Lietuvos verslo alėja: ar žinojote, kad „Volfas Engelman“ – tai dviejų žmonių pavardžių junginys?

Istorinio archyvo nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Pasak istorikų, Kaune veikianti AB „Volfas Engelman“ yra seniausia nepertraukiamai veikianti Lietuvos įmonė, kuri jau labai greitai, balandžio 12-ąją, švęs 165-uosius veiklos metus. Bendrovė yra Lietuvos valstybės 100-mečio proga Kaune atidarytos Lietuvos verslo alėjos ir Verslo skvero rėmėja.

Seniausiai Lietuvoje veikiančiam bravorui istorinės alaus daryklos pavadinimas „Volfas Engelman“ sugrąžintas 2011 balandžio 12-tąją, šią dieną oficialiai švenčiamas ir bravoro gimtadienis. O įsikūrimo ištakos skaičiuojamos nuo 1853 metų, kuomet Rafailo Volfo įkurta alaus darykla pirmoji dabartinėje Lietuvos teritorijoje alaus gamyboje pradėjo naudoti garo katilą, kas buvo pažangiausia XIX a. gamybos technologija, atvežta iš Vokietijos.

Stabiliai veikiančioje įmonėje darbuotojai dirba dinastijomis

„Apsakaičiavome, kad nuo įmonės įkūrimo, per 165 metus mūsų bravore dirbę apie 16 tūks. darbuotojų, – sako AB „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas. – Įmonė visada buvo stabilus ir patikimas Kauno darbdavys, nemažai darbuotojų pas mus tebedirba visą savo darbinį amžių, turime ir darbuotojų dinastijų, kai senelius darbe keisdavo vaikai, o vėliau anūkai. Šiuo metu ilgiausiai gamykloje išdirbęs darbuotojas – 43 metus“.

Pasak nuo 2012 metų įmonei vadovaujančio M. Horbačausko, teigiamą norą dirbti įmonėje, darbuotojų motyvaciją lemia ne tik šiuo metu mokamas atlyginimų vidurkis, kuris yra gerokai aukštesnis už rinkos, tačiau ir pozityvi atmosfera įmonėje, taip pat nuolat diegiamos inovacijos, kuriami nauji produktai, dėmesys darbuotojų poreikiams bei labai gerai vertinamas įmonės vardas bei prestižas.

Inovatorius alaus pramonėje: tada ir dabar

„Volfas Engelman“ įgyvendino daugelį inovacijų alaus pramonėje ne tik veiklos pradžioje, bet ir dabartiniame amžiuje: jie pirmieji dar XIX a. pradėjo gamyboje naudoti garo katilą, pirmieji Lietuvoje pristatė ir išpopuliarino pintos tūrį, kuris tapo šalies alaus industrijos standartu, pirmieji pasiūlė alaus mėgėjams 250 ml talpos atsukamą alaus buteliuką, taip pat vyno bazės alkoholinius kokteilius.

„Įmonėje dirba du Vokietijoje mokslus pabaigę aludariai, veikia naujausias ir moderniausias Baltijos šalyje fermentuotų gėrimų kūrimo centras, kuriame savo idėjas gali realizuoti ir realizuoja ne tik Lietuvos, bet ir užsienio aludariai ir gėrimų gamintojai, kuriami bendri projektai su aukštojo mokslo įstaigomis“, – sako M. Horbačauskas.

Gamykla kasmet į rinką išleidžia virš 30 naujų produktų įvairiose kategorijose. Produktų inovacijų gausa inicijuoja ir bendrus rinkos pokyčius. Šiuo metu mūsų šalyje parduodama „Volfas Engelman“ produkcija sudaro apie 25 proc. Lietuvos alaus rinkos dalies, bravore pagaminama trečdalis Lietuvoje suvartojamo sidro ir net pusė alkoholinių kokteilių bei 42 proc. giros.

