Šį klausimą pasiūlė užduoti visiems išgeriantiems: jį supras tik alkoholikas

Asociatyvi / DELFI nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Kone kaskart po sunkios darbo dienos pakeliate taurę vyno ar bokalą alaus, o dažną savaitgalį šėlstate baruose iki paryčių? Nors toks įprotis ne vienam lietuviui atrodo normalus, jis gali reikšti, kad turite rimtų problemų.

Psichoterapeutai ir psichiatrai vardija simptomus, kurie padės atskirti, ar tiesiog per daug „atleidote vadeles“, ar esate priklausomas nuo alkoholio.

Psichologas, psichoterapeutas prof. dr. Gediminas Navaitis kiekvienam vartojančiam alkoholinius gėrimus pirmiausiai siūlo atsakyti į paprastą klausimą.

Liga ar yda

Kaip teigia G. Navaitis, dažnai viešojoje erdvėje kalbant apie alkoholio vartojimo keliamas problemas yra maišomi du terminai. „Alkoholizmas yra liga. Ligą mes gydome. O žalingas alkoholio vartojimas, arba kitaip – girtuokliavimas, yra yda“, – sako G. Navaitis.

Anot gydytojos psichiatrės Jelenos Kuznecovos, girtuokliavimą specialistai laiko yda, nes alkoholis yra vartojamas toliau net pajutus žalingas pasekmes.

„Žalingo alkoholio vartojimo komplikacijos būna įvairios: nuo sveikatos sutrikimų iki pravaikštų darbe ar vairavimo išgėrus. Žmonės tas pasekmes pastebi, pastebi ir artimieji“, – pasakoja psichiatrė.

Abiejų specialistų teigimu, didžiausias skirtumas tarp girtaujančio ir alkoholiko yra tai, kad vienas gali nustoti gerti kada panorėjęs, o kitas – ne. Šį teiginį iliustruoja J. Kuznecovos pateiktas pavyzdys. „Įsivaizduokite: vakare gėrėte alkoholius gėrimus. Išgėrėte šiek tiek daugiau, nei planavote. Ryte reikia keltis į darbą, o jums – baisinės pagirios. Viską skauda, bloga, į darbą tikrai nenuvyksite. Svarbiausias momentas yra jūsų reakcija į susidariusią situaciją. Jei tai buvo žalingo alkoholio vartojimo atvejis, žmogus išsigąs tokios savo organizmo reakcijos ir situacijos, į kurią papuolė. Kitą kartą prieš gerdamas, tikriausiai, prisimins šią situaciją, gers mažiau arba visai negers.

Tačiau, jei kalbame apie į šią situaciją papuolusį alkoholiką, jo reakcija bus kitokia. Jei jam pavyks „nusipurtyti“ pagirias ir nueiti į darbą, jis visą dieną svajos apie sveikatos „pataisymą“, grįžęs namo vėl išgers. Taip prasideda ilgadieniai užgėrimai.

Alkoholikui yra išsivysčiusi priklausomybė, jis savarankiškai negali nustoti vartoti medžiagos, nuo kurios yra priklausomas. Tai galioja ne tik alkoholikams, bet ir kitas priklausomybes turintiems asmenims“, – paaiškina specialistė.

Anot psichiatrės, kiekviena priklausomybė turi savo simptomatiką. Specialistai vardija alkoholizmo simptomus: nenumaldomas noras vartoti alkoholį, interesų, pomėgių sumažėjimas (pavyzdžiui, žmogus mėgo žvejoti, bet tam laiko jau nebeskiria, nes vartoja alkoholį), suvartojamo alkoholio kiekio pokyčiai, pagirių sindromas (situacija, kai pasireiškia abstinencija, laužo kaulus, traukuliai, alpimas ir kt.) ar net socialinio sluoksnio pasikeitimas.

„Paimkite, pavyzdžiui, studijuojantį žmogų. Jis turi priklausomybę alkoholiui. Toks žmogus nustoja domėtis savo studijomis, jo gyvenimą užvaldo alkoholis. Mokslas tampa antraeiliu ar trečiaeiliu dalyku, o galiausiai – jos metamos arba jis yra išmetamas“, – iliustruoja J. Kuznecova.

