Adekvačios algos: darbdaviai neskuba įgyvendinti darbuotojams palankios naujovės

Asociatyvi / LB nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Turbūt kiekvienas darbuotojas norėtų žinoti, kada ir dėl kokių priežasčių didės jo alga. Tai užtikrinti turėjo naujame Darbo kodekse atsiradusios darbo apmokėjimo sistemos, tačiau darbdaviai neskuba įgyvendinti darbuotojams palankios naujovės.

2017 metų liepos 1 dieną įsigaliojusiame Darbo kodekse numatyta, kad 20 arba daugiau darbuotojų turinčiose darbovietėse darbdavys privalo patvirtinti darbo apmokėjimo sistemas.

Šioje sistemoje turi būti nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka.

Nors aiškumo darbuotojams prideda visi sistemos punktai, daugumai bene aktualiausia yra būtent indeksavimo tvarka. Juk ne kiekvienas drįsta darbdavio paprašyti pakelti algą, kiti dvejoja dėl norimos sumos, bijo sulaukti neigiamo atsakymo. Indeksavimo tvarką leistų žmogui žinoti, ko gali tikėtis.

Kaip DELFI paaiškino Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas, indeksavimo tvarkoje turi būti aprašyta, kaip auga darbo užmokestis.

„Pavyzdžiui, augant ekonomikai, kasmet ir t.t. Turi būti labai konkretūs kriterijai, kurie leidžia įmonei priimti sprendimą, kam ir kaip didinti atlyginimus“, – sakė jis.

Remiasi tyrimu

„Sodros“ duomenimis, 2017 metų gruodį penki didžiausi darbdaviai Lietuvoje buvo „Maxima“ (15 505 darbuotojų), „Lietuvos geležinkeliai“ (7 639), „Kauno klinikos“ (7 295), „Iki“ (6 881) ir „Santaros klinikos“ (5 996).

DELFI visų jų pasiteiravo apie jų darbo apmokėjimo sistemas. Atsakymus išgirdęs T. Tomilinas apibendrino, kad jos nelabai panašios į tai, kas numatyta Darbo kodekse.

„Maximos“ personalo departamento direktorė Margarita Plešakienė aiškino, kad tokia sistema prekybos tinkle veikia jau daugelį metų, yra nuolat peržiūrima ir tobulinama.

„Nustatydami darbuotojų atlyginimus, atsižvelgiame į objektyvias sąlygas darbo rinkoje, įskaitant ir regioninę atlygio rinką, užmokesčio rinkos tyrimų duomenis, kitus faktorius. Itin didelį dėmesį skiriame jau metus veikiančios motyvacinės sistemos parduotuvių darbuotojoms tobulinimui ir plėtrai“, – sakė ji.

M. Plešakienė dėstė, kad „Maxima“ nuo 2007 metų remiasi konsultacijų bendrovės „Hay Group“ atliekamo atlyginimų rinkos tyrimo duomenimis.

„Bendrovė turi sukaupusi didžiausią atlyginimų duomenų bazę Lietuvoje, o šis tyrimas apima daugumos mažmeninės prekybos rinkos dalyvių darbuotojų atlyginimus. Tyrimu nustatoma rinkos mediana, t.y., vidutinis darbuotojo atlyginimas tam tikroje rinkoje, todėl visada pasitikriname, ar mūsų mokami atlyginimai atitinka bendrą rinkos tendenciją, taip pat ir atlyginimų rinkos situaciją regionuose.

Kiti svarbūs faktoriai į kuriuos atsižvelgiame nustatydami darbuotojų atlyginimus – darbuotojų kvalifikacija, darbo krūvis, motyvacija, užimamos pareigos, turima patirtis, bet svarbiausia – pasiekiami rezultatai“, – pasakojo ji.

Paprašyta patikslinti būtent darbo užmokesčių indeksavimo tvarką, M. Plešakienė nurodė: „Darbo užmokesčio peržiūrą, priklausomai nuo pareigybės, vykdome įvairiai – nuo kartą per mėnesį parduotuvių ir gamybos darbuotojams – iki kartą per metus administracijos ir logistikos darbuotojams.

Remiantis veiklos vertinimo rezultatais, įskaitant ir pokalbį, kurio metu darbuotojas kartu su vadovu aptaria, kaip sekėsi įgyvendinti iškeltus tikslus ir kokie tikslai numatomi kitam ataskaitiniam laikotarpiui, darbuotojo atlyginimas gali didėti“.

Geležinkeliuose – pokyčiai

„Lietuvos geležinkelių“ komunikacijos vadovas Mantas Dubauskas sakė, kad būtent šiuo metu įmonės darbo užmokesčio sistema yra keičiama.

„Vietoje buvusios sudėtingos, daugybę prieskaitų bei dedamųjų dalių turinčios sistemos visoje įmonių grupėje veiks sistema su aiškiais ir skaidriais principais, apimančiais stabilų bei rinką atitinkantį bazinį atlyginimą, motyvuojantį paskatinimą už veiklos rezultatus ir vieningą naudų paketą“, – pasakojo jis.

M. Dubauskas dar pridūrė, kad diegdami šiuolaikinę, geriausias praktikas atitinkančią atlygio sistemą, „Lietuvos geležinkeliai“ didelį dėmesį skiria susitikimams su darbuotojais, vadovais, profesinių sąjungų atstovais, informacijos sklaidai vidinės komunikacijos kanalais.

Formuoja atsižvelgdami į rinką

„Iki“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė sakė, kad darbo apmokėjimo sistema įmonėje veikia jau seniai, todėl įsigaliojęs naujas Darbo kodeksas esą naujų pokyčių neatnešė.

