Statybų Kauno rajone iššūkiai: neapdairus planavimas ir darželių trūkumas

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Ketvirtadienį Raudondvario dvare rinkosi valstybės institucijų ir Kauno rajono savivaldybės atstovai, architektai, kurie aptarė nekilnojamojo turto (NT) vystymo rajone pokyčius bei kylančius iššūkius. Jų viename tankiausiai apgyvendintų Lietuvos rajonų netrūksta, nors pranešėjai rado ir kuo pasidžiaugti.

Į dvi sekcijas padalinta konferencija atidaryta Kauno rajono savivaldybės mero Valerijaus Makūno sveikinimo žodžiu, o devynis pranešimus skaitė Aplinkos apsaugos ministerijos, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA), Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos (LKAS), įvairių Kauno rajono savivaldybės administracijos skyrių, bendruomenių atstovai.

Investuotojus atbaido politikos nenuoseklumas

LNTPA direktorius Mindaugas Statulevičius džiaugėsi, kad NT vystytojų aktyvumas Kauno mieste ir regione labai sustiprėjęs, trečdalis asociacijos narių yra iš Kauno. Anot jo, savivalda šiuo metu daugiausia galių turi planuojant užstatymą ir vykdant mokestinę politiką, ribojantis veiksnys – tai, kad žemės pati nevaldo. Atitinkamai, vienas svarbiausių Seimo darbų yra daugiau galių telkti savivaldybės rankose.

Asociacijos vertinimu, Kaunas suburia vis daugiau investuotojų dėmesio, tiek kalbant apie gamybą, tiek apie komercinę ir gyvenamąją statybą. M. Statulevičius, kitaip nei įprasta manyti, pažymėjo, kad Lietuvoje NT vystymas nėra koncentruotas: „Nedominuoja Vilnius, esame policentriška valstybė.“

LNTPA direktoriaus teigimu, vienos didžiausių paskatų NT vystytojams veikti Lietuvoje – gerėjanti ekonominė situacija, NT paklausa ir palankios investavimo sąlygos. „Didelis darbas daromas „Investuok Lietuvoje“ – tai jaučia Kaunas, Vilnius, Klaipėda ir mažesni miestai. Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) nėra sukoncentruotos didžiuosiuose miestuose. Iš kitos pusės, didžiausios kliūtys pas mus įgyvendinti daugiau NT projektų – nuoseklios politikos trūkumas, gyventojų lūkesčiai“, – dėstė M. Statulevičius.

Patraukli darbo jėga

Pranešėjas pastebėjo, kad daugumoje miestų ir regionų mažėjant gyventojų skaičiui, Kauno rajonas vienas iš nedaugelio šią tendenciją paneigia. Užsienio investuotojų pritraukimas jau davė rezultatų – ne tik jaunos šeimos, bet ir į gimtinę grįžtantys gyventojai kuriasi būtent Kauno rajone.

„Dėl plėtros laimi ne tik komercinio NT vystytojai – į LEZ ateinanti gamyba sukuria tiek verslo centrų, tiek gyvenamųjų pastatų poreikį. Didesnį atlyginimą gaunantys žmonės ieškos kokybiškesnio būsto, kurį miestas ir rajonas galės pasiūlyti. Kaip meras sakė, tai vienas karščiausių taškų – tendencijos patvirtina šį teiginį“, – kalbėjo M. Statulevičius.

M. Statulevičiaus teigimu, besiplečiant gamybai išlošia visas regionas / R. Tenio nuotr.

Pereidamas prie miesto, LNTPA vadovas minėjo, kad būsto įperkamumas Kaune yra vienas geriausių Lietuvoje, o plėtros galimybių verslo centrams apstu – per ateinančius dvejus metus biurų plotą planuojama išplėsti apie 90 tūkst. kv. m.

„Ne paslaptis, kad Kaune kuriasi tos kompanijos, kurios eina ne į metropolius, o mažesnius miestus, regionus dėl pigesnės darbo jėgos. Kaunas taip pat universitetinis miestas – tai traukia paslaugų ir informacinių technologijų (IT) kompanijas kurtis čia. Viena opiausių renesansą išgyvenančios laikinosios sostinės, problemų – laikinasis apgyvendinimas. 1200 kambarių viešbučiuose tikrai mažokai“, – tvirtino M. Stasiulevičius.

