Ketvirtadienį Žemuosiuose Šančiuose esančiose Lietuvos karių kapinėse pristatytas atkurtas paminklas „Garbė žuvusiems dėl Tėvynės“ ir 76 granitiniai kryžiai, skirti 1919-1923 m. žuvusiems Lietuvos kariams.
Ceremonija pradėta sugiedant Lietuvos himną ir šauliams iššaunant garbės salves už laisvę, Lietuvą bei Lietuvos šaulius, kariuomenę ir savanorius.
Paminklą atidengė Kauno vicemeras Povilas Mačiulis, kapinių atstatymo projekto autorius, architektas Saulius Mikalauskas ir Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
„Tai mūsų garbės skolos grąžinimas tiems, kurie paaukojo savo gyvybę už Lietuvos valstybę. Šis paminklas siunčia žinią mūsų buvusiems, esamiems ir būsimiems kariams: jūs niekada nebūsite užmiršti, jūsų auka visuomet bus prisimenama ir gerbiama. Kariai, jūsų auka nebuvo veltui, Lietuva šiandien laisva!”, – ceremonijos metu kalbėjo S. Rimas.
Kapinėse palaidoti 1919-1923 m. žuvę Lietuvos kariai. 1927 m. šie kapai buvo sutvarkyti, medinius kryžius pakeitė betoniniai. Kapinėse 1931 m. lapkričio 2 d. atidengtas paminklas „Garbė žuvusiems dėl Tėvynės“, šio projekto autorius – S. Stanišauskas. Vietoje buvo palaidoti 76 Lietuvos kariai. Paminklas itin reikšmingas, nes prie jo Lietuvos kariai duodavo priesaiką, o valstybės minėjimų metu atvykdavo pats prezidentas Antanas Smetona.
Po Antrojo pasaulinio karo minėti karių kapai sulyginti su žeme, o paminklas nugriautas.
Senasis paminklas „Garbė žuvusiems dėl Tėvynės“ priminė altorių. Jo viršuje stovėjo liepsnojanti vaza – amžinosios gyvybės simbolis, priešais buvo kryžius su spinduliais ir krucifiksu, po kryžiumi vaizduotas altorius, šalia – keturkampė lenta su užrašu: „Garbė žuvusiems dėl Tėvynės“, kardas ir kiekviename kampe po vinį. Paminklo apačioje buvo dveji laiptai.
Naująjį paminklą kūręs architektas Saulius Mikalauskas aiškino, kad dabartinis paminklas vaizduoja kardą, kryžių ir amžinąją ugnį, šie simboliai įrengti ant betono. „Išlaikiau autentiką, fakelas – amžinoji ugnis ir užrašas – tie patys. Labiausiai džiaugiuosi, kad kryžius pagaminome granitinius, mat seniau, iki nugriovimo, jie buvo betoniniai, ne tokie kokybiški, o šie dailūs ilgiau išlaikys laiko išbandymus”, – sakė S. Mykolaitis. Jis mena, kad paminklo buvo belikę tik pamatai, atkūrimo darbus pradėjo dar 1990 m., kūrė su pertraukomis iki 2014 m. Projekte talkino istorikai, skulptorius doc. Alfonsas Vaura.
S. Rimas atkreipė dėmesį, kad seniau netoliese buvo bažnyčios šventorius, kadangi valstybė tik besikūrė, nebuvo kapinių specialiai kariams, tad pradėta karius laidoti čia. „Tai buvo jauni vaikinai, stoję į besikuriančią Lietuvos kariuomenę savanoriauti. Trūko aprangos, amunicijos, ginklų, galbūt ne visi gyveno šildomose patalpose, tačiau pasiryžimas ginti tėvynę buvo didžiulis. Beje, ne visi čia palaidoti kariai žuvo mūšiuose, bet jie paaukojo gyvybę Lietuvos valstybei”, – pasakojo S. Rimas.
Anot jo, Ž. Šančių karių kapinių istorija buvo stropiai surašyta dokumentuose, sąrašas išsaugotas bažnyčios viduje, tad pagal tai pavardės ant kryžių ir atkurtos. Kryžiai pagaminti pagal 1927 m. sukurtą etaloną, kurio autoriai – Antanas Aleksandravičius ir Adomas Varnas, norėta, kad visų karių kapai atrodytų vienodai.
Visą valstybės atkūrimo šimtmečio renginių Kaune programą rasite čia.