Klausimas, kurį supranta tik alkoholikas

Stengiantis detaliau paaiškinti žalingo alkoholio vartojimo ir alkoholizmo skirtumus, prof. dr. G. Navaitis niūriai pajuokauja: „Jei norėčiau diagnozuoti, ar žmogus alkoholikas, aš jam užduočiau klausimą – ar norėtumėte negerti alkoholinių gėrimų? Pagalvokite ir patys atsakykite sau. Jei žmogus atsako, pavyzdžiui, „aš galiu negerti; man nereikia gerti“, tai jis net nesuprato klausimo ir tikrai nėra alkoholikas. Šį klausimą puikiai suprastų alkoholikas ir imtų sakyti „norėčiau negerti; svajoju negerti“, – teigia specialistas.

Jis taip pat pastebi, kad toks klausimas galbūt nelabai tinka girtaujančiam, nes jis atsakys panašiai kaip ir saikingai alkoholį vartojantis asmuo. „Mes iš šalies galime sakyti, kad jis geria per daug, bet žalingai alkoholinius gėrimus vartojantis asmuo dar kontroliuoja situaciją. Jis gali pats sau pasakyti „gana, jau viskas, persigėriau“. Jis stipriai padauginęs alkoholio gali nuspręsti negerti. Į jo situaciją papuolęs alkoholikas, net turėdamas baisiausias pagirias, gers toliau. Aišku, toks pavyzdys yra labai supaprastintas. Tikroji situacija yra daug sudėtingesnė“, – aiškina G. Navaitis.

Specialistai vardija šiuos žalingo alkoholio vartojimo ir alkoholizmo simptomus: Tiesa, anot J. Kuznecovos, žalingo alkoholio vartojimo simptomai pasireiškia ir alkoholikams, todėl esą svarbu prisiminti, kad turintis priklausomybę žmogus net norėdamas negali nustoti gerti, o jo suvartojamo alkoholio kiekis – didėja. Žalingas alkoholio vartojimas – alkoholizmo pradžia? Abu specialistai pabrėžia, kad žalingas alkoholio vartojimas ne visada perauga į alkoholizmą.

„Alkoholizmą lemia ne vienas faktorius, pavyzdžiui, paveldimumas ar polinkis į priklausomybes. Egzistuoja priklausomų žmonių tipas, iš jų atėmus vieną priklausomybę, jie ją pakeis kita. Taip pat žmogus gali būti 10 metų blaivininkas, vieną kartą pavartoti alkoholio ir tapti alkoholiku“, – aiškina G. Navaitis.

Nors žalingas alkoholio vartojimas nėra priklausomybė ir ne visada perauga į priklausomybę, J. Kuznecovos teigimu, svarbu atminti, kad žalingas alkoholio vartojimas yra fazė, einanti prieš priklausomybės ligą. „Jei žmogus laiku sustoja žalingai vartoti alkoholį, pakeičia savo požiūrį ir įpročius, liga nebesiformuoja į priklausomybę“, – sako psichiatrė.

Anot prof. dr. G. Navaičio, Lietuvoje daugiausiai alkoholikų ir žalingai alkoholį vartojančių žmonių gyvena kaimuose. „Didžioji girtaujančių ir alkoholikų žmonių grupė yra žemesnį išsilavinimą turintys asmenys, gyvenantys kaimuose. Jie geria „bambalinį“ alų, spirituotą vyną ir degtinę. Su alkoholio keliamomis problemomis reikia kovoti keičiant priklausomybę ir girtuokliavimą kokia nors veikla. Todėl svarbu kalbėti apie jaunimo užimtumą, ypač kaimuose“, – įsitikinęs jis.

Psichoterapeutas taip pat pastebi, kad mažinant alkoholio prieinamumą, naikinant reklamą ir didinant alkoholinių gėrimų kainas vargiai bus padedama tiems, kurie žalingai vartoja alkoholį ar jau turi priklausomybę. „Galime užduoti klausimą, ar Lietuvoje nėra problemos su narkotikais? Aš nežinau, kur jų nusipirkti, niekas jų nereklamuoja, o ir akcizas yra bent 500 didesnis nei pradinė žaliavos kaina“, – samprotauja G. Navaitis.

Siūlo pabandyti negerti savaitę ir stebėti save

Paklaustas, ar taurės arba bokalo pakėlimas kone kasdien po darbo yra žalingas alkoholio vartojimas, G. Navaitis sako, kad tai – priklausomybė. „Manau, kad toks alkoholio vartojimo būdas yra tam tikra priklausomybė, tačiau nemanau, kad ji yra grėsminga ar kad kelia pavojų“, – pasakoja G. Navaitis.

Paaiškindamas, kodėl tai laiko priklausomybe, pašnekovas pateikia kavą kaip pavyzdį. „Daug kas pažįsta žmogų, kuris sako, kad negali dirbti, kol dar neišgėrė puodelio kavos. Tai jau pirmas požymis, kad tas žmogus turi priklausomybę. Jei žmogus per dieną išgeria vieną ar dvi skardines alaus, manau, kad tai nekelia pavojaus. Bet jei tas žmogus turi išgerti alaus ir neišgėręs jaučia diskomfortą, tai – blogas ženklas“, – teigia psichoterapeutas.

Kiekvieną dieną vartojantiems alkoholinius gėrimus G. Navaitis turi paprastą patarimą: pabandykite savaitę negerti. „Jei negerdami alkoholio pradėsite jausti diskomfortą, nemalonius išgyvenimus, jausite, kad kažko trūksta ar net pats klausimas kels diskomfortą, reikėtų labai rimtai susimąstyti ir keisti įpročius. O jei nejausite šių nemalonių jausmų ir tokia situacija jums nesukels problemų, o nevartoti alkoholio galite ir ilgesnį laiko tarpą, tada viskas gerai“, – paaiškina specialistas.

Griežtesnę poziciją šiuo klausimu turi gydytoja psichiatrė J. Kuznecova. „Kasdienis alkoholio gėrimas nekelia grėsmės, jei nėra išgeriama daugiau nei vienas standartinis alkoholio vienetas. Standartinis vienetas yra 200ml 5 laipsnių stiprumo alaus. Jeigu žmogus išgeria dvi skardines alaus, atsimenant, kad dažnai viena skardinė yra daugiau nei 500 ml, tai išgeriama 5 standartiniai vienetai. Pagal tarptautinius standartus tai – didelė rizika“, – teigia gydytoja psichiatrė.

Kaip pastebi specialistė, toks žmogus jau turi psichologinę priklausomybę. Juk jis gali kiekvieną vakarą gerti sultis ar arbatą, tačiau renkasi būtent alų.

„Rusijoje dabar egzistuoja nauja sąvoka „priklausomybė nuo alaus“. Manau, kad Lietuvai ši sąvoka irgi labai tinka. Didžioji dalis žmonių teigia, kad negeria stipriųjų alkoholinių gėrimų, geria tik alų. Dirbdama priimamajame matau daugybę intoksikacijos, psichozių, savęs žalojimo atvejų, kuriuos sukėlė būtent alaus gėrimas. Retas būna atvežamas dėl vyno ar stipriųjų gėrimų. Pastoviai išgeriant daugiau nei vieną standartinį alkoholio vienetą yra didžiulė rizika, kad išsivystis ir psichologinė priklausomybė, ir fizinė“, – įspėja gydytoja.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

34 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Brutaliu apiplėšimu kaltinamų kauniečių laukia teismo suolas

Maitinimo įstaigų Kauną lankant popiežiui laukia iššūkis

S. Skvernelis į Lietuvą vilioja 12 didžiųjų Europos prekybos centrų

Masinis eismo įvykis Kaune: pagrindinėje miesto gatvėje formuojasi spūstis (papildyta)

Nemokamas renginys Kaune visai šeimai: keiskite žingsnius į prizus!

Popiežius Pranciškus Kaune: kur ir kada būti?

Apie „Urme“ gresiantį sprogimą pranešusi moteris sulaikyta

Kauniečiai stebisi: užsukus į parduotuvę, jiems buvo parodytos durys

Kauno policininkai išgelbėjo jaunos merginos gyvybę

K. Pūko byla pajudėjo į priekį – apklausiamos nukentėjusiosios