Į Paryžiaus parodą išvežtus paveikslus Kauno muziejus apdraudė 7 mln. eurų

NAUJAUSIOS ŽINIOS

Balandžio 9 d. Paryžiaus Orsė muziejuje buvo pristatyta trijų Baltijos šalių menininkų simbolistų paroda – „Laukinė dvasia. Simbolizmas Baltijos šalių mene“. Portalas „Kas vyksta Kaune“ kalbina Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorių Osvaldą Daugelį, kuris atskleidžia, kad iš Kauno išvežti 36 eksponatai apdrausti 7 milijonais eurų.

Valstybių 100-mečiams paminėti

Baltijos šalių parodos atidarymas Paryžiaus Orsė muziejuje (Musée d’Orsay) laikomas vienu svarbiausių Lietuvos, Latvijos ir Estijos 100-mečiams skirtų kultūrinės programos užsienyje renginių, juolab, kad šis muziejus yra vienas įžymiausių pasaulyje, per metus jį aplanko apie 3,5 mln. žmonių.

Parodą atidarė Prancūzijos Respublikos vadovas Emmanuelis Macronas, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Estijos Respublikos Prezidentė Kersti Kaljulaid bei Latvijos Respublikos Prezidentas Raimonds Vējonis.

Parodos atidarymo akimirkas išvysite čia:

Parodoje „Laukinė dvasia. Simbolizmas Baltijos šalių mene“ eksponuojami nuo XIX a. pab. iki 1918 m. sukurti simbolistų (tapytojų, grafikų, skulptorių) kūriniai. Jie suskirstyti ne pagal šalis, o pagal temas: mitologija, siela, gamta. „Trys šalys švenčia šimtmetį ir demonstruoja meną, sukurtą, kai tų šalių dar nebuvo. Menas atspindi kultūrinį atgimimą, pakilimą, prisidėjimą prie atskirų valstybių susiformavimo“, – akcentavo O. Daugelis.

Parodos atidarymas Paryžiuje./M. K. Čiurlionio galerijos nuotr.

Orsė – vienas žymiausių pasaulio muziejų

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius O. Daugelis teigė, kad šis įvykis – nepaprastos reikšmės.

„Istoriškai, pirmą kartą trys Baltijos šalys vėl pasirodė kartu Paryžiuje, po 1937 metų, kai Paryžiuje vyko pasaulinė paroda, joje, kaip žinia, buvo ir Baltijos šalių paviljonas. Orsė muziejus – vienas žymiausių ir didžiausių pasaulio muziejų, neįtikėtinai populiarus. Sekančią dieną po Baltijos šalių parodos atidarymo (antradienį, kai dauguma muziejų tądien Paryžiuje nedirba) prie muziejaus buvo sunku prieiti – milžiniškos eilės. Atnaujintose Orsė muziejaus salėse parodų sezonas prasidėjo būtent su Baltijos šalių ciklu, pasisekė, kad įėjimas lankytojus veda tiesiai link Baltijos šalių parodos. Mums pasisekė!“, – sakė O. Daugelis.

Parodos atidarymas. Kairėje – Brigitte Macron, viduryje – R. Rapetti, dešinėje – O. Daugelis./M. K. Čiurlionio galerijos nuotr.

Pašnekovas pažymėjo, kad apie parodą „Laukinė dvasia. Simbolizmas Baltijos šalių mene“ buvo rašoma Paryžiaus spaudoje, dėmesio ji sulaukė žinomame leidinyje „Le Figaro“ ir kt. „Nuo 2017 m. vasaros žinojome, kad Prancūzijos prezidentas pakvietė Baltijos šalių prezidentus apsilankyti parodos atidaryme Orsė muziejuje. Didesnio dėmesio turbūt neįmanoma sugalvoti visame Paryžiuje! Beje, kolegė lankėsi Luvro muziejuje ir gidė jai rekomendavo pamatyti būtent Orsė muziejuje eksponuojamą Baltijos šalių parodą, sakė, kad ji labai gera. Net Luvras reklamuoja!“, – parodos sėkme džiaugėsi O. Daugelis.

