„Sodros“ grindų efekto pasekmės: galimas skaudus kirtis per gyventojų „kišenę“ | Kas vyksta Kaune

„Sodros“ grindų efekto pasekmės: galimas skaudus kirtis per gyventojų „kišenę“

delfi.lt 2018/02/20 09:20
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Kaip ir įspėjo kai kurie darbdaviai, „Sodros“ grindys kirto iš peties ir įmonės atleido dalį darbuotojų. Darbo birža fiksuoja, kad per šių metų sausį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, bedarbių gretos išaugo apie 3 tūkst. SEB banko vyr. analitikas Tadas Povilauskas sako, kad dėl to galime tikėtis ir kai kurių paslaugų kainų augimo.

Pokytis yra, bet ne drastiškas

Ekonomistas pastebi, kad bedarbių skaičius sausį didesnis nei pernai, tačiau priduria, kad pokytis nėra dramatiškas.

„Drastiškas padidėjimas būtų tada, jei bedarbių skaičius viršytų 10 tūkst., o dabar buvo užfiksuota apie 3,3 tūkst. daugiau bedarbių“, – sakė jis nurodydamas Darbo biržos sausio duomenis.

Jie skelbia, kad sausio pabaigoje buvo 158,5 tūkst. bedarbių, jei praėjusių metų pabaigoje – 155,2 tūkst.

Kaip informavo Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Milda Jankauskienė, šių metų sausio pradžioje skirtumas dar buvo nedidelis – Darbo biržoje buvo registruota 152,5 tūkst. darbo ieškančių žmonių, kai tuo pačiu laikotarpiu prieš metus jų buvo 0,5 tūkst. mažiau, t. y. 152 tūkst.

„Per šių metų sausio mėnesį į teritorines darbo biržas kreipėsi 28,8 tūkst. darbo neturinčių asmenų, atitinkamu laikotarpiu prieš metus – 26,9 tūkst.

2016-2017 metų stebėsena rodo, kad daugiau registruota darbo ieškančių iš informacinių ir ryšių, finansų ir draudimo veiklos, švietimo, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos sektorių“, – sakė ji.

Kai kurių paslaugų kainos gali padidėti

Dėl „Sodros“ grindų itin piktinasi valymo įmonių vadovai.

Pavyzdžiui, įmonės „Ideali švara“ direktorius Romanas Motiekaitis pripažino atleidęs net 20 darbuotojų.

„Taip, būtent dėl šios priežasties teko atleisti 20 žmonių. Jūs pažiūrėkite, paslaugų sferoje, įmonėse, užsiimančiose valymo, maitinimo paslaugomis, dažniausia 8 valandų dirbančių darbuotojų tiesiog nereikia, tai nelogiška“, – DELFI sakė jis.

Vis dėlto T. Povilauskas teigia, kad valymo sferoje ir taip pastebimas darbo jėgos trūkumas, todėl darbdaviams galiausia neliks nieko kito kaip vėl priimti darbuotojų. Tačiau tokia situacija gali pakoreguoti valymo paslaugų kainas.

„Kadangi rinkoje pastebimas šių paslaugų trūkumas, be to, šios sferos darbuotojų – trūksta, įmonės vis tiek turės darbinti žmones, tačiau klausimas, kokios bus derybos su klientais. Manau, bus kainų peržiūrėjimas, ir greičiausia jos bus padidintos“, – atkreipė dėmesį.

Analogiškai gali padidėti kainos tų paslaugų, kur dėl darbo specifikos daugiausia reikia ne visu etatu dirbančių darbuotojų.

Nedarbas mažėja – bedarbių daugėja

T. Povilauskas atkreipė dėmesį ir į darbo rinkos dviprasmybes, nes kol Statistikos departamentas skelbia, kad šalyje nedarbas toliau mažėja, bedarbių, atvirkščiai, – daugėja.

Pavyzdžiui, Statistikos departamento duomenimis, bedarbių paskutinį 2017 metų ketvirtį Lietuvoje buvo vidutiniškai 97 tūkst., arba 15 tūkst. mažiau negu prieš metus. Tačiau darbo biržoje registruotų bedarbių skaičius paskutinįjį metų ketvirtį buvo 139 tūkst., t. y. dviem šimtais daugiau negu prieš metus.

