Vienas didžiausių šalies komercinių bankų „Danske Bank“ patvirtino planus trauktis iš Lietuvos ir kitų Baltijos šalių, tačiau tikina, kad paslaugų centrai Vilniuje liks. Bankas pranešė, kad iš Baltijos šalių trauksis palaipsniui, pirmiausiai nustos teikti paslaugas naujiems klientams.
Siekdama suvienodinti verslo modelius užsienio rinkose, „Danske Bank“ grupė paskelbė atnaujintą strategiją Baltijos šalims. Joje numatyta, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje „Danske Bank“ fokusuosis išskirtinai į Šiaurės šalyse įsikūrusių ir Baltijos šalyse veiklą vykdančių įmonių bei globalių korporacijų aptarnavimą.
„Danske Bank“ grupė siekia stiprinti pozicijas Šiaurės šalių rinkose, taigi atitinkamai veiklos strategiją pritaikome ir Baltijos šalyse. Suvienodindami klientų aptarnavimo modelius užsienyje, galėsime labiau išnaudoti savo patirtį bei globalias paslaugas ir sprendimus“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas Frederik Bjørn, „Danske Bank“ grupės Tarptautinės verslo bankininkystės vykdantysis viceprezidentas.
Pasak jo, šiais pokyčiais siekiama pasiūlyti vieningas bankines paslaugas ir klientų aptarnavimo modelį, kuris Baltijos šalyse būtų toks pat, koks yra, pavyzdžiui Vokietijoje ar Lenkijoje. „Šis sprendimas, žinoma, turės įtakos verslo apimtims Baltijos šalyse, tačiau veiklos mažinimas vyks palaipsniui, o vietiniai klientai kurį laiką bus aptarnaujami kaip įprasta. Savo esamus įsipareigojimus klientams vykdysime kaip sutarta“, – teigia Frederik Bjørn.
Pasitraukimas vyks palaipsniui: ką reikia žinoti klientams?
Pasitraukimas iš vietinio verslo ir privačios bankininkystės segmentų vyks palaipsniui. Visų pirma tai reiškia, kad bankas neteiks paslaugų naujiems klientams.
Vietiniai verslo ir privačios bankininkystės klientai kurį laiką bus aptarnaujami įprastai, bankas vykdys visus savo įsipareigojimus. Paskolos bus aptarnaujamos pagal sutartyse numatytas sąlygas, liks galioti indėlių bei kitų paslaugų teikimo sutartys. Kasdienės bankininkystės paslaugos taip pat bus teikiamos iki atskiro informavimo. Vis dėlto, verslo santykiai su klientais nebus plečiami, nebus sudaromos naujos finansinių paslaugų sutartys.
Šiuo metu klientai neturi imtis jokių veiksmų. Apie paslaugų pokyčius bankas klientus informuos iš anksto.
IT paslaugų centras liks
Pranešime teigiama, kad „Danske Bank“ paslaugų centrų plėtrai Lietuvoje naujoji strategija įtakos neturės.
„Lietuvoje veikiantys IT ir globalių paslaugų centrai aptarnauja visą „Danske Bank“ grupę ir yra itin svarbūs paslaugų teikimo grandinėje. Čia kuriami inovatyvūs bankininkystės sprendimai, užtikrinantys, greitą ir kokybišką mūsų klientų aptarnavimą“, – sako Frederik Bjørn.
„Danske Bank“ IT ir Globalių paslaugų centrų plėtra Lietuvoje vyks kaip planuota. Šiuo metu „Danske Bank“ paslaugų centruose dirba 2300 įvairios kvalifikacijos specialistų.
Gandai apie pasitraukimą
Trečiadienį vakare naujienų agentūra BNS pranešė, kad antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ Lietuvos filialas penktadienį ketina pranešti apie planus pasitraukti iš Lietuvos ir galbūt visų Baltijos šalių. Tai BNS patvirtino du tarpusavyje nesusiję šaltiniai.
„Danske Bank“ 2016 metais Baltijos šalyse jau atsisakė mažmeninės bankininkystės verslo. Jis Lietuvoje ir Latvijoje buvo perleistas „Swedbank“ grupei. Neatmetama, kad „Danske Bank“ verslo ir privati bankininkystė taip pat gali būti perduota šiai grupei.
Estijos finansinės priežiūros tarnyba vasario pabaigoje pareiškė įtarianti „Danske Bank“ filialą Estijoje apgavus tarnybą ir svarstanti galimybę pradėti jo filialo atžvilgiu patikrinimą dėl pinigų plovimo. Didžiosios Britanijos leidinys „The Guardian“ skelbė, kad per „Danske Bank“ Estijos filialą plauti pinigai buvo susiję su Rusijos prezidento Vladimiro Putino giminaičiais ir Rusijos saugumo tarnybos FSB darbuotojais.
Kovo pabaigoje tarnyba pareiškė, kad dėl „Danske Bank“ banko turės spręs Danijos finansų priežiūros tarnyba.
Kovo viduryje iš „Danske Bank“ pasitraukė vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas – jis perėjo dirbti į turto valdymo bendrovę „INVL Asset Management“.
„Danske Bank“ Lietuvos filialas pernai iš pagrindinės veiklos (verslo ir privačios bankininkystės) uždirbo 6,7 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 27 proc. mažiau nei 2016 metais, kai jis siekė 9,2 mln. eurų. Filialo paskolų portfelis per praėjusius metus sumenko 4 proc. ir gruodžio pabaigoje buvo 703 mln. eurų, indėlių portfelis išaugo 9 proc. iki 963 mln. eurų.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
