Motiną pagalve uždusinusio kauniečio istorija: smerkti ar užjausti? | Kas vyksta Kaune

Motiną pagalve uždusinusio kauniečio istorija: smerkti ar užjausti?

DELFI nuotr.

Ketvirtadienį portale „Kas vyksta Kaune“ paskelbus straipsnį apie tai, kad kaunietis, beveik prieš metus pagalve uždusinęs savo sergančią motiną, išgirdo nuosprendį, skaitytojai diskutavo: ar vyras vertas būti smerkiamas, ar priešingai – jį reikia užjausti?

Nuomonės pastaraisiais klausimais aprėpė gerokai platesnį kontekstą nei tik smerkti ar užjausti. Daugelis pasisakiusiųjų pirmiausiai pastebėjo laiku tinkamai nesuvaidintą valstybės institucijų rolę, kai slaugant ligos ištiktą artimąjį sulaukiama menkos arba nesulaukiama jokios pagalbos.

Portalo skaitytoja Bernadeta rašė: „Visos priemonės padėti sunkiems ligoniams ir jų artimiesiems egzistuoja formaliai, o praktikoje nevaikštančiam ligoniui gali net neskirti nei neįgalumo, nei slaugos. Gydytojai tėra biurokratai, daro tai, kas yra politkorektiška, o ne tai, ko reikalauja žmogiškumas“, – savo nuomonę dėstė kaunietė.

Pasak kai kurių diskusijos dalyvių, jauno vyro gyvenimas slaugant sergančią motiną daugybę metų, buvo baisesnis už kalėjimą – jis paaukojo dalį jaunystės, paskirdamas ją ligonei slaugyti. „Vietoj to, kad džiaugtųsi gyvenimu ir kurtų savo aiteitį, rūpinosi motina, o likusią dalį praleis kalėjime, nes tie, kas turėjo jam pagelbėti, išsisuko nuo atsakomybės“, – kritiką valstybės politikai žėrė kauniečiai.

„Labai daugiaprasmė padėtis – visaip galime į tai pažvelgti. Tas zmogus yra mūsų įstatymų ir valdininkų auka. Ne dėl to, kad jie kažka padarė, o todėl, kad jie nieko nepadarė“, – pridūrė Ugnė.

Tačiau tarp internautų atsirado ir tokių, kurie sakė, jog pagalba, pavyzdžiui, medikų taip pat būna ne visada naudinga ligotam žmogui. Skaitytoja Ilona prakalbo apie išgyventą patirtį, kai ligoninėje gydant jos senelę esą buvo paskirti vaistai, nuo kurių pasireiškė šalutinis poveikis.  „Nė vienas gydytojas  nė pirštelio nepajudino, kad gydymas būtų pakeistas, o sveikatai padaryta žala – ištaisyta kiek įmanoma. Dabar, tiesiai šviesiai sakant, pati mielai apsikeisčiau vieta su tuo nubaustu vyru dėl to, kad neapgyniau savo senelės ir neišgelbėjau jos“, – emocijų nestokojo moteris.

Kauniečiai Romualdas ir Martynas sakė, jog bausmės laikotarpis pagalve motiną uždusinusiam vyrui yra kiek per neteisingas lyginant su tokiais atvejais, kai, tarkime, neblaivus vairuotojas važiuodamas po nakties linksmybių ryte negyvai partrenkia per perėją einantį pėsčiąjį – tuomet jis gauna lygtinę bausmę, o šiuo atveju teks kalėti devynerius metus.

„Nubaudė, o problema liko net nepajudinta. Visiškai neadekvatu sodinti jį 9 metams. Jis jau pats kaip kalėjime 15 metų jautėsi“, – nuomones dėstė jie.