M. Jankausienė patikslina, kad taip yra dėl skirtingų duomenų surinkimo būdų ir rodiklių skaičiavimo metodų.

Statistikos departamentas bedarbių skaičių nustato atlikdami gyventojų užimtumo tyrimą, kuriame dalyvauja apie 15 tūkst. šalies gyventojų, o nedarbo lygį skaičiuoja kaip bedarbių pagal apklausas ir darbo jėgos santykį.

Tuo metu Lietuvos darbo birža skaičiuoja visus teritorinėse darbo biržose užsiregistravusius asmenis, turinčius bedarbio statusą, o registruotu nedarbu laiko registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykį.

Tikrasis efektas išaiškės tik kovo gale

T. Povilauskas svarsto, kad bedarbių skaičiaus išaugimui įtaką gali daryti nuo šių metų pradžios įvestos „Sodros“ grindys, kuriomis darbdaviai už ne visu etatu dirbančius, bet minimalios algos (MMA) neuždirbančius darbuotojus vis tiek turi sumokėti įmokas kaip nuo MMA.

„Pasikeitimas yra. Tą lemia ir „Sodros“ grindų įmokos“, – teigė jis.

Tačiau „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė pažymėjo, kad kol kas galima daryti tik tokią prielaidą.

„Sausio mėnesio duomenis, kur jau realiau matytųsi visos tendencijos, „Sodra“ planuoja pateikti kovo trečią savaitę.

Kadangi dabar pagal turimus duomenis labai sunku įžvelgti ir atskirti, kur čia ir kiek įtakos galėjo padaryti „Sodros“ grindys, nes pliką atleidimų skaičių kol kas sunku įžvelgti.

Praėjusį mėnesį jau buvome padarę klaidą, kai pasiėmėme sausio 13 dienos duomenis, o jau 20 dieną pamatėme, kad jie visiškai pasikeitę. Ką mes darome dabar – „krapštome“ beveik po vieną darbuotoją, žiūrime, kuris dirbo ir dabar nebedirba, analizuojame jo situaciją, ar jam galėjo būti pritaikytos „Sodros“ grindys, ar ne.

Tai užtrunka, nes, pavyzdžiui, už sausio mėnesį draudėjai teikė duomenis praktiškai visą vasarį“, – paaiškino ji.

Išimčių turėtų būti daugiau

T. Povilauskas patikino, kad iš esmės jis palaiko sprendimą įvesti „Sodros“ grindis, tačiau išlygų, kam jos yra taikomos turėtų būti daugiau.

Šiuo metu grindys netaikomos jaunimui iki 24 metų, pensininkams, asmenims, dirbantiesiems keliose darbovietėse.

„Pati idėja normali ir pasaulinėje praktikoje labai naudojama, tačiau reikia sužiūrėti visas smulkmenas, nes sunku, kad vienas sprendimas būtų tinkamas visiems.

Manau, kad reikėtų pakoreguoti šį įstatymą, padaryti daugiau išimčių tam tikroms jautrioms socialinėms grupėms, galbūt tai būtų vienišos mamos, auginančios vaikus ar pan.“, – siūlo jis.

DELFI žiniomis tokių planų yra, tačiau kol kas nekonkretizuojama, kuriuos paliestų išimtys.

„Turime tą palikti spręsti politikams, – sakė J. Varanauskienė, – bet galime pasilyginti su Estija, kuri kai ką net griežčiau reguliuoja. Pavyzdžiui, pas mus išlygos taikomos visam jaunimui iki 24 metų, o ten – tik studijuojančiam jaunimui.

Ką dar turi estai – jei tėvai augina tris ar daugiau vaikų iki 19 metų, irgi taikoma išlyga. Tačiau tai ne iš karto su įstatymo įsigaliojimu atėjo, o kaip papildymai. Taip pat pas estus ilgalaikiams bedarbiams, bent 6 mėnesius prabuvusiais registruotais bedarbiais, grįžtant į darbo rinką – „Sodros“ grindys netaikomos 12 mėnesių“, – pasakojo ji.

J. Varanauskienė pažymi, kad nors atleidimų būtent dėl naujos prievolės gali būti, nereikia pamiršti ir teigiamos šio sprendimo pusės.

„Įstatymas buvo priimtas ne todėl, kad dirbančiųjų skaičių sumažinti, o kad būtų mokamos už tą darbuotoją įmokos“, – sakė ji.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad nuo šiol tokie darbuotojai tokiu būdu kaups stažą pensijai, nes jis susikaupia, kai mokesčiai sumokami bent nuo MMA.

Nuo šių metų sausio Lietuvoje minimalus atlyginimas – 400 eurų neatskaičius mokesčių.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA