Privalomieji dūmų detektoriai: paaiškėjo, kodėl daugelis jų nenori

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Nuo gegužės kiekvienas būstas Lietuvoje privalės įsirengti autonominį dūmų detektorių. Ir nors iškart bausti gyventojų neketinama, Lietuvoje šie pokyčiai gali užtrukti, mat detektorius turi vos 16 procentų namų. Ekspertai aiškina, jog žmonėms kliūva ir būtinybė užsiimti papildomu darbu, ir net namų interjerą gadinanti detektorių išvaizda.

Mirštamumą siekia mažinti bent perpus

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vyriausiasis specialistas Aurimas Gudžiauskas pranešime spaudai teigia, kad sprendimą autonominius dūmų detektorius padaryti privalomais gyvenamuosiuose namuose lėmė ne vien geroji kitų šalių praktika, bet ir nacionalinė statistika.

„Matome, jog maždaug 90 proc. visų Lietuvoje gaisruose mirštančių žmonių žūva degant gyvenamiesiems namams. Kasmet iš viso užfiksuojama apie 100 gaisro aukų. Įvedus privalomus dūmų detektorius tikimės sumažinti šį skaičių bent perpus, o siekiame, kad jis nekiltų aukščiau 30 – tokiu atveju priartėtume prie 100 tūkst. gyventojų tenkančių gaisrų aukų vidurkio Vakarų šalyse, kur detektoriai privalomi jau seniai“, – teigia A. Gudžiauskas.

Nors dūmų detektoriai gyvenamuosiuose namuose tampa privalomi jau nuo gegužės mėnesio, nesitikima, jog iki to laiko visi gyventojai jau bus pasirūpinę šiais įrenginiais. Specialistas teigia, kad šių saugumo priemonių imtasi ne tam, kad būtų išdalintos nuobaudos ar įspėjimai, o kad visuomenė būtų greičiau informuota apie būtiną namų atributą.

„Pagrindine priežastimi kodėl Lietuvoje dūmų detektorius turi vos 16 proc. gyvenamųjų namų tikriausiai reikėtų laikyti informacijos stoką. Po nutarimo žinios apie detektorius pasklido labai plačiai ir tai didelis pliusas. Norime, jog keistųsi požiūris – žmonės mąsto, jog „šitiek metų jau pragyvenau ir neprireikė, pragyvensiu ir dar tiek pat“. Bet taip galvoti negalima, nes gaisro pavojaus neįmanoma prognozuoti“, – tikina ekspertas.

Pasikeitė viskas: nuo veikimo trukmės iki išvaizdos

Autonominius dūmų detektorius Lietuvoje siūlančio jungiklių ir protingų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ projektų vadovas Vaidotas Bijūnas sutinka, jog apsauga nuo gaisro daugeliui vis dar siejasi su pasenusia, nepatogia tvarka, kurios eilinis žmogus prisibijo.

„Didelė dalis klientų nežino, kaip detektoriai įrengiami, bijo, kad reikės vedžioti laidus, kviesti specialistus, tam reikės daug laiko, bus sugadinta vidaus apdaila ir dar brangiai kainuos. Žinoma, rinkoje vis dar yra ir ne tokių patikimų, atgyvenusių aparatų, su kuriais šios rizikos išlieka, tačiau iš esmės ima dominuoti aukštesnės klasės įrenginiai“, – neabejoja V. Bijūnas.

Anot jo, dažniausiai pasitaikančios vartotojų baimės gerokai prasilenkia su dabartinėmis rinkos tendencijomis, o naujasis reikalavimas patiems gyventojams didelių rūpesčių nesukels: „Įrengti šiuolaikinius dūmų detektorius galima labai paprastai – nereikia nei gręžti, nei vedžioti laidų, todėl ypatingi įgūdžiai nebūtini, užtenka juos priklijuoti prie lubų. Jei detektorius tikrai kokybiškas, pats žmogus kartą per pusę metų galės patikrinti jo funkcionalumą, o šiaip jis veiks iki 12 metų be jokių papildomų priemonių“.

Tuo tarpu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistas A. Gudžiauskas pabrėžia, jog apie detektorius žmonės turėtų galvoti kuo paprasčiau.

„Autonominis dūmų detektorius yra ganėtinai paprastas prietaisas ir neturėtų būti kažkokių ypatingų baimių, kad nieko neišmanantis žmogus nusipirks nevykusį. Didžioji dauguma jų yra kokybiški, o ryškiausi skirtumai – nebent kiek priežiūros prietaisui reikės ar kaip jis atrodys“, – teigia jis.

Labiausiai erzindavo nereikalingas kaukimas

Tarp dažniausiai autonominiams dūmų detektoriams tenkančių gyventojų skundų V. Bijūnas įvardija aparato suveikimą gaminant maistą ar kitose nekaltose situacijose bei išvaizdą – senesni detektoriai žmonėms paprasčiausiai atrodo negražiai.

„Šiuolaikiniai detektoriai veikia remdamiesi kombinuotomis technologijomis – kad jie suveiktų, reikia ir dūmų, ir temperatūros pokyčio, todėl pastebimai patobulėjo jų patikimumas. Nėra ko jaudintis ir tiems, kurie nenori detektoriaus, nes savo interjere negali turėti nei vieno nederančio elemento. Modernūs prietaisai sukurti su stilingu korpusu, tinkančiu kone bet kur, tuo labiau, kad galima keisti ir jo spalvą, kad ši derėtų prie kambario sienų ar lubų“, – tikina specialistas.

Naujausius modelius netgi įmanoma susieti su šeimininko mobiliuoju telefonu ar el. paštu bei suveikus gaisriniam davikliui gauti SMS žinutę, el. laišką ar skambutį. Vėliau prisijungęs prie programėlės vartotojas gali patikrinti dūmų tankumą, temperatūrą ir kitus duomenis.

Ar visi šie argumentai padės užtikrinti, jog gegužės mėnesį dauguma gyvenamųjų pastatų Lietuvoje jau turės automatinius dujų detektorius? Ekspertai sutinka, jog nauja tvarka turėtų padaryti svarbiausia – informuoti visuomenę – o tai anksčiau ar vėliau atves prie aukštesnio sąmoningumo.

„Neturime konkrečių projekcijų kiek detektorių bus įrengta namuose ar per kokį laiko tarpą. Tačiau jau dabar matome didesnį žmonių susidomėjimą ir aktyvumą, todėl neabejoju, kad iki gegužės pajusime apčiuopiamus pokyčius“, – tiki A. Gudžiauskas.

143 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Estijos tyruose nusileido netikėtas Vasario 16-osios paštas iš Kauno

Socialiniame tinkle neteisėtai juvelyriniais dirbiniais prekiavęs vyras pateko į policijos rankas

Nuo belangės neišsisuko: 22 kartus teistam vyrui paskirta nauja bausmė

„Žalgirio“ arenoje ant scenos lips įtakingiausia pasaulyje elektroninės muzikos grupė

Šančiuose duris atvers nauja „Lidl“ parduotuvė

Šventinės savaitės atgarsiai - ne vienas už vairo sėdo neblaivus

Žeimenos gatvėje susidūrė automobiliai - vairuotojas išvežtas į ligoninę

Vyriausybė: pateikti siūlymai dėl alkoholio reklamos užsienio leidiniuose yra nekorektiški

Nusikaltimas kelyje: siūloma keisti vairavimo teisės atėmimo terminą

Kauniečiai renka vietą, kurioje atsiras naujos vaizdo kameros (balsavimas tęsiasi)