Neretai planuojama ir statoma stichiškai

Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Mindaugas Kruopis ir vyriausioji architektė Jurgita Sakalauskienė pristatė sunkumus, su kuriais susiduriama sparčiai užstatant regioną. Anot pranešėjų, NT vystytojai, naujam gyvenamajam kvartalui išrinkę vietą su gerai išvystyta infrastruktūra (kaip Giraitė ar Užliedžiai), kuria tokius projektus, kurie patrauktų potencialių gyventojų dėmesį, tačiau juose menkai atsižvelgiama į esamą ir būsimą užstatymą, architektūrinį kontekstą, patogų judėjimą.

Įprastas reiškinys Kauno rajone – dėl saugumo užtvertas naujo kvartalo kelias iš abiejų pusių išdygusiais namais, kurio gale – 12 m skersmens apsisukimas. Dėl tokio planavimo, pasak J. Sakalauskienės, rajono savivaldybė tapo akligatvių kraštu. Pasekmės – vaikai vaikšto labai sudėtingais maršrutais, greitoji medicinos pagalba tampa lėtąja, ugniagesiai ir kitos specialiosios tarnybos neranda, kaip privažiuoti.

Vyriausiosios savivaldybės architektės teigimu, jaukumą bei saugumą formuoja ne tik užtvaros, bet ir greičio kalneliai, ženklai, apšvietimas, galiausiai – visi gyventojai įsirengs signalizacijas.

„Galbūt reikėtų numatyti daugiau automobilių parkavimo vietų. Mieste dalis gyventojų gali naudotis ir naudojasi viešuoju transportu. Tuo tarpu kaime, rajone važinėjama nuosavais automobiliais – daugelis gyventojų jų turi po du ar daugiau. Savivaldybė reikalauja 12 m pločio gatvių dėl to, kad būtų galima numatyti nutiesti šaligatvį, pasodinti medį, suformuoti parkavimo vietas“, – jai antrino M. Kruopis.

Derėtų atsižvelgti į kontekstą

J. Sakalauskienė tikino, kad pastato projektavimo atvejais, visgi, labai retai urbanistikos skyriaus specialistai sako „ne“. „Kaip pastatas atrodys – architektų reikalas. Tačiau teritorijų planavimo įstatymas reikalauja vertinti kontekstą – reikia žiūrėti, kas yra aplinkui. Jeigu teritorija užstatyta sodybinio tipo pastatais, jų neleisime griauti ir statyti vienbučių, dvibučių blokuotų namų – vadinamųjų „traukinių“, – projektavimo ir vertinimo subtilybes aiškino pranešėja.

Kategoriškai tokie projektai neatmetami, tačiau aptariamas architektūrinis sprendimas, pažymėjo J. Sakalauskienė, labiau tinka prie intensyviai naudojamų transporto arterijų, kur gyventojus vizualiai ir akustiškai atskiria nuo eismo, gyvenimą trikdančių veiksnių.

J. Sakalauskienė (centre) turėjo nemažai kritikos ir pasiūlymų gyvenamųjų kvartalų projektuotojams / R. Tenio nuotr.

Rajono savivaldybės urbanistų patirtis rodo, kad „traukiniai“ sodybinio užstatymo teritorijose nepasiteisina. O išties kokybišką gyvenamąją aplinką kuria želdiniai, valantys orą, saugantys nuo triukšmo. Privalu naujai projektuojamose teritorijose įvesti ir daugiafunkciškumo – kurti laisvalaikio, sporto zonas.

„Gyvenamieji kvartalai neturėtų virsti vien gyvenamaisiais. Reikia paslaugų, švietimo bei kitų įstaigų – taip būtų iš dalies išvengta ir spūsčių, žmogui gyventi patogiau. Reikšmingi dviračių takai, vieninga kvartalo architektūra ir mažosios architektūros elementai“, – rajono planavimo politiką tikslino J. Sakalauskienė. Pranešėjai atskleidė, kad kompleksiškai į objektus žvelgiantys, trūkumams už akių užbėgti mėginantys savivaldybės specialistai dažnai nesutaria su NT vystytojais, tačiau visais būdais bando rasti kompromisus.

Seniūnijoms plečiantis, trūksta švietimo įstaigų

Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos Irenos Marcinkevičienės teigimu, nors rajone sparčiai rekonstruojamos ir kuriamos naujos ugdymo įstaigos (jų iš viso yra 68), vietų vaikams vis neužtenka. Taip yra dėl gerėjančios regiono demografinės situacijos, kuo pasigirti negali kitos savivaldybės – Kauno rajone per metus gimsta apie 1000 vaikų.

„Savivaldybės siekis – išsaugoti mokyklą, ikimokyklinio ugdymo įstaigą kuo arčiau vaikų. Kalbėti reikia apie tankiausiai apgyvendintas zonas, tas, kuriose vyksta didžiausia plėtra. Pirmiausia tai – Garliava“, – kalbėjo I. Marcinkevičienė.

Čia, vardino Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja, renovuotas vienas seniausių rajono darželių „Eglutė“, buvęs policijos pastatas Liepų gatvėje pritaikytas Jonučių darželiui – abu objektai atnaujinti savivaldybės lėšomis. Pokyčių sulaukė ir Jonučių progimnazija, Adomo Mitkaus pagrindinė mokykla, Garliavos sporto ir kultūros centras, Garliavos meno mokykla, kuri smarkiai išsiplėtė.

„Visgi, šių įstaigų dar nepakanka. jeigu 2017 m. į ikimokyklines grupes priimti 240 vaikų, o eilėje laukti liko 177, tai 2018 m. priėmus 184, liks laukti 304 vaikai. Tikslinga statyti pradinę mokyklą ir steigti darželio grupes, nes poreikis artimiausius 10 metų tikrai išliks. Rimta situacija ir Mastaičių zonoje. A. Mitkaus mokykla veikia išnuomotose patalpose – sutartis baigiasi, tad būtina statyti daugiafunkcį centrą. Parengtas planas, kurio vertė beveik 6 mln. eurų – ieškomi investuotojai“, – švietimo iššūkius nupasakojo I. Marcinkeviečienė.

Savivaldybė pasiruošusi rizikuoti

Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja pabrėžė, kad nepalankios ugdymo sąlygos susidariusios Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijoje – įstaigos pajėgumai viršyti, joje mokosi tiesiog per daug vaikų. Šią problemą planuojama spręsti pradines klases kuriant Aleksandro Stulginskio universiteto bendrabutyje.

Investicijos nukreiptos į Kačerginės pradinės mokyklos pertvarką, kurios vertė – beveik 3 mln. eurų, o naujos sporto salės reikia ir Zapyškio pagrindinei mokyklai. Anot I. Marcinkevičienės, aktualioje Raudondvario zonoje artimiausi darbai – Anelės ir Augustino Kriauzų mokyklos-darželio reorganizacija.

„Ypatingo dėmesio nusipelniusi Domeikavos zona, kuri smarkiai plečiasi link Lapių ir Užliedžių seniūnijų. Domeikavos gimnazijos pastatas rekonstruotas, iškilo naujutėlaitis stadionas. Pernai investuota ir į naują projektą – įsigyti du pastatai bei atidaryti darželiai Giraitėje, tačiau to nepakanka. Įsikūrus naujoms įstaigoms, padidėjo ir poreikis. Užliedžiuose vietos šiemet liks laukti apie 500 darželinukų“, – kalbėjo I. Marcinkevičienė.

Užliedžiuose itin sparčiai kuriantis naujiems gyventojams, švietimo įstaigų trūkumas bene opiausias / DELFI nuotr.

Investicijų ir dėmesio švietimui Kauno rajone, anot jos, skiriama labai daug. Savivaldybės atstovė skatino pačius gyventojus kurti daugiau sporto ir poilsio zonų prie privačių namų, daugiabučių kvartaluose, o investuotojus kvietė statyti, kurti ir gražinti augantį rajoną.

„Meras, rajono savivaldybės administracija, bendruomenės yra tam pasiruošusios – turime begalę švietimo įstaigų modelių, esame atviri įvairiems variantams. Mokyklas, darželius galima steigti privačių ar daugiabučių namų pirmuosiuose aukštuose – esame pasiruošę rizikuoti“, – drąsiai teigė I. Marcinkevičienė.

12 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Pirmadienio vakarą - iškilmingos žalgiriečių sutiktuvės (tiesioginė transliacija portale „Kas vyksta Kaune“)

Š. Jasikevičius: dabar visa Europa žino, kad „Žalgiris“ - aukščiausias lygis

Infarkto vertas mūšis: Kauno „Žalgiris“ paskutinėse Eurolygos rungtynėse nukovė principinius varžovus ir iškovojo bronzą!

Prieš lemiamą mačą su „Žalgirio“ krepšininkais susitiko D. Grybauskaitė

Skaitytojai piktinasi: dėl masinės šventės greitoji negalėjo pasiekti nukentėjusiojo

Kauniečiai šėlo naktinėje „viduramžių“ diskotekoje su DJ Sash! (foto)

Šiurpi naktis kelyje: neįgaliojo vežimėlyje partrenktas vyras atvežtas į Kauną

Santaką nutvieskė degančios skulptūros ir šventinis fejerverkas (foto)

Nuo sekmadienio - naujovės „Regitroje“ ir techninėje apžiūroje: kas laukia automobilių savininkų

Viduramžių šventė Kaune tęsiasi (sekmadienio renginių programa)