Kalną, ant kurio vykdavusios parodos sutraukdavo 40 tūkst. žmonių, papuošė Verslo alėja | Kas vyksta Kaune

Kalną, ant kurio vykdavusios parodos sutraukdavo 40 tūkst. žmonių, papuošė Verslo alėja

R. Tenio nuotr,

Penktadienį ant Parodos kalno atidaryta Lietuvos verslo alėja su paminklu „Plaktukas”, o kitapus Radastų gatvės – Verslo skveras, su darbu „Pinigų kalnas“. Šie objektai skirti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui pažymėti. 

Vieta objektams pasirinkta neatsitiktinai – ant Parodos kalno tarpukariu vykdavo garsios žemės ūkio ir pramonės parodos, pirmoji jų surengta dar 1922-aisiais. Parodos sutraukdavo 40-120 tūkst. žmonių.

Trumpam nusikelkime beveik šimtmečiu atgal.

Lietuvos verslo alėja. Dešinėje – plaktukas su išsibarsčiusiomis vinimis./R. Tenio nuotr.

Istorinė vieta

Pirmosios Lietuvos Respublikos metais ant Parodos kalno vykdavusios parodos šalies pažangą garsindavo visame pasaulyje.

Istorikė Vilma Akmenytė Ruzgienė portalui „Kas vyksta Kaune” pasakojo, kad vieta nemažai pakito: 1987 m. išdygo biblioteka, erdvė tapo pamėgta pasivaikščioti, o parodos čia jau seniai neberengiamos.

Ji pasakojo, kad Kaunui tapus laikinąja sostine, pradėtos kurti valstybinės institucijos, universitetas, imta galvoti ir kaip suburti verslo pasaulį. Tarpukariu ant Parodos kalno pradėtos rengti tarptautinės žemės ūkio ir pramonės parodos, 1925 m. atidaryti Kauno pramonės, amatų ir prekybos rūmai, beje, jų steigime dalyvavo ir du Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai: Jokūbas Šernas ir Jonas Vailokaitis. Pamažu formavosi Lietuvos verslo etika.

Pasak istorikės, į parodas patekti buvo galima pro specialius vartus. „Vartai – išskirtinis dalykas, tai kiekvienos žemės ūkio ir pramonės parodos atidarymo vizitinė kortelė. Kitas išskirtinis dalykas – minios žmonių. Teigiama, kad parodą per dieną aplankydavo apie 40 tūkst. žmonių, o 1930 m. parodą aplankė daugiau kaip 120 tūkst. žmonių. Įspūdingi skaičiai! Dalyviams iš visos Lietuvos specialiai organizuotos kelionės ir nakvynės bei suteikta galimybė pamatyti modernėjantį Kauną”, – pasakojo  V. A. Ruzgienė.

Parodose būdavo galima išvysti visko: nuo trąšų, avalynės, drabužių, skalbimo miltelių iki automobilių ar žemės ūkio technikos. Parodose dalyvaudavo ne tik lietuviai, bet ir olandai, belgai, vokiečiai, rusai ir kt.

Atidarymo akimirka./R. Tenio nuotr.

Po Dainų šventės – į parodą

Parodų atidarymas būdavo didžiulis įvykis: atvykdavo Prezidentas, diplomatinis korpusas, visas miesto ir valstybės elitas. Parodas stengėsi sutapatinti su kažkokiu kultūriniu įvykiu, tarkim, 1924 m. parodos atidarymas sutapo su Dainų šventės atidarymu, kuri vyko kiek tolėliau, šalia Ledo arenos maniežo. „Taigi, po Dainų šventės žmonės galėdavo plūstelti čia, pažiūrėti kaip atrodo ekonomikos, verslo naujovės”, – komentavo istorikė ir pridūrė: „1924-ieji itin svarbūs – praėję vos dveji metai po Lietuvos valstybės Konstitucijos patvirtinimo ir masinio Lietuvos tarptautinio pripažinimo”, – sakė V. A. Ruzgienė.

Pažymėtini ir 1930-ieji – Vytauto Didžiojo metai. Šia proga parodoje įrengtas specialus paviljonas, kur pristatinėta Lietuvos valstybės istorija, akcentuoti ir svarbūs to meto politikos dalykai, pvz., kad Lietuva neįsivaizduojama be istorinės sostinės – Vilniaus.

Lietuvos verslo alėja veda į viešąją biblioteką./R. Tenio nuotr.

Išrinko komisija

Koks objektas turėtų atsirasti ant Parodos kalno, sprendė komisija, kurios daugumą sudarė nepriklausomi ekspertai: prof. Jonas Audėjaitis, architektas Gintautas Natkevičius, skulptorius Stasys Žirgulis, Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vadovas Svaigedas Stoškus. Vienas svarbiausių kriterijų – meninė vertė.

Geriausiu darbu tapo skulptoriaus Algimanto Šlapiko ir architekto Daliaus Paliukaičio dviguba architektūrinė kompozicija: bibliotekos pusėje – darbas „Plaktukas”, vaizduojantis didelį plaktuką ir vinis, o kitapus Radastų gatvės – „Pinigų kalnas“.

Granito plaktukas simbolizuoja pirmapradžius gamybos įrankius, vienoje linijoje išdėstytos iš granito iškaltos 36 vinys imituoja konvejerinį gamybos principą. Ant simbolinių vinių iškalti rėmėjų vardai ir logotipai.

„Pinigų kalno“ granito plokštumoje inkrustuota 11 bronzinių Lietuvos istorinių monetų atvaizdų (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės denarai, grašiai, dukatai, šilingai), tarpukario Lietuvos Respublikos litai.

Kitapus Radastų g. – D. Paliukaičio darbas „Pinigų kalnas“/Organizatorių nuotr.

Lietuvos verslo alėjos ir Verslo skvero idėją įgyvendino Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Idėjos įgyvendinimą parėmė šalies verslininkai, šeimos ir bendrovės. Renginio metu rėmėjams įteikti atminimo medaliai.

„Lietuvos verslo alėjoje įamžintos įmonės ir žmonės rašo šių dienų verslo istoriją ir svariai prisideda prie valstybės stiprėjimo. Bendruomenės santalka įgyvendinant projektą liudija, kad ir 100-aisiais Lietuvos valstybės atkūrimo metais visuomenė susitelkė bendrai veiklai ir perduoda šią žinią ateities kartoms. Didžiavomės tuomet – didžiuokimės ir dabar“, – teigė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis.

Lietuvos verslo alėjos ir Verslo skvero projektas, kaip prasminga visuomeninė iniciatyva, įtraukta į LR Vyriausybės Šimtmečio dovanų sąrašą.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA