Gąsdinantis kainų augimas: pasiūlė galimas išeitis

Asociatyvi / Finansų ministerijos nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Lietuvos bankas parengė pastarųjų 5 metų kainų raidos apžvalgą ir pateikė pasiūlymų, kurie galėtų suvaldyti jų augimą bei padėtų mažiausias pajamas gaunantiems šalies gyventojams.

Kaip parodė naujausia „Eurobarometro“ apklausa, net 65 proc. Lietuvos gyventojų yra sunerimę dėl kainų augimo ir tai yra didžiausia dalis tarp visų Europos Sąjungos šalių.

Prašydami atlikti tyrimą dėl augančių prekių ir paslaugų kainų, į Lietuvos banką prieš kurį laiką kreipėsi Seimo nariai Žygimantas Pavilionis ir Laurynas Kasčiūnas.

Kaip nurodoma centrinio banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko pasirašytame atsakyme, per pastaruosius 5 metus kainos Lietuvos vartotojams padidėjo 5,9 proc.

„Daugiausia šį kainų padidėjimą lėmė brangę maisto produktai ir paslaugos. Jie per šį laikotarpį pabrango atitinkamai 12,2 ir 18,1 proc. Bendrą kainų augimą mažino kritusios degalų ir administruojamosios kainos. Jos sumažėjo atitinkamai 16,9 ir 9,8 proc. Atlyginimai per tą patį laikotarpį padidėjo apie 36 proc.“, – rašoma dokumente.

Lietuvos banko aiškinimu, infliacijos lygį Lietuvoje ilguoju laikotarpiu lemia du pagrindiniai veiksniai: Eurosistemos pinigų politika ir su Lietuvos ekonomikos konvergencija susiję veiksniai.

„Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui auga santykinai greitai, todėl stebimas tiek darbo užmokesčio, tiek kainų augimas. Infliacija Lietuvoje 2017 metais buvo gana sparti ir siekė 3,7 proc., nors 2013–2017 metais ji vidutiniškai sudarė 1 proc.“, – pasakojama apžvalgoje.

Lietuvos bankas taip pat pateikė septynis pasiūlymus dėl infliacijos valdymo ir gyventojų perkamosios galios didinimo. Tai:

1. Anticiklinė fiskalinė politika;

2. Mokesčių tarifų pakeitimo ir kitų administracinių sprendimų poveikio infliacijai vertinimas;

3. Mažiausias pajamas gaunančių šalies gyventojų perkamosios galios palaikymas.

4. Adekvačias pensininkų pajamas ilguoju laikotarpiu užtikrinanti pensijų sistemos pertvarka;

5. Minimalios mėnesinės algos (MMA) nustatymo depolitizavimas;

6. Didesnę per valdžios sektorių perskirstomo BVP dalį užtikrinanti mokesčių sistemos pertvarka ir mokesčių surinkimo gerinimas;

7. Konkurencijos trikdžių šalies prekių ir paslaugų rinkoje šalinimas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas DELFI teigė, kad didžioji dalis šių pasiūlymų yra valdančiųjų planuose arba jau pradėti įgyvendinti.

Tuo metu L. Kasčiūnas abejojo, ar dabartinės priemonės yra pakankamos.

„Viskas daroma tik po truputį ir nesistemiškai“, – sakė jis.

Ką daryti

Pirmasis Lietuvos banko pasiūlymas – anticiklinė fiskalinė politika. „Fiskalinė politika turėtų būti vykdoma atsakingai, taip pat turėtų anticiklinio pobūdžio, t.y. užtikrinanti, kad ekonomikos pakilimo laikotarpiu ekonomika nebūtų dar labiau skatinama fiskalinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, mokesčių mažinimu ar išlaidų didinimu“, – patarė centrinis bankas.

S. Jakeliūnas teigė, kad anticiklinė politika vykdoma. „Jau 2016 metais visi viešieji finansai buvo pertekliniai, tikėtina, kad 2017 metais bus panašus rezultatas, o konkrečiai siekiant šio tikslo, šių metų viešieji finansai pirmą kartą ir suplanuoti pertekliniai.