M. K. Čiurlionio paveikslas „Lietuviškos kapinės“.

Kas iš Lietuvos išvežta į Paryžių

Ruoštis parodai pradėta dar 2015-aisiais, kai bendros parodos idėją pasiūlė Latvijos nacionalinis dailės muziejus. Iš viso parodoje eksponuojami 136 kūriniai. Iš Lietuvos išvežti 55 eksponatai, didžiąją dalį sudaro eksponatai iš Kauno – net 36: parodoje eksponuojami Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (25 tapybos darbai, 3 grafikos darbai – vinjetės lietuvių liaudies dainai „Sutems tamsi naktužėlė“), Petro Kalpoko (2 darbai), Antano Žmuidzinavičiaus (1 darbas) tapyba ir Petro Rimšos skulptūra „Chimera“. Taip pat į Paryžių išvyko Antrosios ir Trečiosios Lietuvių dailės parodų katalogai, S. Čiurlionienės-Kymantaitės knygos „Lietuvoje“ viršelis ir A. Jaroševičiaus 1912 m. lietuvių-prancūzų kalbomis parengtas leidinys „Lietuvių kryžiai/Croix Lithuaniennes“.

Iš Vilniaus iškeliavo šių autorių darbai: Adomo Varno, Ferdinando Ruščico, Boleslovo Buikos tapybos darbai; A. Vivulskio skulptūra; Antano Jaroševičiaus knygos „Lietuvių kryžiai“ viršelio projektas ir leidiniai.

M. K. Čiurlionio paveikslas „Praeitis“.

M. K. Čiurlionį jau žino

O. Daugeliui muziejaus atstovai teigė, kad Baltijos šalių parodoje eksponuojami kūrėjai nėra žinomi plačiajai auditorijai. „Visi, išskyrus M. K. Čiurlionį. Jo darbai jau trečią kartą Paryžiuje eksponuojami. Žinoma, dar reikia daug pastangų įdėti, kad apie lietuvių menininkus sužinotų plačioji publika“, – pažymėjo pašnekovas.

Parodoje pateikti net 25 M. K. Čiurlionio tapybos darbai bei 3 jo grafikos darbai – vinjetės lietuvių liaudies dainai „Sutems tamsi naktužėlė. Tarp tapybos darbų eksponuojami garsieji jo kūriniai: „Rex“, „Pasaulio sutvėrimo“, „Sonatų“, „Pasakos“, „Liūdesio“ ciklai ir kiti kūriniai.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune./R. Tenio nuotr.

Iš kur paimti eksponatai

Eksponatai atrinkti iš Lietuvos dailės muziejaus Vilniuje ir M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kaune. Jie kartu su Estijos dailės muziejumi Taline ir Latvijos nacionaliniu dailės muziejumi Rygoje yra šios parodos organizatoriai.

Parodoje galima išvysti ir kūrinius bei leidinius iš privačių kolekcijų ar bibliotekų.

Beje, parodos projektą kuruoja žinomas dailės tyrėjas, monografijos „Simbolizmas“ (Le Symbolisme, Paris: Flammarion, 2005 m.) autorius ir parodų kuratorius Rodolphe’as Rapetti.

Parodos kuratorius R. Rapetti./Organizatorių nuotr.

Darbus atrinko kuratorius

Kaip vyko eksponatų atranka? Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius O. Daugelis portalui „Kas vyksta Kaune“ sakė, kad pirmiausiai muziejininkai paveikslus ir kitus darbus atrinko pagal simbolizmo temą, kuriai būdingos temos: mitologija, folkloras, fantazija, sapnai ir vizijos. Tuomet lietuviai pasiūlė kuratoriui R. Rapetti, ką galėtų duoti parodai, o kuratorius turėjo savo koncepciją, idėją, tad jis ir atrinko galutinius eksponatus.

M. K. Čiurlionio paveikslas „Rex“, apdraustas 1 mln. eurų.

Kauniečiai eksponatus apdraudė 7 mln. eurų

Visi eksponatai buvo apdrausti. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius O. Daugelis teigė, kad iš šio muziejaus parodon iškeliavę paveikslai drausti 7 mln. eurų. Brangiausiai apdraustas M. K. Čiurlionio paveikslas „Rex“ – 1 mln. eurų. „Tačiau imant ciklais, tarkim 13 paveikslų ciklą „Pasaulio sutvėrimas“, jis atsieitų tikrai brangiau, nei „Rex“. Na, o paskutinės M. K. Čiurlionio sonatos draustos 500 tūkst.-600 tūkst. eurų (viena dalis)“, – sakė O. Daugelis.

Parodos įrengimas./M. K. Čiurlionio galerijos nuotr.

Brangių paveikslų gabenimas

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius O. Daugelis papasakojo kaip vyksta brangių eksponatų gabenimas. „Kartais jie skraidinami lėktuvu, štai 1992 m. pirma didžioji M. K. Čiurlionio paroda į Japoniją skrido per Helsinkį. Jo darbai važiavo ir į Kiolną, Paryžių, Kentą, Milaną, Varšuvą, Krokuvą…“, – prisiminė O. Daugelis.

Eksponatų gabenimo procedūra tokia: muziejaus kolektyvas pirmiausiai važiuoja apžiūrėti būsimų ekspozicijos erdvių. Muziejininkai pasiūlo galimus eksponuoti paveikslus ar kitus meno kūrinius parodos kuratoriui užsienyje. Stengiamasi, kad būtų eksponuojami tie darbai, kurie keliavo seniau. Tada kuratorius iš svečios šalies su lietuviais priima galutinį sprendimą, kuriuos eksponatus ims eksponuoti.

Atrinkus ir patvirtinus eksponatus, surašomi draudimo vertinimai ir iš Kultūros paveldo departamento prašoma leidimo laikinai išvežti parodą.

Gavus leidimą taikomos griežtos apsaugos priemonės. „Kadangi eksponatų vertė yra daugiau, nei milijonas, juos gabenant turi lydėti apsauga, geriausiai ginkluota. Pro Lenkiją dažnai prašome, kad lydėtų ginkluota apsauga. Lietuvoje priimta: jei labai brangus krovinys – jį privalo lydėti eskortas. Nuvažiavę darbai iškraunami ir turi dėžėse būti ne mažiau kaip dieną, kad aklimatizuotųsi su aplinka. Iš paskos atvyksta ir mūsų muziejaus darbuotojai, perimamas eksponatų protokolas. Kiekvienas darbas yra smulkiai aprašytas, sužiūrima kaip jie atgabenti į ekspozicijos vietą, patikrinami visi dokumentai, kur aprašyta kiekviena dėmelė, brūkšnelis, įlenkimas. Po to kuratoriai kabina parodą, prižiūri ją“, – aiškino O. Daugelis.

Parodos viršelis. Johann Walter paveikslas „Jauna valstietė“./Organizatorių nuotr.

Paroda „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“ Paryžiaus Orsė muziejuje veiks iki liepos 15 d. Daugiau apie parodą rašoma muziejaus puslapyje čia. Prognozuojama, kad parodą Orsė muziejuje per kelis mėnesius pamatys daugiau kaip 200 tūkst. žmonių.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune šiuo metu eksponuojami rečiau demonstruojami M. K. Čiurlionio paveikslai, tad lankytojai kviečiami su jais susipažinti.

9 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Popiežiaus vizito pabaiga – ne tik atsisveikinantis stendas, bet ir stebuklu nušvitęs dangus (papildyta)

Popiežiaus malonė: svečiuodamasis Lietuvoje įteikė nemažai dovanų

Kauno rajono meras šimtametės gimtadieny: nuostabu, kai galime sveikinti atkurtos Lietuvos bendraamžius

Antrosios popiežiaus dienos apžvalga: pristato įsimintiniausias citatas

Vairuotojas sumaitojo savo „BMW“ – kalta šlapia kelio danga?

Popiežius sustojo pagerbti Lietuvos Holokausto ir sovietų okupacijos aukas

Šį savaitgalį Kaune – ne tik papamobilis, bet ir ralio automobiliai

Popiežius Kaune ragino kunigus būti arčiau žmonių: „žmonės neateina. Eik juos atrasti!“ (papildyta)

Nesuvaidintos kauniečių emocijos: pabjuręs oras popiežiaus vizito nesugadino

Vilijampolėje rastas žmogus be gyvybės ženklų: įtariamieji sulaikyti (atnaujinta)