Visoje Europoje prasidėjus saugaus ir leistino greičio kontrolės savaitei, skaitytojai praneša apie daug dažniau nei įprasta transporto priemones fiksuojančius greičio matuoklius. Vairuotojai teiraujasi, ar kartu vykdoma nulinės greičio viršijimo tolerancijos akcija.
Nesuprato, kodėl kyla nepasitenkinimas
Trečiadienį DELFI redakciją pasiekė skaitytojų laiškai iš Kauno, Kretingos ir kitų rajonų apie be jokios atvangos blyksinčius, net ir minimaliai viršytą greitį fiksuojančius radarus.
Susisiekus su Lietuvos kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiąja specialiste Marija Kazanovič, ši patvirtino, kad jokių išimčių net ir kilometru greitį viršijantiems vairuotojams nebus daroma.
„Yra nustatytos Kelių eismo taisyklės (KET), kuriose aiškiai įvardijami leistini greičiai. Jos galioja jau labai seniai ir jokie pakeitimai pastaruoju metu nebuvo daromi, todėl nelabai suprantu, kodėl vairuotojai yra nepatenkinti“, – teigė policijos atstovė.
Visoje Europoje greitį stebės akyliau
Kaip teigiama Lietuvos policijos pranešime, visoje Europoje nuo balandžio 16 d. prasidėjo saugaus ir leistino greičio kontrolės savaitė, kurios tikslas – didinti visuomenės sąmoningumą, pabrėžiant pavojus, kuriuos sukelia saugaus greičio viršijimas ir neatsakingas elgesys keliuose. Policijos pareigūnai siekia užtikrinti eismo dalyvių saugumą ir priminti, kad vairuotojai privalo važiuoti neviršydami kelyje nustatyto leistino greičio.
Svarbu, kad būtų pasirinktas saugus važiavimo greitis, atsižvelgiant į kelio būklę, matomumą, oro sąlygas ir kitas važiavimo metu esančias aplinkybes. Europos kelių policijos tinklo TISPOL inicijuotos priemonės metu daugelio Europos šalių policijos pareigūnai naudos įvairius būdus ir priemones siekdami užtikrinti, kad keliuose būtų laikomasi leistino važiavimo greičio.
„Siekiame, kad Lietuvos keliuose greičio viršijimas taptų atgyvena, o kiekvienas vairuotojas gebėtų atsakingai pasirinkti tinkamą ir saugų važiavimo greitį, neviršydamas leistino važiavimo greičio. Kiekvienas gali prisidėti prie bendro saugios aplinkos keliuose kūrimo“, – teigė Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.
Svarbiausias avaringumo lygties kintamasis
Europos kelių policijos tinklas TISPOL praneša, kad kad greičio viršijimas prisideda prie trečdalio visų eismo įvykių, kuriuose žūsta žmonės ir yra svarbiausias veiksnys, lemiantis avaringumą Europos keliuose. Šią savaitę Europos kelių policijos pareigūnai vieningai užtikrins, kad vairuotojai laikytųsi nustatyto leistino važiavimo greičio. Neatsakingi ir kitiems eismo dalyviams pavojingi vairuotojai, nepaisantys nustatyto važiavimo greičio, bus traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
Europos transporto saugumo taryba praneša, kad kiekvieną savaitę Europos keliuose vis dar žūsta 500 žmonių, o Europos Sąjungos tikslas iki 2020 metų sumažinti žuvusiųjų Europos keliuose skaičių per pusę vargu ar bus pasiektas. Europos keliuose 2010–2017 m. laikotarpiu avaringumas sumažėjo 20 proc., kai buvo užsibrėžtas tikslas avaringumą sumažinti 38 proc.
