Laisvės alėjoje atsiras ledinių šviesų spiralė, kurios pagrindinė idėja – viltis

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Jau greitai Kaune bus atiduota duoklė dar vienai iškiliai asmenybei, kurios darbai sudėtingu II-ojo Pasaulinio karo laikotarpiu išgelbėjo gyvybę tūkstančiams Kaune buvusių žydų. Ne visi kauniečiai žino, kad kalbant apie Japonijos konsulo Čiunės Sugiharos drąsą gelbėjant žydų tautybės žmones nuo Holokausto, būtina paminėti ir išvien su juo Kaune veikusį Nyderlandų garbės konsulą Jan Zwartendijk (Janą Zvartendeiką), be kurio šis gelbėjimo planas negalėjo būti įgyvendintas.

Mat vadinamosios Č. Sugiharos išduotos „Gyvybės vizos“ buvo tik leidimai keliauti tranzitu į Japoniją, o iš ten – į tuo metu Nyderlandų karalystei priklausiusią Kiurasao salą, į kurią vizas išdavė jau minėtas J. Zvartendeikas. Galutinio tikslo viza buvo būtina, norint išvykti iš Lietuvos, o tranzitinės vizos lengvino sudėtingą kelionę per tuo metu jau kariaujančią Sovietų Sąjungą.

Idėja derinta ketverius metus

Po ketverių metų derinimo idėja pastatyti monumentą žydų gelbėtojui Kaune pagaliau virs tikrove. Šiandien Kaune įsikūrusioje bendradarbystės ir mažų biurų erdvėje „Happspace Arka“ partneriai Lietuvoje, Kaune ir Nyderlanduose pristatė būsimo monumento projektą bei papasakojo visą ilgai trukusią idėjos įgyvendinimo istoriją.

Kaunas ne kartą įrodė, kad miestas yra stiprus tada, kai stiprus jo turinys ir kai miestas sugeba tą turinį parodyti kitiems“, – ketvirtadienį pristatant planuojamą monumentą kalbėjo Kauno vicemeras Simonas Kairys.

Monumentą tarpukario Nyderlandų garbės konsului J. Zvartendeikui inicijuoja šios šalies ambasada, prie jos įgyvendinimo prisideda Lietuvos Vyriausybė, Kauno savivaldybė bei olandų bendrovė „Philips“.

Jis bus pastatytas centrinėje miesto pėsčiųjų gatvėje – Laisvės alėjoje, ties 29 numeriu pažymėtu pastatu, kuriame tarpukariu veikė olandų bendrovė „Philips“ – jos atstovu Lietuvoje, o taip pat garbės konsulu ir buvo J. Zwartendijkas. Šiuo metu pastate įsikūręs knygynas-kavinė „Knygų ministerija“.

Bendra projekto vertė siekia 150 tūkst. eurų, didžiąją dalį šios sumos suteikia Nyderlandų vyriausybė. Prie projekto taip pat prisideda Lietuvos Geros valios fondas, bendrovė „Philips“, Kazickų šeimos fondas.

Spiralės formos šviesos girlianda – vilties simbolis

Olandės šviesos menininkės Giny Vos (Džini Vos) sukurtas monumentas – spiralės formos šviesos ratas, kuris reprezentuoja J. Zvartendeiko išduotas „Vizas gyventi“. Šie dokumentai sudarė galimybę Č. Sugiharai Kaune išduoti tranzitines Japonijos vizas, išgelbėjusias iki dešimties tūkstančių žydų gyvybes.

Monumentą sudaro individualios šviesos lazdelės – kiekviena jų simbolizuoja žmogų, kurio gyvybę padėjo išsaugoti vizos. Šios lazdelės sujungtos į vientisą juostą, sudarančią šviesos spiralę. Ji išsidėstys aplink vieną iš Laisvės alėjos liepų, kuri, simboliška, auga tiesiai priešais buvusio Turizmo informacijos centro, kuriame jau netrukus įsikurs „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ („KEKS 2022“) biuras, langus.

Kaip pasakojo menininkė, į monumentą sumontuoti šviesos diodai, kurių ryškumas ir mirgėjimo dažnis bus skirtingas, todėl tai bus dinamiška instaliacija. Jos apšvietimui pasirinkti įvairūs melsvų, rausvų bei balkšvų atspalvių tonai.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky svarstė, kad patraukli meninė instaliacija padės atkreipti dėmesį į už jos slypinčią istoriją ir paskatins žmones susipažinti su šiuo istorijos tarpsniu.