„O aš jo negaliu pateisinti, juk motina jį pagimdė, užaugino. Ar lengva buvo? Kiek didvyriškų mamų slaugo savo neįgalius vaikus? Nekankina jų, nedusina. Tam žmogui reikėjo kreiptis pagalbos į socialinius darbuotojus, atiduoti mamą į prieglaudą. Dar kažkokių humaniškų būdų ieškoti. Tik ne šitaip. Netikiu, kad nebuvo jokių kitų būdų. Suprantu,kad labai sunku slaugyti žmogų. Kartais nepakeliamai sunku. Bet žmogžudystės pateisinti negaliu ir tiek. Nejaugi jūs nors vienas galėtumėte taip su savo tėvais pasielgti? Nepateisinu jo ir tiek, negaliu“, – savo poziciją išsakė skaitytoja Jolita.

Išgirdusi pastarąją nuomonę Ilona įvardijo galimai pasitaikančius atvejus, kurie nupiešia šiurpią slaugos ligoninių realybę. „Kiek Lietuvoj tokių, kurie žudo senus ir slaugomus žmones ne tik laisvi vaikšto, bet ir dirba slaugos įstaigose? Kiek tokių gydytojų, kurie tik kenkia vaistais, ar daro daug didesnę žalą – mirtinai nualina, nukankina seną slaugomą žmogų, nesistengdami nepakenkti sveikatai, o pakenkus – daryti kas reikia, kad žalos augimas būtų kuo skubiau sustabdytas bei padaryta žala būtų ištaisyta kiek įmanoma?“, – retoriškai klausė moteris.

Išgirdusi kaunietės Jolitos pamąstymus, skaitytoja Rasa stojo ginti nuteistojo vyro pusę stebėdamasi, kaip jis pats atlaikė tokią naštą: skurdas, jokios pagalbos. Vienas pats. Linkiu, kad jums netektų slaugyti dimensinių artimųjų. Žinau ką tai reiškia, – pridūrė ji.

Pasak portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojos Reginos, jei vyrą uždarė ne į psichiatrijos ligoninę, o skyrė devynerius metus kalėti, esą galimai jis suprato, ką daro, ir tokiam žmogui negali būti jokio gailesčio. „Dar mažai metų gavo už žmogaus gyvybės atėmimą. Kraupu, motinai, kuri pagimdė, užaugino, atimti gyvybę“, – piktinosi internautė.

Virginijos teigimu, vyrui geriausia išeitis būtų buvusi paguldyti sergančią motiną į slaugos ar senelių namus, tokiu atveju ji esą būtų gyva iki šiol. „Šiuo atveju aš jį palaikau, labai gaila žmogaus.  Jei jau tenka slaugyti būtinai turi būti suteikta psichologinė pagalba. Per mènesį gali pats išprotėti. Kas su tuo nesusidūrė, nesupras. Buvimas slaugos namuose kainuoja 900 eurų per mėnesį. Tai – kosminė suma, bet kuriam žmogui“, – teigė kaunietė Margarita.

Kiti diskusijos dalyviai taip pat pritarė, jog artimąjį slaugyti be jokios pagalbos – sunku, tačiau, vis dėlto žudyti motinos nereikėjo, reikėjo ieškoti pagalbos.

„Gaila motinos – tokiu būdu teko mirti, bet gaila ir sūnaus, nes vyrui slaugyti moterį reikia kantrybės ir sveikatos. Tačiau jis turėjo rasti išeitį –  kažkur ją patalpinti. Čia – jo klaida. Bet pažvelgus iš humaniškosios pusės, kalėjime praleis per daug“, – įvairiapusį požiūrį dėstė skaitytoja Jūratė.

Kaunietis Giedrius pridūrė: „Jei Lietuvoje būtų priimtas eutanazijos įstatymas, leidžiantis palengvinti artimojo agoniją, žmogus nebūtų laikomas žudiku“, – kalbėjo jis.

Primename, kad praėjusių metų birželio mėnesį savo motiną pagalve uždusinęs šachmatų meistras Aleksabdras Jegorovas ketvirtadienį išgirdo nuosprendį. Už padarytą nusikaltimą vyras kalės devynerius metus. Visą teismo posėdį neprataręs nė žodžio, jo pabaigoje išgirdęs bausmę kaunietis su sprendimu sutiko.

Klausiame skaitytojų: ką apie šią situaciją manote Jūs: smerkiate ar užjaučiate nuteistąjį?

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA