Pasikeitimai: ruošiamas naujas sprendimas dėl mokesčių „Sodrai“

Asociatyvi / DELFI nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Ar teisinga, kad už visiškai tą pačią paslaugą vienas žmogus moka, pvz., 5 Eur, o kitas – 10 Eur? Turbūt daugelis pasakytų, kad neteisinga. Tačiau kalbant apie socialinį draudimą toks argumentas negalioja. Artimiausiu metu bus svarstomi galimi „Sodros“ mokesčių pertvarkos variantai.

Šiuo metu valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) išmokoms taikomos vadinamos lubos: nepriklausomai nuo to, kiek pinigų žmogus sumokės „Sodrai“, jis visada gaus ne daugiau kaip tam tikrą fiksuotą išmokų sumą.

Pagal dabar galiojančią tvarką, į visiškai vienodo dydžio pensijas, ligos, nedarbo ar vaiko priežiūros išmokas pretenduoja tiek 5 tūkst. Eur, tiek ir 10 tūkst. Eur algą uždirbantis asmuo, nors už antrąjį sumokama dvigubai daugiau įmokų ir mokesčių.

Be to, privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems gyventojams garantuojamos visiškai vienodos valstybės finansuojamos paslaugos, nors jų sumokama PSD įmokų suma skiriasi dešimtimis ar tūkstančiais kartų.

Daugelyje valstybių, kuriose galioja panaši socialinio draudimo sistema kaip Lietuvoje, egzistuoja ne tik išmokų, bet ir įmokų lubos. Tai yra tam tikra pajamų riba, kurią viršijančioms sumoms socialinio draudimo įmokos netaikomos.

Pavyzdžiui, Vokietijoje tai yra 6 350 Eur arba 5 700 Eur per mėnesį (priklauso nuo gyvenamos vietos). Net jeigu darbuotojas uždirba daugiau, įmokos mokamos tik nuo tokios sumos.

Tiesa, daugelyje kitų valstybių didžiausias pajamas uždirbantiems asmenims taikomas ir didesnis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas. Toje pačioje Vokietijoje didžiausios pajamos apmokestinamos 45 proc. mokesčio tarifu, kai mažiausios – 14 proc. Lietuvoje standartinis GPM tarifas yra 15 proc.

Daugiau aiškumo žada iki balandžio

Lietuvoje apie „Sodros“ lubas diskutuojama daug metų, tačiau jos neįvestos iki šiol. Pastarąjį kartą dėl jų daug kalbėta praėjusiais metais. Vis dėlto pasiūlymas taikyti 60–ies vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio lubas per metus arba 5 VDU per mėnesį liko nepriimtas.

„Praėjusiais metais didesnis dėmesys buvo skiriamas socialinio draudimo įmokų savarankiškai dirbantiems suvienodinimui. Socialinio draudimo įmokų lubų klausimas turi būti sprendžiamas pertvarkant ir tobulinant pačią įmokų sistemą. Tai susiję ir su mokesčių klausimais. Atsižvelgiant į tai, sprendimo priėmimas buvo atidėtas“, – taip Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) paaiškino, kodėl lubos nebuvo įvestos.

Ministerija neatmetė, kad prie lubų klausimo gali būti grįžta iš naujo:

„Visi klausimai, susiję su mokesčiais, galimais tarifų perskirstymais tarp socialinio draudimo ir bendrųjų mokesčių, yra diskutuojami finansų ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų suburtų ekspertų. Informaciją apie tai, kaip galėtų atrodyti visa mokestinė sistema, taip pat ir socialinio draudimo sistema, bus galima pateikti, kai ekspertai baigs savo darbą ir pateiks išvadas.“

SADM pateikė „Sodros“ duomenis, kurie rodo, kad 2017 m. buvo 10,4 tūkst. asmenų (beveik 1 proc. visų dirbančiųjų), kurie per mėnesį uždirbo daugiau kaip 5 VDU (3706 Eur) dydžio sumą per mėnesį. Jeigu jiems būtų buvę pritaikytos tokio dydžio įmokų lubos, tai į „Sodrą“ nebūtų sumokėta 115 mln. Eur:

„Tačiau siekiant mažinti galimybes piktnaudžiauti, iškeltas siūlymas riboti ne mėnesio, o metinę draudžiamųjų pajamų sumą 60 VDU, tuomet 2017 m. VSD ir PSD įmokų netektys esant tarifui 39,5 proc. būtų buvusios 82,7 mln. Eur.“

Finansų ministerija DELFI informavo, kad iki balandžio 9 d. finansų ministro vadovaujama darbo grupė turi pateikti pasiūlymus dėl mokesčių pakeitimų, sąžiningo mokesčių mokėjimo skatinimo ir paskatų šešėlinės ekonomikos mažinimui.

„Šiame kontekste darbo grupė svarsto valstybinio socialinio draudimo įmokų konsolidavimo, taip pat bazinę pensiją atitinkančios socialinio draudimo įmokos tarifo dalies įtraukimo į GPM tarifą klausimus. Detalesnę informaciją Finansų ministerija galės pateikti, kai darbo grupė baigs darbą ir pateiks išvadas“, – komentavo ministro patarėja Raminta Stanaitytė-Česnulienė.

Siūlė jau labai seniai

Ekonomistas Raimondas Kuodis pasakojo jau daugiau kaip 10 metų skirtingoms vyriausybėms yra siūlęs įvesti „Sodros“ įmokų lubas dėl kelių priežasčių.

„Pirmiausia vieniems „Sodros“ įmokos yra žiaurus mokestis, kitiems priešingai – labai pelninga investicija. Jei žmogus per gyvenimą socialinio draudimo sistemai sumoka daugiau įmokų nei gauna išmokų, jam tos įmokos bus mokestis. Ir priešingai – jei kas gaus didesnes išmokas nei sumokėjo įmokų – bus gera investicija.

Nuo šio įmokų ir išmokų santykio per visą gyvenimą priklauso ir žmonių elgsena. Pvz., vyrai turėtų mažiau norėti mokėti „Sodrai“ nei moterys, nes jos vidutiniškai kur kas ilgiau gyvena išėjusios į pensiją (anksčiau ir išeidavo anksčiau), todėl ilgesnį laikotarpį gauna išmokas (pensijas).

Kita vertus, Lietuvoje yra daug žmonių, kuriuos politikai iš esmės ilgai atleido nuo „Sodros“ įmokų – meno kūrėjai, dirbantieji individualiai, taip pat ūkininkai. Jie nieko neturėtų gauti iš „Sodros“, nes nieko jai ir nemokėjo, arba gauti tik varganą pagrindinę pensiją. Tačiau kam jiems mokėti, jei jie gali tikėtis, kad valdžia vis tiek juos parems išmokomis?“ – svarstė pašnekovas.

Anot jo, dėl tokių gyventojų elgseną ir motyvaciją iškraipančių pasekmių daugelio šalių vyriausybės siekia, kad socialinio draudimo sistema kiek įmanoma labiau būtų būtent tuo, kuo vadinama – viešai teikiama draudimo paslauga, o ne perskirstymo sistema.

„Pajamų perskirstymo funkciją skaidriai gali atlikti kiti mokesčiai ar socialinių pašalpų sistema. Pvz., mažiau uždirbantieji gali mokėti santykinai mažesnius pajamų mokesčius ar vartojimo mokesčius (mažesni PVM tarifai prekėms, kurioms didelę išlaidų dalį skiria neturtingiausieji – maistui, vaistams, komunalinėms paslaugoms). Valstybė moka ir įvairias socialines pašalpas, pavyzdžiui, pvz., kompensuoja šildymo išlaidas, kaip daroma Lietuvoje“, – aiškino R. Kuodis.

Jo vertinimu, įmokų lubos „Sodros“ biudžetui didesnės įtakos neturėtų. Tačiau tai padėtų pritraukti daugiau užsienio investicijų ir sukurti geriau apmokamų naujų darbo vietų.

Ekonomistas apskritai siūlo sujungti „Sodros“ įmokas su gyventojų pajamų mokesčiu ir nustatyti, kad būtų jie mokami nuo visos darbuotojo darbo vietos kainos. Taip esą dingtų paskatos atlyginimą gauti vokeliuose.

Taip pat R. Kuodis siūlo dabartinę socialinio draudimo sistemą, kurioje skaičiuojami gyventojo sukaupti apskaitos vienetai, pakeisti į asmeninės sąskaitos sistemą, kurioje būtų skaičiuojami ir tam tikra prasme kaupiami visi įmokomis sumokėti eurai:

„Tada visiems viskas būtų aišku: kuo daugiau sumokėtum, tuo didesnė pensija priklausytų. Įvedus tokią sistemą, būtų galima teikti ir socialinius kreditus, pvz., gimus vaikui ar nusprendus studijuoti. Kita vertus, nereikėtų įvedinėti pensijų stažo – žmogus būtų suinteresuotas ilgiau kaupti lėšas.“

Kliuvinys – progresinis mokesčių tarifas

Ekonomistas Justas Mundeikis nemano, kad reikėtų skubėti įvesti „Sodros“ įmokų lubas.

„Lietuvoje reikėtų pradėi vertinti visą mokestinę sistemą, o ne judinti pavienius jos sraigtus. Todėl pasisakau prieš pavienio mokesčio keitimą ar įmokų lubų įvedimą.

Yra argumentų ir už jas, ir prieš, tačiau nėra atlikta skaičiavimų dėl galimų tokio sprendimo ekonominių pasekmių. Taigi manau, kad „Sodros“ lubų įvedimas turėtų būti viešai diskutuojamas, o šio sprendimo įgyvendinimas galimas tik su bendra mokestine ir pensijų sistemos reforma“, – svarstė pašnekovas.

Jis pripažino, kad Vokietijoje yra įmokų lubos. Tačiau taip pat yra progresinis pajamų mokesčio tarifas. Lietuvoje nėra nei vieno, nei kito, tad lyginti šias dvi sistemas yra gana sudėtinga.

J. Mundeikio skaičiavimu, 1–2 tūkst. Eur „ant popieriaus“ uždirbančio darbuotojo darbo vietos kaina Vokietijoje yra mažesnė nei Lietuvoje ir tik viršijus maždaug 3 tūkst. Eur atlyginimą, Lietuvoje darbo vieta tampa pigesne.

„Lietuva jau dabar gali konkuruoti dėl labai talentingų ir brangiai apmokamų darbuotojų. Jeigu įmonės moka tuos pačius darbo vietos kaštus tai Lietuvoje jau dabar darbuotojas, kainuojantis 3 tūkst. Eur darbdaviui kainuoja mažiau, o į rankas jis gauna daugiau. Mes akivaizdžiai turime problemą konkuruoti dėl mažesnių atlyginimų darbuotojų“, – svarstė ekonomistas.

Anot jo, jei Lietuvoje būtų tik įvestos mokesčių lubos ir nepakeisti kitų mokesčių, tai nuo to išloštų tik pačius didžiausius atlyginimus gaunantys darbuotojai.

„Jei įvestume „Sodros“ įmokų lubas, tai pamatytume, kad dideles pajamas (pvz., 5–6 tūkst Eur ar 10 tūkst. Eur) gaunančių darbuotojų santykis apmokestinimas sumažėtų. Taigi turėtų kilti labai natūralus klausimas ir dėl to reikėtų viešo diskurso: ar tikrai tai būtų naudinga Lietuvai tiek mokestine, tiek ekonomine prasme“, – aiškino jis.

J. Mundeikis svarstė, kad Lietuvoje įmokų lubos veikiausia neįvestos dėl to, kad nėra aiškaus atsakymo, kaip reikėtų dengti atsiradusį trūkumą „Sodros“ biudžete.

Antra priežastis ta, kad Lietuvoje nėra progresinio mokesčio tarifo. Taigi įvedus lubas bendras mokesčių tarifas uždirbantiems daugiausia būtų santykinai mažesnis nei tų, kurie uždirba mažiau.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

0 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Kėdainiai neatsilieka nuo Kauno: su premjeru sutarė dėl stadiono rekonstrukcijos

Skaitytojos kelionė troleibusu apkarto: paprašiusi bilieto, buvo aprėkta

Apeliuoja į valdančiuosius: suskaičiuota, kiek Lietuvai kainuoja nelegalios cigaretės

Kaune duris atvėrė naujo tipo įstaiga priklausomiems asmenims

Aktualu daugeliui: nepasikeitus SIM kortelės, populiari paslauga nebeveiks

Rokiruotės „Žalgirio“gretose: suformuota vidurio puolėjų grandis

Šv. Jokūbo kelias siekia ir Kauną

Kauno centre esančioje gatvėje pristatytos unikalios durys

Pirmasis I. Strazdauskaitės nužudymo posėdis: kaltinamieji lenkiasi teisingumui

Pradedama Santakos parko rekonstrukcija: eiga priklausys nuo popiežiaus vizito