Lietuvos 100-mečio proga Kaune įvyko istorinis susitikimas. „Susitiko“ gulbės iš Kauno „Gulbių vaistinės“ ir gulbė iš Vilniaus „Gulbės vaistinės“, primindamos senųjų Lietuvos vaistinių istoriją ir sutvirtindamos miestų draugystę.
Vasario 24 d. Vilniaus vaistininkams minint Lietuvos 100-metį, buvusios įžymiosios „Gulbės“ vaistinės vedėja Daiva Jenciuvienė įteikė doc. Taurui Mekui istorinę, vaistinėje laikytą ir išsaugotą glazūruotą gulbės formos vazą, ilgai puošusią vaistinės langą. Iškart po šventės „gulbė“ buvo nugabenta į Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejų ir jame imta saugoti kaip senosios Lietuvos vaistininkystės paveldas.
Ant vaistinės vitriną puošusios gulbės auksinėmis raidėmis yra užrašyta „Liepos 31 diena, 1892 metai L. Z“ (lenk. 31 lipca 1892 roku L. Z.). Spėjama, kad tai galėjo būti dovana naujam šios vaistinės savininkui.
Vaistinės kūrėsi nuo XVI a.
Pirmosios vaistinės Lietuvoje pradėjo kurtis XVI amžiuje. 1510 metais Didysis Lietuvos kunigaikštis Žygimantas Senasis skyrė lėšų nupirkti žemės sklypą Vilniuje, kuriame visuomenės labui turėjo būti pastatyta vaistinė.
XVI a. pabaigoje Vilniuje įsikūrus vienuoliams jėzuitams ir įsteigus Vilniaus universitetą, netrukus buvo įkurta ir vaistinė. Iš pradžių ji galėjo būti skirta tik universiteto reikmėms, vėliau tapo prieinama ir miestiečiams.
XVIII a. pabaigoje (1777 m.) Vilniuje vaistinę buvo įsteigę ir vienuoliai dominikonai. Dokumentuose minimas vaistažolių daržas, esantis prie dominikonų vaistinės. Tačiau šie broliai greitai vaistinę pardavė, ji kelis kartus keitė vietą bei savininkus. XIX a. buvo įkurta prie Rotušės ir vėliau buvo žinoma kaip „Gulbės“ vaistinė.
XIX a. pabaigoje šios vaistinės savininku buvo Janas Rodovičius. Vaistinė tuo metu vadinosi „Po gulbe“ (lenk. Pod Labedziem). Vaistinės vitriną puošė balta gulbė, ir todėl žmonės šią vaistinę pradėjo vadinti „Gulbės“ vaistine. Tai seniausia Vilniaus miesto vaistinė, jai po nacionalizacijos buvo suteiktas Nr. 19. Vaistinė 1977 metais pažymėjo savo 200 metų jubiliejų.