Per metus „Volfas Engelman“ eksportuoja apie 10 – 12 mln. vnt. produktų, ant kurių etikečių yra žodžiai „Kaunas“ ir „Lietuva“, o Kaune pagamintas „Rinktinis“ alus papuola į populiariausių imortinių produktų Rusijos rinkoje dešimtuką. „Kaip ir tarpukariu, taip ir dabar „Volfas Engelman“ prisideda prie Lietuvos, kaip kokybiškų produktų gamintojos, įvaizdžio kūrimo visose eksporto rinkose“, – įsitikinęs M. Horbačauskas.

Įmonė viena didžiausių mokesčių mokėtojų Lietuvoje, vien 2017 metais į valstybės biudžetą sumokėjusi daugiau nei 30mln. eur įvairių mokesčių.

Garbinga praeities istorija tęsiama šiomis dienomis

Kauno geležinkelio stotyje išlipusį miesto svečią tiek prieš šimtą atkurtos Lietuvos valstybės metų, tiek šiomis dienomis pasitinka vos juntamas salyklo aromatas. Galima įtarti, kad prieš šimtemtį tas kvapas kur kas labiau juntamas, nes stoties kvartale įsikūręs bravoras technologiškai labai pasikeitė ir salyklo aromato šiomis dienomis aplinkoje kažin ar bepajusi. Kiek pasikeitė situacija ir Kauno restoranuose ir baruose: jei anksčiau miesto svečias karštą vasaros dieną užsukęs į garsiausius to meto restoranus „Metropolį“, „Versalį“ ir pasiteiravęs alaus išgirsdavo tik vieną pavadinimą „I. B. Volfas-Engelman“, tai dabar pasiūla bus gerokai platesnė. Tačiau importuotiems ir vietinių gamintojų alums „Volfas Engelman“ ir šiomis dienomis sudaro nemažą konkurenciją.  

Jubiliejinių Vytauto Didžiojo 1930-ųjų metų proga Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodai bravoras išvirė platų pripažinimą pelniusį tamsų „Parodos“ alų, taip pat bravorą tuo metu garsino „Pilzeno“ alus, „Lietuviškasis porteris“, stiprusis porteris „Imperial“, angliškasis alus „Double“ ir kiti gėrimai. Tarpukariu veikusiame bravore be alaus dar buvo gaminami ir vaisvandeniai, stalo vanduo, bei sidras. 

Tiek tuo metu tiek dabartiniais laikais bravore virto alaus kokybė pelno ne vieną apdovanojimą Lietuvos ir užsienio parodose.

Vienintelė Lietuvos gamykla pavadinta jos įkūrėjų vardais

Kaune veikiančio „Volfas Engelman“ bravoro istorijos pradžia: XIX a. viduryje verslininko Rafailo Volfo Vilijampolėje įsteigta alaus darykla, kurią po tėvo mirties perima jo sūnus Iseras Beras Volfas. 1853m. įmonė tampa viena pirmųjų pramoninių daryklų rytiniame Baltijos jūros regione. Panašiu metu Karmelitų bažnyčios rajone, prie Nemuno ir geležinkelio stoties, pradeda veikti alaus daryklos „Engelman“ pirmtakė. 1894 m. Ferdinandui Engelmanui priklausančią alaus daryklą nusiperka I. B. Volfas ir A. Soloveičikas. Paraleliai veikia dvi alaus daryklos „I. B. Volfas“ ir „Engelman“, kurių alus plačiai žinomas už Kauno gubernijos ribų, pelno tarptautinių parodų medalius ir įgyja pripažinimą dar XIX a. pabaigoje.

Pirmojo pasaulinio karo metu „I. B. Volfas“ ir „Engelman“ savininkai dėl savo saugumo pasitraukia į Rusijos gilumą, tačiau 1918 m. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, grįžta į Lietuvą ir imasi sudegusio „Engelman“ bravoro atstatymo darbų. 1922 m. pradžioje Lietuvoje jau veikia 11 alaus daryklų, iš jų dvi stambiausios Kaune, tai – „I. B. Volfo“ ir akcinė bendrovė „Engelman“.