Ši priemonė ne tik padeda suvaldyti infliaciją, bet dar sukuria papildomą finansinį rezervą būsimiems ciklo pokyčiams“, – sakė jis.

Antroji priemonė – mokesčių tarifų pakeitimo ir kitų administracinių sprendimų poveikio infliacijai vertinimas. Kaip pastebima Lietuvos banko apžvalgoje, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifų pakeitimai metinę infliaciją 2017 metais padidino kur kas daugiau nei anksčiau: apie 0,7 proc. punkto metinės infliacijos Lietuvoje lėmė kovą itin išaugę akcizai alkoholiniams gėrimams, o laikinas PVM tarifo šilumos energijai padidinimas metinę infliaciją padidino dar apie 0,2 proc. punkto.

S. Jakeliūnas sutiko, kad įstatymų projektuose paprastai nebūna infliacijos vertinimų, tačiau tiek Lietuvos bankas, tiek Valstybės kontrolė teikia išvadas dėl biudžeto projektų, kuriuose taip pat būna mokestinių pakeitimų.

„Tada matome poveikio infliacijai vertinimus. Vienaip ar kitaip, jau po įstatymų svarstymo, matome šią informaciją, diskutuojame apie tai“, – komentavo jis.

Trečioji Lietuvos banko priemonė – mažiausias pajamas gaunančių šalies gyventojų perkamosios galios palaikymas. Dokumente rašoma, jog šią visuomenės grupę augančios ekonomikos nauda pasiekia per vėlai arba būna nepakankama.

S. Jakeliūnas dėl šios pastabos priminė MMA didinimą, neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) kėlimą, šiemet pristatytus vaiko pinigus.

„Vėlgi, sprendimas priimtas, nors aš asmeniškai tam nepritariau – dėl lengvatinio PVM tarifo centrinio šildymo paslaugoms. Visi šie dalykai yra nukreipti į perkamosios galios palaikymą arba didinimą.

Kas šios kadencijos valdančiųjų pastangomis padaryta – apčiuopiamai ir labiausiai per dešimtmetį pensijos padidintos, tiek dėl indeksavimo, kuris jau buvo nuspręstas anksčiau, tačiau praėjusių metų spalį dar bazinės pensijos dydį pakėlėme. Visa tai lėmė pensijų padidėjimą 20–25 proc., lyginant su 2016 metų pabaiga. Manau, senjorai apčiuopiamai galėjo pajusti, kad kainų augimas buvo aplenktas“, – sakė Seimo narys.

Ketvirtasis Lietuvos banko siūlymas – adekvačias pensininkų pajamas ilguoju laikotarpiu užtikrinanti pensijų sistemos pertvarka. Aiškinama, kad dabartinis pensijų indeksavimo modelis kelia riziką valdžios sektoriaus finansų tvarumui.

S. Jakeliūnas dėstė, kad jei pensijos bus neadekvačios, tai pirmiausia lems Lietuvos ekonomikos struktūra, konkurencingumas ir demografinės tendencijos.

„Kokia bebūtų pensijų sistema, taip pat ir kaupiamoji, apie kurią dabar kalbame ir tikiuosi, ją pertvarkysime, ypač antrąją pakopą, ji neužtikrins adekvatumo, nebent bus mokesčių našta didinama. Taip kad yra makroekonominiai, demografiniai procesai, kuriuos taip pat siekiame valdyti. Jei grynoji migracija bus ir toliau teigiama, tai padėtų spręsti ir pensijų problemas“, – pasakojo jis.

Penktoji Lietuvos banko priemonė – MMA nustatymo depolitizavimas. Siūloma įtvirtinti nuostatą, kad MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis atitiktų ketvirtadalio ES valstybių, kuriose šis santykis (nustatomas pagal „Eurostat“ skelbiamus pastarųjų 3 metų duomenis) yra didžiausias, vidurkį ir sudarytų nuo 45 iki 50 proc.

S. Jakeliūnas teigė, kad 2018 metams MMA buvo nustatyta atsižvelgiant į ekonomikos augimą, infliacijos dydį.

„Tas procesas nėra galutinai formalizuotas, tai irgi yra mūsų mintyse – kad būtų automatiškai indeksuojama, priklausomai nuo infliacijos ir BVP prieaugio. Galbūt atsižvelgiant ir į VDU“, – komentavo jis.

Šeštoji priemonė – didesnę per valdžios sektorių perskirstomo BVP dalį užtikrinanti mokesčių sistemos pertvarka ir mokesčių surinkimo gerinimas.

Centrinis bankas priminė, jog Lietuvos valdžios sektoriaus pajamos ir išlaidos yra vienos mažiausių ES: 2016 metų duomenimis, Lietuvoje jos sudarė atitinkamai 34,5 ir 34,2 proc., kai ES vidurkis yra 44,9 ir 46,6 proc. Pastebima, jog dėl to valstybės teikiamos paslaugos yra nepakankamai finansuojamos, todėl prastos kokybės.

S. Jakeliūnas tvirtino, kad perskirstomo BVP dalis didėja. „Pavyzdžiui, bandėme atsisakyti mokestinių lengvatų, sulyginant verslo sąlygas, taip pat ir žemės ūkyje. Šioks toks išlyginimas ir mokestinės naštos suvienodinimas versle įvyko, suprantama, nepakankamas“, – sakė jis.

Seimo narys dėstė, kad sprendžiant šį klausimą svarbiausia yra mokesčių sistema.

„Čia aš linkęs palaikyti finansų ministro poziciją, kad pirmiausia turime užtikrinti, jog dabar nustatyti mokesčiai būtų tinkamai surenkami, kadangi šešėlis pakankamai nemažas. Tendencijos, kurios matėsi jau pernai, kad PVM pajamos didėja sparčiau, nei didėjo vartojimas, įskaitant ir kainų pokyčius, rodo, kad yra judama ta kryptimi.

Įvertinant išmanųjį mokesčių administravimą, kitus Valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmus, susijusius su rizikos vertinimu, pirmiausia, jie bus nukreipti į tai, kad būtų surenkami dabar nustatyti mokesčiai. Tai ir padidins perskirstymą, nes daugiau surinktų mokesčių, reiškia, kad jų santykis su BVP bus didesnis“, – sakė jis.

Septintasis Lietuvos banko siūlymas – konkurencijos trikdžių šalies prekių ir paslaugų rinkoje šalinimas. „Stipri konkurencija prekių ir paslaugų rinkose užtikrina, kad nė vienas rinkos dalyvis neturi reikšmingos galios reikalauti nepagrįstai didelės kainos, todėl pirkėjai perka prekes už mažiausią kainą, o gamintojams tenkantis gamintojo perviršis yra artimas nuliui“, – dėstoma dokumente.

Jame dar atkreipiamas dėmesys į paslaugų rinką, nes įsigyti tą pačią paslaugą kitoje valstybėje dažniausiai nėra paprasta, todėl galimi didesni kainų skirtumai. „Taigi, Lietuva turėtų dėti visas pastangas, kad būtų pašalinti esami paslaugų rinkos (pavyzdžiui, internetinės prekybos) trikdžiai“, – pastebi Lietuvos bankas.

S. Jakeliūnas komentavo, kad nemažiau svarbi ir fizinė prekyba, gamybos koncentracija, tiekimo grandinių sutrumpinimas.

„Planai, mintys yra, tačiau jas ne taip lengva sustruktūrinti ir realizuoti, kadangi tam tikra pusiausvyra jau yra nusistovėjusi rinkoje. Ją pakeisti gana sudėtinga.

Tačiau kooperatinių judėjimų stiprinimas, galbūt skatinimas per mokymus, kitas mokestines priemones, mažesnių prekybos taškų gyvenamuosiuose rajonuose palengvintas atidarymas – tokie veiksmai galėtų būti realizuojami, tačiau tai labiau Ūkio ministerijos kompetencijos. Ji galėtų rodyti daugiau iniciatyvos“, – sakė jis.

