sezono projektais. Nors sumanę „Aistę“ vėl nuleisti į vandenį jurbarkiškiai sulaukė savivaldybių palaikymo, aiškėja, kad nepavyksta išpildyti pagrindinės sumanymo sąlygos – gauti laivo.

V. Vaitonė „Kas vyksta Kaune“ patvirtino, kad su A. Eitučiu buvo žodžiu susitarta dėl „Aistės“ nuomos be kokio nors pradinio įnašo – dėl to pradėta važinėti po savivaldybes, ieškoti paramos, bet verslininkas tiesiog persigalvojo ir komunikacija su juo nutrūko. Moters žiniomis, yra planų laivus išgabenti į Rygą ir galimybė vėl juos matyti plaukiančius Lietuvoje nedidelė.

Pasigedo garantijų

„Kas vyksta Kaune“ susisiekus su pačiu A. Eitučiu, šis teigė, kad pasiūlymas išgirstas ir svarstomas. „Visgi ateinant į bet kurį verslą reikia turėti lėšų jam vykdyti. Jeigu nėra lėšų, negali būti ir susitarimo. Čia lyg ateitų į namus žmogus ir sakytų „duokite automobilį, o po metų sumokėsiu kažkiek nuomos mokesčio. Bet šiandien nieko – tik važinėsiu“, – savo poziciją iliustravo verslininkas.

Anot pašnekovo, įvykus avarijai, sugedus laivui nėra jokių garantijų, kad jis bus aptarnaujamas. „Po to gausime kur nors prie Rusnės numestą laivą, kurio operatoriai prašys jį pasiimti, nes nėra lėšų patiems parsivežti. Vykdėme tą veiklą, žinome, kad tam reikia kapitalo. Yra darbuotojai, kuras, ypatingi atvejai, gedimai, kai gali prireikti buksyro, kurį reikia dengti“, – aiškino A. Eitutis.

Atėjus valstybinei įmonei, tarkime, Vidaus vandens kelių direkcijai, vyro teigimu, būtų kita kalba – tai didelė institucija, turinti savo kapitalą, steigėją. O kai kreipiasi fizinis asmuo be pinigų, viskas daug sudėtingiau.

„Iniciatyvumas yra puiku, sveikintina, bet, kaip suprantame, šie žmonės dabar neturi investicinių lėšų. Reikia pritraukti partnerį, turintį tų lėšų, arba gauti valstybinės institucijos, savivaldybių paramą. Pinigai ne kosminiai, bet vis tiek juos reikia turėti. Imtis avantiūros su pažadu į ateitį man – panašu, kaip atiduoti transporto priemonę į metalo laužą. Garantijos lygis, tikriausiai, būtų toks pat“, – optimizmu netryško A. Eitutis.

Poreikis maršrutui yra

Verslininkas pridūrė, kad laivai šiuo metu stovi Kauno žiemos uoste, Vilijampolėje. O niša šiam verslui tikrai yra. „Smiltynės perkėla“, pavyzdžiui, šiemet neorganizuoja kelionių iš Klaipėdos į Nidą.

„Aistė“ ir „Kristė“ (iškeltos kairėje) geresnių laikų laukia Kauno žiemos uoste / VVKD nuotr.

„Vykdyti tokias keliones galima, be to, tai yra istorinė transporto priemonė, senesnė nei 50 metų. Kai buvome paleidę 2010 metais, žmonės specialiai atskrisdavo praplaukti net iš Vokietijos, Švedijos, nes tokią galimybę anksčiau buvo matę tik Baikalo ežere“, – pasakojo A. Eitutis.

Ir nors „Raketos“ sunaudoja daugiau kuro nei kiti laivai, pašnekovas pažymėjo, kad proporcingai kyla ir greitis, trumpėja kelionės laikas. „Daug yra priežasčių, kodėl projektas priduso, bet, ko gero, pagrindinė – kad negyvenu Kaune, negaliu tam skirti pakankamai laiko“, – tvirtino vilnietis laivų savininkas.

Kaunas pasiruošęs remti

Kauno vicemeras Povilas Mačiulis informavo, kad aktyvūs jurbarkiškiai buvo išklausyti, tačiau atvyko nesuderinę su savininku nuomos detalių. Atsiradus daugiau konkretumo, savivaldybės požiūris būtų kitoks: „Teikti piniginę paramą tikrai svarstytume – ne pirmas maršrutas, prie kurio įgyvendinimo prisidedame.“

Kauno miesto savivaldybės Plėtros programų ir investicijų skyriaus vedėjas Tadas Metelionis „Kas vyksta Kaune“ antrino, kad pateikus labai aiškų verslo planą ir skaičiavimus, kiek kainuotų bilietai, savivaldybė būtų linkusi prisidėti prie tokio projekto.

„Įvertinus visus kaštus, būtų galima svarstyti, kokią dalį bilieto kainos galėtų dengti savivalda, kad gyventojams kelionė būtų tikrai patraukli. Tačiau toks maršrutas labai aktualus turėtų būti ir kitoms savivaldybėms – Neringos gal net labiau nei Kauno, nes iš laikinosios sostinės žmonės būtų atplukdomi į Kuršių neriją, kur leistų laiką“, – kalbėjo T. Metelionis.

Jis taip pat patikino, jog Kaunas paramą skirti galėtų dar šį sezoną. „Kaip savivaldybė, esame labai greiti, lankstūs ir, matydami naudą miestui, operatyviai priimame sprendimus. Jeigu reikia, parengiame reikalingas programas – pagal vieną iš jų per skrydžius, tarkime, miestui yra organizuojama rinkodara. Instrumentai teisiniai yra – tereikia aiškaus pasiūlymo“, – sakė Kauno savivaldybės atstovas.

Neringos meras pirktų bilietus

Neringos meras Darius Jasaitis „Kas vyksta Kaune“ teigė, kad apie iniciatyvą pajūrio valdininkai taip pat žino ir nori, kad krantai Kaunas-Nida būtų sujungti.

„Be abejo, Neringa suinteresuota tokio maršruto gyvavimu. Norintiems prikelti maršrutą jurbarkiškiams pasakiau, kad savivaldybė tikrai remtų, bet biurokratinės procedūros iniciatyvai paremti užtruks apie 2-3 mėnesius. Reikėtų keisti strateginį planą, tada daryti biudžeto korekcijas ir atrasti pinigų.

Taip pat – organizuoti viešojo pirkimo konkursą tokio objekto finansavimui, kuriame privaloma sudalyvauti abiem pusėms. Daug kas priklauso nuo verslo ir esant realiam pasiūlymui imtumėmės svarstyti nedelsiant, bet gali būti, kad parama „Raketos“ operatorius pasiektų jau tik kitais metais“, – dėstė D. Jasaitis.

Vis dėlto politinis noras remti, anot Neringos mero, yra. „Tai sakau net ne savo, o visos Neringos savivaldybės tarybos vardu. Kiti klausimai – kiek pinigų, per kiek laiko reikia“, – konkretumo trūkumą taip pat įvardijo pašnekovas.

Šios informacijos Neringos valdininkai neturi, tačiau toks maršrutas bet kuriam miestui kuria pridėtinę vertę, ypač Neringai. Jau nekalbant apie nostalgijos faktorių – D. Jasaitis prisiminė pats vaikystėje keliavęs į Nidą laivu. Jeigu „Raketa“ vėl plukdys, jis asmeniškai žadėjo nusipirkti penkis bilietus.

Kol verslininkai ir savivaldybės ieško sprendimų, reguliaraus vandens maršruto į Nidą nei iš Kauno, nei iš Klaipėdos nėra / Archyvo nuotr.

Deja, šiemet Neringos meras praskrieti Nemunu tikriausiai jau negalės. V. Vaitonės teigimu, dabar Lietuvoje iš esmės nėra kitų maršrutui tinkamų – pakankamai greitų, talpių, seklumas įveikti galinčių – laivų.

„Šį sezoną tokios transporto priemonės jau nesugaudysi ir nuplaukti į Nidą praktiškai nerealu“, – tvirtino V. Vaitonė. Tačiau, savivaldybėms parodžius palankumą, planus jurbarkiškiai ryžtingai pasilieka kitiems metams – tada jau bus ir kita kalba.

74 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Ramučių gyventojai nebeištvėrė: reikalauja griebtis veiksmų nedelsiant arba užsidaryti visai

Tartasi dėl automagistralės rekonstrukcijos ties Kaunu

Kaunas skelbia konkursą: ieško, kas įrengs informacinius ekranus vairuotojams

Vaizdo registratorių naudotojams - naujos taisyklės

Atskleidė dingstančios elektros priežastį: daugeliu atvejų kalti ūkininkai

Vienoje gražiausių Kauno vietovių pataria lankytis kuo dažniau: oras čia gydo

Kauną garsinančio „Uokso“ įkūrėjai nusitaikė į verslo elitą: atidarė naują restoraną

Paaiškėjo, kiek gyventojų jau įsirengė dūmų detektorius: ugniagesiai dar vaikščios į namus

Kaune atnaujinama dalis mikroautobusų maršrutų trasų

Šiurpi nelaimė: traukinys mirtinai sužalojo jauną vaikiną