1927 metais sujungus dvi alaus daryklas „I. B. Volfas“ ir „Engelman“ įmonė tapo stambiausia alaus gamintoja šalyje ir užėmė iki 40 proc. anuometinės Lietuvos alaus rinkos. Alaus darykla nuolat modernizavo įrengimus, pirmoji Lietuvoje alaus gamyboje pradėjo naudoti dirbtinį šaldymą. Iki tol ledo luitai buvo gabenti iš Nemuno ir laikomi rūsiuose, kad užtikrintų šaldymą visus metus. 

„I. B. Volfas-Engelman“ savininkai aktyviai dalyvavo visuomeniniame šalies gyvenime: tarpukariu aktyviai rėmė kultūrą, buvo vieni iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus fundatorių, Vytauto Didžiojo paminklo rėmėjų, steigė stipendijas gabiems studentams, nei vienas renginys ar šventė neapsiėjo be jų gaminamo alaus ar kitų gėrimų, taip pat rėmė sportą (ypač buriavimą), kultūrą (koncertus, šventes).

Ir šiomis dienomis remia kultūrinę veiklą

Paskutiniais dešimtmečiais „Volfas Engelman“ taip pat ypač aktyviai remia kultūrą –Pažaislio, Kaunas Jazz, Gera muzika gyvai, Klaipėda Jazz, Velnio akmuo ir kitus festivalius, rašytojų sąjungos renginius. Tarp nuolatinių rėmėjų „Volfas Engelman“ yra ir Kauno, Druskininkų, Alytaus, Birštono, Žagarės miestų šventėse.

Tarp remiamų sporto organizacijų: Lietuvos regbio federacija, Lietuvos krepšinio lyga, Lietuvos buriuotojų sąjunga, Prienų krepšinio klubas, vaikų ir senjorų sporto klubai. Taip pat įmonė prisideda prie džentelmeniškų poelgių sporte skatinimo, remia mokslą, steigdama stipendijas ir praktikas studentams.

Lietuvos valstybės 100-mečio proga Kaune, Parodos kalne, atverta Lietuvos verslo pradžią įprasminanti erdvė – Lietuvos verslo alėja ir Verslo skveras. Šią iniciatyvą drauge su paramą projektui skyrusiais rėmėjais įgyvendino Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Bendrovė „Volfas Engelman“ yra Lietuvos verslo alėjos rėmėja.

„Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas: „Šių laikų bravoras „Volfas Engelman“ yra istorinė, autentiška, bet tuo pačiu ir progresyvi, novatoriška, dinamiška ir patikima įmonė, dirbanti pagal auščiausius kokybės ir darbo standartus. Kaune įkurta Lietuvos verslo alėja įprasmina praeities ir dabarties verslo svarbą valstybės kūrime, „Volfas Engelman“ dižiuojasi esąs svarbus šio šimtamečio proceso dalyvis“.

Šis straipsnis yra iš ciklo „Lietuvos valstybės 100-mečiui – Lietuvos verslo alėja Kaune“, skirto supažindinti kauniečius su Lietuvos verslo ištakomis, pristatyti sėkmingai Kaune susikūrusias įmones, kurios seniai išaugo ne tik miesto, bet ir valstybės ribas, taip pat ir mažesnius verslus, be kurių miestas būtų tuščias ir neveiklus.

9 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Orai: savaitgalį – puikus oras, o vienai dienai atplūs tikras karštis

Keturkojo pareigūno dėka galimas vagis sulaikytas greičiau nei pastebėta vagystė

Kariai Kauno rajone vaikams įrengė pojūčių taką

Kaune žiedus sumainė šokėjai V. Osadčenko ir A. Mikalajūnaitė

Svarbi informacija vairuotojams: Savanorių prospekte – dar griežtesni eismo apribojimai

Vienas garsiausių Lietuvos nusikaltėlių iš Kauno rajono pradėjo bado streiką

Kauno baldų bendrovė peržengė 100 milijonų eurų apyvartos slenkstį

Nešvarus dviejų Kauno įmonių automobilių verslas: pasisavino virš 200 tūkstančių eurų

Kanapių augintojus Kauno kriminalistams išdavė nepaprastai šiltas pastatas

Už sukčiavimą vėl nuteistas Kaune gyvenęs turkas: pelnėsi parduodamas šuniukus