Atsiskleidžia per infliaciją

L. Kasčiūnas pastebėjo, kad bene didžiausia Lietuvos problema yra tai, jog ekonomikos augimas pasiekia tik 3 iš 10 gyventojų.

„Tie 3 pradeda daugiau vartoti, tai prisideda prie kainų augimo, bet kainos auga visiems. Tokiu būdu tie, kurių gerovės augimas nepasiekia arba pasiekia per vėlai, turi problemų.

Gaila, kad infliacijos skaičiai tyrime yra labiau apibendrinti, nes vis tiek yra būtiniausių prekių krepšelis, kuriame yra ir labiau nei vidutiniškai pabrangusių dalykų. Pavyzdžiui, avalynė, drabužiai, pieno produktai.

Lietuvoje esanti nelygybė labai smarkiai atsiskleidžia per infliaciją, nes būtent tie, kurie yra labiausiai socialiai pažeidžiami, kenčia nuo kainų augimo“, – DELFI sakė jis.

Seimo narys tvirtino, kad iš šio uždaro rato reikia išeidinėti ilgalaikėmis priemonėmis. Jis teigiamai atsiliepė apie Lietuvos banko pasiūlymus depolitizuoti MMA nustatymą, įvertinti mokesčių tarifų keitimo įtaką infliacijai.

„Mes turime galvoti apie PVM, kaip veiksnį, kuris galėtų mažinti arba didinti kainas. Čia gali būti įvairios iniciatyvos dėl tarifų, ypač kalbant apie būtiniausią prekių krepšelį“, – sakė L. Kasčiūnas.

Tuo metu Ž. Pavilionis sakė, kad didelės kainos lemia tai, jog Lietuvos gyventojai maisto produktams vidutiniškai išleidžia kiek daugiau nei ketvirtadalį savo pajamų – beveik daugiausiai Europoje.

„Kaip rodo Lietuvos banko atliktas tyrimas, aukštos maisto produktų kainos neigiamai veikia ypač mažas pajamas gaunančius šalies gyventojus arba gyventojus, kurių atlyginimai pastaruosius kelis metus neaugo (mokytojai, gydytojai, ugniagesiai, valstybės tarnautojai ir t.t.).

Dėl kylančių kainų dažnai kaltinami gamintojai arba prekybininkai, tačiau, mano nuomone, didžiausią atsakomybę neša šiuo metu šalį valdantys politikai. Bankas pagrįstai siūlo mokesčių sistemos peržiūrą – t.y. sumažinant mokesčius mažiau pajamų gaunantiems gyventojams, didinti gyventojų perkamąją galią. Deja, išsamių ir dėmesio vertų pasiūlymų iš Vyriausybės šiuo metu trūksta“, – sakė Ž. Pavilionis.

DELFI skelbė, kad nuo sausio 1 d. Lietuvoje minimali mėnesinė alga sudaro 400 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių, o vidutinis darbo užmokestis, iki mokesčių, 2017 m. III ketv. siekė 842,7 eurų.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

2 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Linksmybės Daktarų irštvoje: sumušta Džordana, Valinsko šou ir šūviai vietoj fejerverkų

F2 lenktynėse kaunietis E. Riabko startuos 4-tas: pirmų posūkių metu tikisi aplenkti varžovus

Atomobilių stovėjimo aikštele džiaugėsi neilgai: ar kameros užfiksavo šį vandalizmo aktą?

Vanduo buteliuose: į ką atkreipti dėmesį?

Keistas elgesys kauniečiams sukėlė įtarimų: atvira vagystė viduryje baltos dienos?

Kaune sustabdytas milijoninės vertės šiukšliavežių pirkimas

R. Meilutytė savo stipriausioje rungtyje užėmė antrą vietą

Praneša skaitytojai: „Gal trūko tik akimirkos ir tektų nešti gedulo gėles“

Avarija Vilijampolėje: po susidūrimo ant stogo vertėsi automobilis

Abiturientų šventinės šukuosenos Kaune: kas madinga šiemet ir kiek kainuoja?