„Mes kalbame apie tai, kad mums užtruko ketverius metus įgyvendinti projektą. (…) Bet kokia tai yra smulkmena, palyginti su šešiais milijonais, nužudytais karo metais. Šeši milijonai, kurie pradingo. J. Zvarteindeikas išgelbėjo apie 6 tūkstančius, ir tai yra labai daug dėl to, kad jeigu kas nors išgelbėtų nors po vieną, nebūtų tų šešių milijonų“, – svarstė žydų bendruomenės vadovė.

Džiugina, kad atsisakyta realistinio monumento

Asmeniškai itin daug prie šio projekto įgyvendinimo Kaune prisidėjęs Nyderlandų ambasadorius Lietuvoje Bertas van der Lingenas išreiškė viltį, kad instaliacija taps paskatinimu šalyje apsilankyti ir olandų turistams bei padės kurti balansą tarp dviejų Holokausto tragedijos pusių – dalyvavusiųjų žydų žudynėse ir tų, kurie gelbėjo šios tautybės žmones.

„KEKS 2022“ programos direktorės Virginijos Vitkienės teigimu, Kaunui svarbu „atnaujinti savo atmintį“ ir prisiminti daugiakultūrę miesto istoriją, kuri dažnai pamirštama ir ne visai teisingai interpretuojama – Kaunas vadinamas išskirtinai lietuvišku miestu, nors prieš šimtą metų čia gyveno daugybės tautybių žmonės ir buvo kalbama net penkiomis kalbomis – lietuvių, jidiš, rusų, lenkų ir vokiečių.

Ji džiaugėsi, kad įprasminti J. Zvartendeiko veiklai pasirinkta abstrakti instaliacija, o ne realistinė asmens skulptūra. „Tai, ką jis padarė, yra gerokai svarbiau už tai, kaip jis atrodė“, – sakė V. Vitkienė.

Projektui gautas Lietuvos dailininkų sąjungos ir Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus, Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo komisijos pritarimas, taip pat jis suderintas su Laisvės alėjos rekonstrukcijos projekto autoriumi architektu Šarūnu Kiaune.

Atidaryti monumentą planuojama šių metų birželį.

Mažai žinoma istorija dėl didelio kuklumo

Skirtingai nei Č. Sugiharos, J. Zvartendeiko nuopelnai ne tik Lietuvoje, bet ir Nyderlanduose žinomi nedaug. Viena iš to priežasčių – paties garbės konsulo kuklumas ir įsitikinimas, kad tai, ką darė jis, būtų padaręs bet kuris doras pilietis.

Rygoje rezidavęs Nyderlandų ambasadorius 1940 metų gegužę, jau po Nyderlandų kapituliacijos prieš nacių Vokietiją, Nyderlandų garbės konsulu Lietuvoje paskyrė olandų įmonės „Philips“ atstovą Kaune J. Zvartendeiką.

Prasidėjus sovietų okupacijai, į Lietuvą iš Vokietijos ir SSRS okupuotų teritorijų atvykę žydai pajuto artėjantį pavojų ir ieškojo būdų ištrūkti iš Lietuvos. Netrukus J. Zvartendeikas pradėjo išdavinėti vizas – į užsieniečių pasus įrašydavo, kad jie vyksta Nyderlandų užjūrio teritorijon. Toks įrašas buvo pagrindas Č. Sugiharai išduoti tranzitines Japonijos vizas.

1940 metų rugpjūčio pradžioje sovietų valdžia užsienio šalių atstovybes uždarė ir J. Zvartendeikas su šeima – žmona ir dviem vaikais – turėjo išvykti iš Lietuvos bei grįžti į Nyderlandus.

4 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Kalniečių parko atidarymo proga – nemokamas filmo „100 metų kartu“ seansas

Su 16-mete Kaune pramogavęs turtuolis A. Perezas JAV sėdo už grotų

Į telefonus įlindusiems pėstiesiems ir beatodairiškiems vairuotojams ruošia apynasrį

Nužudymu kaltinamam M. Mažeikai-Asilui sušvelninta kardomoji priemonė

Skirtingi mastai: „Sūduva“ uždirbo daugiau premijų nei „Žalgirio“ krepšininkai

Policija vis dar aiškinasi, kas sužalojo „BMW“ sėdinčios mergaitės koją

Kaune kapitališkai sutvarkytos gatvės vėl išraustos

Reikalinga kauniečių pagalba: ieškomas žmogus už gėrimus nesumokėjo 9,4 tūkst.

Ramučių gyventojai nebeištvėrė: reikalauja griebtis veiksmų nedelsiant arba užsidaryti visai

Tartasi dėl automagistralės rekonstrukcijos ties Kaunu