„Žinoma, kiekvienais metais atlygio sistemą koreguojame ir tobuliname, įvedame įvairias skatinimo programas. Praėjusių metų vasario mėnesį sėkmingai startavome su nauja motyvacine programa parduotuvių darbuotojams, kuri mums leido labiau pažinti savo darbuotojus bei sumažinti jų kaitą.

Atlyginimus įmonėje peržiūrime ir keliame atsižvelgdami į rinkos ir ekonomikos pokyčius, pragyvenimo lygį bei pačių darbuotojų lūkesčius“, – sakė ji.

Dėl darbo užmokesčio indeksavimo B. Čaikauskaitė patikslino, kad jį „formuoja atsižvelgdami į rinką“.

Klinikos irgi tikslina

Kauno klinikų atstovė Eglė Audickaitė pasakojo, kad įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, pradėtos rengti anksčiau įdiegtos darbo apmokėjimo sistemos korekcijos.

„Buvo patvirtintas darbuotojų, atliekančių kvalifikuotą darbą, pareigybių sąrašas, todėl nuo 2017 metų liepos 1 dienos padidinome kvalifikuotą darbą atliekančių darbuotojų darbo užmokestį, t.y., jiems mokamas didesnis darbo užmokestis nei minimali mėnesinė alga.

Taip pat esame patvirtinę darbuotojų darbo užmokesčio koeficientus pagal pareigybes bei įgytą kvalifikaciją. Turime patvirtintą priedų ir priemokų darbuotojams skyrimo tvarką“, – sakė ji.

Kauno klinikose – naujo skyriaus atidarymas

E. Audickaitė dar nurodė, kad Kauno klinikos, atsižvelgdamos į naujos redakcijos Darbo kodekso nuostatas, jau išsirinko Darbo tarybą, kuri įstaigoje užtikrins visas darbuotojų teises ir interesus.

„Pabrėžiame, jog atsižvelgiant į Kauno klinikų vykdomos veiklos mastą bei specifiką, darbo apmokėjimo sistema yra nuolat peržiūrima, tobulinama bei pildoma, siekiant užtikrinti šios sistemos atitikimą Lietuvos teisės aktams“, – sakė ji.

Santaros klinikų atstovė Gitana Letukienė nurodė, kad darbo užmokesčio tvarką jie yra pasitvirtinę pagal visus galiojančius Sveikatos apsaugos ministro įsakymus.

„Šiuo metu ministerijoje vyksta darbo grupė, kuri tikslina pagal dabar galiojančias Darbo kodekso nuostatas darbo užmokesčio sistemą. Laukiame jų sprendimų“, – nurodė ji.

Vadina visiška nesąmone

Komentuodamas didžiųjų darbdavių pasisakymus, konkrečiai „Iki“ atsakymą (kad darbo užmokestį formuoja atsižvelgdami į rinką) T. Tomilinas pavadino visiška nesąmone.

„Kolektyvinių santykių ir apskritai naujo Darbo kodekso logika yra tokia, kad atsiranda tam tikras rinkos dėsnių ir susitarimų paaiškinimas, kurį turi žinoti abi rinkos pusės: ir tas, kas parduoda savo darbą, ir tas, kuris perka“, – sakė jis.

Seimo narys dar pažymėjo, kad darbo apmokėjimo sistemas turėtų tvirtinti įmonėse suformuotos darbo tarybos.

Tiesa, Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, iki 2017 metų gruodžio 31 dienos buvo gauti tik 1 094 pranešimai apie darbo tarybų sudarymą. Tai sudarė mažiau nei 10 proc. visų 20 arba daugiau darbuotojų turinčių įmonių Lietuvoje.

T. Tomilinas pripažino problemą, kad Darbo kodekse nėra nustatyta terminų, per kuriuos darbo tarybos ir apmokėjimo sistemos įmonėse turi būti patvirtintos.

Negerai ir tai, kad VDI, kitaip nei apie tarybas, apie apmokėjimo sistemas net nerenka informacijos.

„Teisės aktai nenustato prievolės įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms pranešti VDI apie darbo apmokėjimo sistemos patvirtinimą. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, toks pranešimas traktuotinas kaip papildomos administracinės naštos didinimas“, – DELFI atsakė VDI komunikacijos skyriaus vedėja Marija Čereškevičiūtė.

T. Tomilinas sakė, kad tai turėtų pasikeisti.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

32 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems emigrantams - nemokama telefono linija

I. Šimonytė priėmė sprendimą dėl prezidento rinkimų: pagrindinis argumentas - žmonių pasitikėjimas

Sudarytas visų laikų geriausias „Žalgirio“ penketukas, Š. Jasikevičius triumfavo svetur

Skyrybos be konfliktų nepraėjo: Martinavičiai atsidūrė policijos komisariate

Kauniečiai piktinasi: vieta, kur galvas padėjo dešimtys tūkstančių, tapo eiliniu miesto parku

Europos policija mini svarbią dieną: Lietuvos keliuose gausu planų visai savaitei

Padabinta Šimtmečio giraitė: garsiausių ąžuolų palikuonys tvirtai įleido šaknis

Savaitgalio šventės kulminacija – apdovanoti aktyviausi Kauno jaunuoliai

Avarijos ir vėl trikdo eismą Kaune: tarp dalyvių ir policijos automobilis (papildyta)

Pasakė, ko tikėtis: ar popiežiaus vizito metu Kaune neliksime be mobiliojo ryšio?